Ministrų kabineto nariams pavyko realizuoti vos kas ketvirtą sau išsikeltą prioritetinį uždavinį.

Permainų koalicija ir jos Vyriausybė de facto jau baigė savo darbą, kad ir kas iš jos liktų po koalicijos brolžudystės. Rinkimų metais ir taip būdavo daugiau priešrinkiminės agitacijos nei atsakingo darbo, o šįsyk dar prisidės interpeliacija vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui, inicijuota koalicijos brolių konservatorių, taip pat diskusijos dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Tad daug racionalių darbų laukti nebeverta ir galima jau dabar susumuoti Ministrų kabineto darbus.
2008 m. lapkričio pabaigoje tuomet dar pretendentų į ministrus „Veidas“ paprašė įvardyti tris prioritetinius uždavinius, kurių atlikti jie ir eina į Vyriausybę. Deja, šiandien akivaizdu, kad tarp siekių ir rezultatų – praraja.
Tuomet kėlėme klausimą, ar gali ištraukti iš krizės debiutantų Ministrų kabinetas, mat trečdalis jo – neautoritetingi, neprognozuojami, nes nebuvo vadovavę net bent kiek didesniam kolektyvui. Šeši iš keturiolikos kadenciją pradėjusių ministrų poste neišsilaikė. Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų vedlių neliko Vyriausybę iš naujo tvirtinant po prezidento rinkimų. Ūkio ministras Dainius Kreivys paslydo dėl privačių ir viešųjų interesų konflikto, paskyręs ES paramą savo mamos įmonei. Užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką dėl nuomonių skirtumo nušlavė prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors jai taip ir nepavyko eliminuoti apsaugos ministro Gedimino Kazlausko, kad ir kiek ji viešai įrodinėjo, jog jis netinkamai atlieka savo darbą. Remigijų Vilkaitį iš kultūros ministro posto atšaukė pati jį delegavusi Tautos prisikėlimo partija. Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavęs Algis Čaplikas pats atsistatydino dėl pavaldinio korupcijos skandalo. Tad šiandien šešiais iš penkiolikos atvejų tenka vertinti nebe tų, kurie prisiėmė įsipareigojimus kadencijos pradžioje, konkrečių darbų rezultatus.

Vertintini ne norai, o rezultatai
Kai kurių ministrų užmojai buvo kukloki ir sunkiai pamatuojami, bet kai kurių –  neadekvatūs realybei. Štai ministras pirmininkas Andrius Kubilius šventai tikėjo, kad Lietuva pagal korupcijos lygį bus tarp dvidešimties skaidriausiųjų, nors šiandien yra vos 50-a.
Vis dėlto A.Kubilių reikia pagirti kaip krizės įkarštyje sugebėjusį suvaldyti valstybės finansus kur kas geriau nei daugelis kitų ES valstybių premjerų. Nors valstybės skola ir ūgtelėjo 2,4 karto, bet prie to nemažai prisidėjo jo pirmtako duoti įsipareigojimai ir būtinybė grąžinti ankstesnes skolas, o dabar skolos augimo tempai lėtėja. A.Kubilius pats asmeniškai bandė atverti verslui eksporto duris į autoritetingas užsienio kompanijas. Jis pirmas per 22-ejus nepriklausomybės metus išdrįso imtis energetikos pertvarkos, nors ir nespėjo pasistūmėti, kiek buvo užsimojęs.
Deja, premjeras padarė ir nedovanotinų klaidų: naktine mokesčių reforma pritrėškė privatų sektorių, neįgyvendino esminių viešojo sektoriaus reformų, ne be jo asmeninio indėlio užviręs FNTT skandalas ant kortos gali pastatyti energetikos projektų įtvirtinimo šansą.
Vis dėlto išskirtiniausia, ir ne tik šioje Vyriausybėje, – finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jokiai partijai nepriklausanti ministerijos senbuvė – ne tik aukščiausio lygio savo srities specialistė, bet ir unikali tuo, kad nebijo viešai pasakyti pačių nemaloniausių, tačiau neišvengiamų dalykų, maža to, ir ne specialistui suprantama kalba. Jei ji būtų buvusi pasirinkta vadovauti Finansų ministerijai nuo pat kadencijos pradžios, būtų išgelbėjusi valdančiąją daugumą nuo naktinės reformos kracho: taupyti vis tiek būtų tekę (priešingu atveju galėjo kilti grėsmė lito stabilumui), bet gal kiek būtų skyręsis įstatymų projektų turinys, o labiausiai – šių veiksmų paaiškinimo visuomenei forma.
Politikos mėsmalėje neatsilaikė ir du A.Kubiliaus „protežė“ – ūkio ir energetikos ministrai D.Kreivys ir Arvydas Sekmokas. Pastarajam premjero ir prezidentės užnugaris padėjo išsaugoti postą, tačiau, nors ir išjudėję iš mirties taško, energetikos projektai gali nepasiekti bent jau stadijos „point of no return“. O D.Kreivys, nors pats atėjo iš verslo, išsiskyrė realybės nesuvokimu: jam, pavyzdžiui, atrodė, kad puikiai realizuotas ekonomikos skatinimo planas, nors ne ataskaitose, o natūroje jo rezultatai mikroskopiški.
O vienintelis šios Vyriausybės ministras, įgyvendinantis esminę – aukštojo mokslo reformą, Gintaras Steponavičius turi pripažinti, kad dalis jos neatitinka Konstitucijos.
Kai kurie kiti taip pat atliko gerų darbų, pavyzdžiui, teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo srities institucijose pagaliau įtvirtino interneto erą, taip daug procedūrų padarydamas skaidresnes ir paprastesnes, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius – ūkininkų turgelių, smulkių įmonėlių, kasos aparatų įvedimo maisto turguose iniciatorius, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis – Lietuvos, kaip tranzito valstybės, gaivintojas.
Tačiau jei matuosime Vyriausybę pagal jos sau prisiskirtą vardą – Permainų, apibendrinant galima būtų pasakyti, kad tai greičiau buvo permainų planavimo, bet ne esminių permainų Vyriausybė, nes juk jos vertė matuojama ne norais, o rezultatais. Vis dėlto, kaip dar 2008 m., „Veidui“ teisingai prognozavo tuomet eurokomisarė D.Grybauskaitė, po „karingojo neraštingumo laikotarpio“ valdant socialdemokratams bet kokiu atveju naujos Vyriausybės darbas bus sėkmingesnis.

Kaip Vyriausybės nariai vykdo savo pažadus

Andrius Kubilius
1. Finansinį stabilumą išlaikyti pavyko, tačiau daugiausia privataus verslo, o ne viešojo sektoriaus sąskaita.
2. Intencijų reorganizuoti valstybės valdymą buvo, bet reformos projektai, kaip ir nemaža dalis Saulėlydžio komisijos siūlymų, dūla nesvarstomi. Priimta antikorupcinių įstatymų, įvesti kasos aparatai maisto turguose, Korupcijos suvokimo 2011 m. indekse Lietuva, palyginti su 2008 m., lygį pagerino 0,2 balo ir tarp kitų šalių palypėjo aštuoniomis pozicijomis aukštyn, tačiau yra tik 50-a, nors konservatoriai žadėjo, kad po ketverių jų valdymo metų Lietuva bus pirmajame dvidešimtuke. Esminių reformų neįvykdyta nei sveikatos apsaugos, nei kultūros srityse. Įgyvendinama tik aukštojo mokslo reforma, bet dalis jos Konstitucinio Teismo pripažinta neatitinkančia Konstitucijos. Energetikos projektai pasistūmėjo, tačiau planuotos stadijos nepasiekė. Socialiai jautrių visuomenės grupių apsaugoti nepavyko – teko mažinti pensijas, socialines išmokas.
3. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo 2011–2012 m. reitinge Lietuva 44-a (iš 142), kaip ir 2008–2009 m. „Doing Business“ reitinge 27-a (iš 183), dviem pozicijomis blogiau nei 2009 m. Vyriausybė buvo išsikėlusi uždavinį 2012 m. pasiekti 17 vietą.

Finansų – Algirdas Šemeta (nuo 2009 07 07 – Ingrida Šimonytė)
1. Sprendimai ir veiksmai, kurių buvo imtasi 2008 m. pabaigoje ir vėliau, sušvelnino pasaulio finansų krizės įtaką ir leido išsaugoti šalies finansų sistemos stabilumą. Tačiau vadinamoji naktinė mokesčių reforma sunkia našta užgulė verslą, didino nedarbą, o viešasis sektorius diržus ėmė veržtis vėliau ir mažiau. Krizės įveikimo planas įgyvendintas tik iš dalies. Valstybės skola nuo 17,4 mlrd. Lt (15,5 proc. BVP) 2008 m. išaugo iki 40,8 mlrd. Lt (38,8 proc. BVP) 2011 m.
2. Vyriausybės 2010 m. kovą priimtu nutarimu biudžeto lėšos planuojamos atitinkamiems ministrams pavestoms valdymo sritims, todėl jie gali efektyviau paskirstyti lėšas tarp savo valdymo sričių įstaigų. Sukurta stebėsenos informacinė sistema, kuri leidžia fiksuoti siekiamų rezultatų įgyvendinimo pokyčius.
3. Tokį planą Vyriausybė patvirtino 2008 m. lapkritį.

Ūkio – Dainius Kreivys (nuo 2011 03 17 – Rimantas Žylius)
1. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2009 m. sudarė 9,9 tūkst., 2011 m. III ketv. – 11, 6 tūkst. Lt
2. Eksportas 2008 m. siekė 60,8 mlrd., o 2011 m. – 69,7 mlrd. Lt.
3. Palengvino verslo pradžią, įmonių registravimą perkėlė į elektroninę erdvę, inicijavo verslą kontroliuojančių įmonių veiklos pertvarką, tačiau esminių rezultatų nepasiekta: Laisvosios rinkos instituto 2001 m. apklausos duomenimis, administracinė našta pasunkėjo 4 proc., “Doing Business” reitinge nukritome per dvi pozicijas.

Energetikos – Arvydas Sekmokas
1. Absoliutus fiasko – pagal šios Vyriausybės patvirtintas taisykles renovacija beveik nė nepradėta. Tiesa, šią sritį kuruoti pavesta ne Energetikos, bet Aplinkos ministerijai.
2. Jungties su Švedija data pasislinko link 2015 m. pabaigos–2016 m. pradžios. Tuo pačiu metu minimas ir Lenkijos jungties startas, tačiau ši data kelia abejonių.
3. AE įkurtuvių data pasistūmėjo į 2020 m., bet ir tai sunkiai tikėtina. AE projektui reikalingi projektai planuojami priimti pavasario sesijoje, tačiau jie dar net neregistruoti. ES lėšų Ignalinos AE uždarymui 2014–2020 m. laikotarpiu, ko gero, gausime kur kas mažiau, nei reikia. Gerai, kad EK ketina skirti 9 mlrd. eurų energetinėms saloms, kokia esame, sujungti su ES.

Užsienio reikalų – Vygaudas Ušackas (nuo 2010 01 29 – Audronius Ažubalis)
1. Lietuvos ambasados, diplomatai nemažai prisidėjo ieškant eksporto rinkų, organizuojant verslo misijas, siekiant ES paramos energetikos projektams.
2. Atvirkščiai, santykiai su Lenkija netgi atšalo, o santykiai su Rusija kaip buvo, taip ir tebėra apimti stagnacijos. Idėja užsienio politikos vektorių nukreipti į Šiaurės šalis apčiuopiamų rezultatų nedavė.
3. Atvirkščiai, politologai, politikai, visuomenės atstovai URM nuolat kritikuoja, kad tapo visiškai neaiškūs užsienio politikos prioritetai.

Vidaus reikalų – Raimundas Palaitis
1. Apskričių administracijos panaikintos, tačiau esminės jų funkcijos – žemės valdymas – atiteko centrinei valdžiai, o ne savivaldybėms. Regionai neįsteigti ir ši idėja apskritai nebuvo įdėmiau svarstoma.
2. Tiesioginiai merų rinkimai neįteisinti. Pavieniai nepartiniai kandidatuoti savivaldos rinkimuose galėjo, tačiau nepartinėms organizacijoms kandidatuoti neleista.
3. Policija reformuojama, mažinant padalinių skaičių. „Spinter tyrimų“ 2011 m. apklausos duomenimis, per pastaruosius septynerius metus saugiai savo gyvenamojoje vietoje besijaučiančių gyventojų padaugėjo nuo 47 iki 66 proc.

Aplinkos – Gediminas Kazlauskas (į “Veido” klausimus atsakinėjo tuomet į šį postą pretendavęs Arūnas Burkšas)
1. Paprasčiau tariant, norima įteisinti statybas unikaliose saugomose teritorijose. Geriausia to iliustracija – garsieji A.Sabonio boteliai Neringoje, kuriuos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo nugriauti, o Vyriausybė siūlo su statytojais kažkaip susitarti.
2. Oro užterštumas 2011 m. šiek tiek sumažėjo.
3. Matyt, turėta omeny tokie atvejai, kaip A.Paulausko buvusio patarėjo R.Zujevo kova dėl galimybės Kuršių marių pakrantes užteršti nameliais ant ratų ir pan.

Sveikatos apsaugos – Algis Čaplikas (nuo 2010 03 01 – Raimondas Šukys)
1. Sveikatos apsaugos įstaigų restruktūrizacijos planas buvo ambicingas, lig šiol jam pakluso ne visos įstaigos. 2011 m. apklausos duomenimis, pacientai sveikatos priežiūros sistemos pokyčius vertina palankiau nei patys medikai.
2. Sveikatos draudimo mokestis išskirtas, PVM lengvatinis tarifas receptiniams vaistams galioja.
3. Savanoriškas papildomas sveikatos draudimas plėtėsi menkai.

Švietimo ir mokslo – Gintaras Steponavičius
1. Vienintelė šios Vyriausybės vykdoma reforma, bet ir ta Konstitucinio Teismo iš dalies pripažinta neatitinkančia Konstitucijos.
2. Teoriškai tai deklaruojama, bet praktinių rezultatų sunku įžiūrėti.
3. Smurto mokyklose tebėra daug. Ugdymo programos pamažu keičiamos, tačiau iki kūrybiškumo pergalės prieš kalimą dar toli.

Kultūros – Remigijus Vilkaitis (nuo 2010 07 02 – Arūnas Gelūnas)
1. Deja, procesai atvirkštiniai. Pavyzdžiui, konkurse į diplomatinę tarnybą įvestas diktantas, nes pretendentų gebėjimai rašyti be klaidų vis menkesni.
2. Krizė dar labiau sumenkino profesionalių menininkų tiek profesines galimybes, tiek socialinę apsaugą.
3. Renginiai įvyko, tačiau laukto rezonanso, turistų antplūdžio nesulaukta. Vilniaus – Europos kultūros sostinės projektą lydėjo skandalai dėl finansavimo skaidrumo ir kai kurių projektų meninės vertės.

Susisiekimo – Eligijus Masiulis
1. Sugriežtinta kelių tiesimo priežiūra, nustatyta skaidresnė konkursų organizavimo tvarka, dėl to krito darbų kainos, konkursuose pradėjo dalyvauti daugiau įmonių. Parengti įstatymų projektai, leisiantys pertvarkyti visą kelių valdymo sektorių.
2. Suderinta kompleksinė Klaipėdos jūrų uosto ir Lietuvos geležinkelių kainodara padėjo uostui pagal krovą tapti Baltijos šalių lyderiu (2009 m. – 27,8 mln. t, 2011 m. – 36,6 mln. t). Pervežimai Lietuvos geležinkeliais išaugo nuo 42,7 mln. t 2009 m. iki 52,3 mln. t 2011 m. Steigiami keturi nauji logistikos centrai Kaune, Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Tranzitinės valstybės potencialą didina Klaipėdos uosto gilinimas, geležinkelių tinklo plėtra, projektai „Vikingas“, „Saulė“ ir kovo pabaigoje įvedamas naujas maršrutas „Merkurijus“ iš Klaipėdos į Maskvą.
3. 2008 m. keliuose žuvo 499 žmonės, 2011 m. – 297, sužeistųjų sumažėjo nuo 5818 iki 3975. Avaringų ruožų valstybiniuose keliuose per penkerius metus sumažėjo nuo 247 iki 58.

Krašto apsaugos – Rasa Juknevičienė
1. Finansavimą lėmė ekonominė krizė. 2011 m. priimti esminiai strateginiai dokumentai, pakeitę požiūrį į Lietuvos gynybą. Jų esmė: ir Lietuvos dalyvavimas NATO operacijose, ir mūsų pačių pasirengimas ginti savo teritoriją – vienodai svarbūs ir vienas kitą papildantys.
2. Kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir po jo išaiškinimo parengtas bei priimtas naujas Karo prievolės įstatymas, kuriame įtvirtinti nauji prievolės atlikimo būdai – baziniai kariniai mokymai savanoriškumo principu su skatinimo sistema.
3. Kariuomenės struktūra keičiama pagal priimtą ginkluotos gynybos koncepciją, priartinant taikos meto struktūrą prie reikalingos gynybai krizių atveju.

Teisingumo – Remigijus Šimašius
1. Viešumui garantuoti visos Vyriausybės institucijos per Seimo informacinę sistemą skelbia rengiamus teisės aktus, kad visuomenė laiku sužinotų apie siūlomas pataisas, galėtų teikti pasiūlymus.
2. Teisinėse institucijose sudarytos galimybės bet kur, kur yra interneto prieiga, įsteigti įmones, tvarkyti jų duomenis. Teismuose, notarų kontorose plačiau naudojamos elektroninės priemonės. Įtvirtinti nauji verslo priežiūros principai, pagal kuriuos verslo prižiūrėtojų darbas orientuojamas į pagalbą verslui, o ne į baudas. Nustatyti sąnaudomis pagrįsti hipotekos paslaugų įkainiai ir kt.
3. Nuo liepos 1 d. įsigalios įstatymas, leisiantis daugiau dėmesio skirti nuteistųjų perauklėjimui, integracijai į visuomenę. Sudarytos galimybės nepiktybiniams pažeidėjams sumokėti pusę baudos už pirmą kartą padarytą administracinį pažeidimą. Vykdoma įkalinimo įstaigų sistemos pertvarka ir kt.

Socialinių reikalų ir darbo – Rimantas Jonas Dagys (nuo 2009 07 21 – Donatas Jankauskas)
1. 1,4 mlrd. Lt deficito problema iki 2012 m. išaugo į 2,3 mlrd. Lt problemą – su tokiu deficitu patvirtintas šių metų „Sodros“ biudžetas. 2012 m. vidutinė pensija turėtų siekti apie 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio (2008 m. – 45,5 proc.).
2. Nuo 2012 m. pereita prie naujo piniginės socialinės paramos modelio: ji skiriama tik kai yra būtina, skatinamas įsidarbinimas, netoleruojamas ilgametis gyvenimas vien iš pašalpų. Iš žadėtos socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos įgyvendinta tik viena priemonė – nuo 2012 m. vėlinamas pensinis amžius.
3. Priimta valstybinės šeimos politikos koncepcija sukėlė tik abejonių, ar nebus diskriminuojami ne santuokoje gimę vaikai ir apskritai ar koncepcija atitinka modernios visuomenės tendencijas.