2010 Spalio 14

Spaudos aktualija

Biudžetas keliauja į Seimą

veidas.lt

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė kitų metų nacionalinio biudžeto projektui. Jis dabar keliaus į Seimą. Pagal įstatymą biudžeto projektas Ministrų kabinetui turėjo būti pateiktas iki rugsėjo 20-osios, tačiau tai padaryta tik vakar.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad kitų metų biudžetas išlieka taupus, o didžiausios išlaidos bus skirtos socialiniams reikalams, švietimui, sveikatai bei viešajam saugumui.

Be nacionalinio biudžeto, Vyriausybė turėtų pritarti ir “Sodros” ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektams bei juos lydintiems įstatymų pakeitimams.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, jog didelių mokesčių pakeitimų kitąmet neplanuojama, bet siūloma pratęsti PVM lengvatas vaistams ir šildymui, taip pat iki 5 proc. sumažinti pajamų mokestį individualia veikla užsiimantiems gyventojams.

Dėl įsipareigojimų ES nuo sausio pradžios didės dyzelino ir kai kurių rūšių tabako akcizai. Nesiūloma įvesti nekilnojamojo turto ir “žaliojo” (automobilių) mokesčių.

Planuojamas 2011 metų valdžios fiskalinis deficitas, kurį sudaro nacionalinio biudžeto, “Sodros”, Privalomojo sveikatos draudimo ir kitų nebiudžetinių fondų deficitas, sieks 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o vien valstybės biudžeto deficitas – 2,4 proc. BVP.

Planuojamos 2011 metų valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos lėšų sieks 17,016 mlrd. litų, išlaidos – 19,395 mlrd. litų, o su ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis (6,921 mlrd. litų) – atitinkamai 23,937 mlrd. ir 26,316 mlrd. litų.

Planuojama, kad nacionalinio biudžeto pajamos kartu su europinėmis lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų – Europos Sąjungos parama ir 20 mlrd. litų – iš mokesčių bei vadinamųjų specialiųjų programų. Nacionalinio biudžeto asignavimai bus 29 mlrd. litų.

Lietuvos rytas“ praneša:

„Kitais metais šalyje mokesčių kelti neketinama, mažinti – taip pat. Ar tokiu atveju Vyriausybės siūlomas 2011-ųjų biudžetas realus? Gal valdžia turi slaptų ginklų?

Kitais metais Vyriausybė planuoja į biudžetą surinkti dešimtadaliu daugiau lėšų negu šiemet, tačiau ir dešimtadaliu daugiau išleisti.

Apie tai, ar pavyks tai įgyvendinti, „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai” žurnalistas Edmundas Jakilaitis vakar vakare kalbėjosi su premjeru Andriumi Kubiliumi.

– Kitąmet į biudžetą planuojate surinkti 2,5 milijardo litų daugiau nei šiemet. Iš kur jie atsiras?

– Pirmiausia auga ekonomika. Tikimės, kad kitais metais ji augs dar sparčiau. Iš pradžių atsigauna eksportas. Vidaus vartojimas, kaip ir visur kitur, šiek tiek vėliau. Taigi jei vėl neįvyks kataklizmų Amerikoje, Europos pietuose ar kur nors kitur, galime manyti, kad kitais metais gausime daugiau pajamų nei šiemet.

Kita vertus, manome, jog galima ir būtina tų papildomų pajamų ieškoti tokiose iki šiol gal dar neįveiktose džiunglėse kaip kontrabanda, šešėlinė ekonomika. Iš čia tikimės gauti milijardą litų. Tikiu, kad priėmę reikalingus sprendimus galėsime gauti dar daugiau pajamų ir iš valstybės valdomų įmonių.

– Ar jūs tikitės gerokai didesnių įplaukų ir iš akcizo mokesčių?

– Tikimės – iš legalaus pardavimo. Finansų ministerija prognozuoja, kad tokios pajamos realiai yra nepaimamos iš tų šešėlių. Klausimas, kokiais būdais tuos pinigus būtų galima paimti. Mes nekalbame apie kokias nors žiaurias akcijas, kalbame apie normalias priemones, kurias Tarptautinio valiutos fondo ekspertai yra pasiūlę.

– Ar tos realios priemonės iš tiesų realios? Tarkime, akcizo surinkimas šiemet per pirmąjį pusmetį atsiliko 130 milijonų litų. Naujausi aštuonių mėnesių duomenys – minus 200 milijonų litų. Ką tai rodo? Blogą planavimą ar didėjančią kontrabandą?

– Iš vienur surenkame daugiau, iš kitur mažiau.

Mes esame nagrinėję, kaip atrodo legali cigarečių prekyba Lietuvoje. Tikrai yra reiškinių, verčiančių griebtis pačių radikaliausių priemonių. Keliasdešimt procentų rinkos užima nelegalios cigaretės! Turime ne tik stiprinti pasienį. Teisėsaugos institucijos turėtų efektyviai kovoti su pagrindiniais kontrabandos dalyviais.

– Žiūrint į šių metų biudžeto vykdymo ataskaitą susidaro įspūdis, kad valdžiai sekasi tik ten, kur nereikia dirbti.

– Antai Pridėtinės vertės mokestis (PVM) surenkamas labai gerai, surinkta milijardu daugiau nei planuota. Tačiau ten, kur reikia įdėti pastangų – surinkti akcizą, kovoti su kontrabanda, panaudoti ES lėšas, atsilikimas milžiniškas. Per 8 mėnesius įvykdyta vos 43 proc. metų plano. Atrodo, kol kas sekasi tiktai didinti mokesčius.

– Mes neplanuojame didinti jokių mokesčių. Be to, daugiau PVM surenkama ne savaime. Vidurio Europos valstybių ūkio analizė rodo, kad Lietuvoje ekonomika vėliau negu Estijoje ėmė smukti ir anksčiau atsigauna. Tai rodo, kad priemonės, kurias taikėme, duoda rezultatą. Jei šiemet nesurenkamas akcizas, nepanaudojami ES pinigai, kas turėtų įvykti kitais metais, kad visa tai pasikeistų?

– Bet pats sakėte, kad surenkamas PVM.

– Daugiau surenkama. Kodėl jūs klausiate tik apie tai? Mes labai aiškiai pasakėme, kad žinome, ką turime daryti. Svarbiau, kur tuos pinigus išleidžiame. Turime numatyti, kad pusę visų pinigų išleidžiame socialinei rūpybai. Toliau – švietimas. Tačiau deficitas lieka ir kitais metais – šešių milijardų litų. Ką reiškia, kai išlaidos yra tiek didesnės už pajamas? Atsakymas aiškus – mes turime skolintis tarptautinėse rinkose.

– Kaip suprantu, planuojate, kad valstybės skola kitąmet padidės 2,5 mlrd. litų.

– Ji didės tiek, koks yra deficitas. Čia tas pat kaip ir šeimoje – jei nori nusipirkti automobilį ir neturi kišenėje pinigų, eini skolintis. Taigi nėra nieko keista. Tačiau kalbos apie „praskolintą Lietuvą” – labai mėgstama opozicijos tema.

– Bet apie tai kalba ne vien opozicija, bet ir daugelis autoritetingų ekspertų, ekonomistų.

– Viskas gerai, taip ir turi būti. Vis dėlto reikėtų suvokti, kad skola kyla iš deficito. Taigi yra tik du keliai – arba turi vėl labai skausmingai mažinti išlaidas, arba didinti pajamas per didinamus mokesčius. Nieko kita nesugalvosi.

– Arba galima efektyviai kovoti su kontrabanda, protingai naudoti valstybės turtą.

– Tai aš ir sakau, kad papildomų pajamų sieksime ir iš šešėlio, ir iš valstybės įmonių. Todėl kitais metais mokesčių nedidinsime, o ieškosime papildomų pajamų iš tų šaltinių, kurie iki šiol nebuvo tinkamai panaudojami.

– Vis dėlto kaip ketinate gauti papildomą milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos? Koks jūsų planas? Ar jūs jį apskritai turite?

– Visi kritikai – ir jūs taip pat – visuomet priekaištaudavo, kad nepaimame tų pinigų, kurie sukasi šešėlinėje ekonomikoje. Dabar tai padarysime

– Bet kaip tai padarysite?

– Mes tikrai matome visas galimybes tai padaryti. Apie tai jau ne kartą esame diskutavę ir su teisėsaugos pareigūnais. O priemonių, kurias pasitelkę tai padarysime, dabar nesiimsiu dėlioti. Jei nepavyks tai padaryti, mes turime kitų įsipareigojimų.

– Jūsų klausantis žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad jokio plano mažinti šešėlį neturite ir pavasarį tiesiog imsite karpyti išlaidas.

– Turime visus planus. Be to, labai aiškiai matome visus papildomų pajamų šaltinius, kuriuos galėtų išnaudoti ir visi ministrai, jei dirbs atsakingai.

– Seimo Ekonomikos komitetas su šešėline ekonomika ir kontrabanda siūlo kovoti mažinant alkoholio akcizą. Kaip tai vertinate?

– Dviprasmiškai. Tai ne mūsų, o Seimo narių pasiūlymai. Vieni mano, kad tai gali sumažinti kontrabandą, kiti – kad gali padidinti alkoholio vartojimą. Iki šiol matėme, kad alkoholio vartojimas mažėja, o tai reiškia, jog mažėja išlaidos su alkoholio vartojimu susijusiems padariniams naikinti.

– Tačiau iš tiesų alkoholio vartojimas vargu ar mažėja. Galbūt tik mažėja alkoholinių psichozių skaičius. Tai rodo, kad žmonės dabar negeria kokio nors „kaukolinio pilstuko”, o geria gana kokybišką kontrabandinę degtinę.

– To aš nesiimu spręsti. Tik sakau, kad reikia matyti abi puses – ir kontrabandos, ir visuomenės sveikatos reikalus.

– Seime įregistruota ir daugiau pasiūlymų – pavyzdžiui, PVM sumažinimas Lietuvoje pagamintai žemės ūkio produkcijai, PVM lengvatų grąžinimas raštijai. Ar jūs linkęs dėl to tartis?

– Esame labai aiškiai pasakę, kad PVM lengvatas pratęsime toms prekėms, kurioms jos galioja jau dabar. Šilumai jau pratęsta, taigi lieka vaistai ir knygos. Kitos lengvatos, mano manymu, mus vėl grąžintų į tą padėtį, kuri buvo prieš 2008 metus. Aš siūlau neatsipalaiduoti. Juk 6 mlrd. litų skirtumas tarp pajamų ir išlaidų – dar toli gražu ne tai, kas garantuotų mums ilgalaikę sėkmę.

Valstybės biudžeto skylė bus mažesnė

* 2011 m. valstybės biudžeto projekte numatyta surinkti 17 mlrd. litų – 3,6 mlrd. daugiau, nei šių metų planas.

* Be to, pajamas turėtų papildyti ES parama – 6,9 mlrd. litų (0,97 mlrd. mažesnė nei šiemet).

* Išlaidos turėtų būti 19,4 mlrd. litų (1,1 mlrd. didesnės nei šiemet).

* Su ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis valstybės biudžeto pajamos sieks 23,937 mlrd. litų, o išlaidos – 26,316 mlrd. litų.

* Valstybės biudžeto deficitas – apie 2,4 mlrd. litų (2,5 mlrd. litų mažesnis nei šiemet).

* Daugiausia valstybės biudžeto išlaidų numatoma skirti socialinei, švietimo ir sveikatos apsaugos sritims.

* Numatoma, kad skolos tvarkymo išlaidos 2011aisiais didės 325 mln. litų, dotacijos savivaldybėms – 666 mln. litų, bendrafinansavimo lėšos – daugiau nei 100 mln. litų.

* 2011 metų „Sodros” biudžeto deficitas sieks daugiau nei 2,5 mlrd. litų, šiemet – 2,7 mlrd. litų.

* Planuojamas 2011 metų valdžios fiskalinis deficitas, kurį sudaro nacionalinio biudžeto, „Sodros”, Privalomojo sveikatos draudimo ir kitų nebiudžetinių fondų deficitas, – 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

* Planuojamas šių metų fiskalinis deficitas – 8,1 proc. BVP.

Verslo žinios“ rašo:

„Dėl pinigų trūkumo Vyriausybė siūlo, kad valstybės užsakymai verslui kitąmet būtų 1,2 mlrd. Lt mažesni nei šiemet. Dėl tos pačios priežasties ji savanoriškai lenda į kampą kitų metų biudžeto projekte įsipareigodama imtis griežtų priemonių, jeigu pirmąjį pusmetį bent vieną mėnesį biudžeto pajamos bus 17% mažesnės nei planuotos.

Vakar įgarsinti kai kurie būsimojo valstybės biudžeto skaičiai rodo, kad visi – mokesčius mokantieji, juos renkantieji ir skirstantieji – gyvens įsitempę. Šiandien Vyriausybė baigs svarstyti kitų metų valstybės, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetų įstatymų projektus ir kartu su lydinčiaisiais dokumentais spės įsiterpti į Konstitucijos nustatytus rėmus, t. y. iki spalio 17 d. pabaigos atiduoti juos Seimui.

Projekte Vyriausybė įrašo punktą, kuris gali būti nemalonus ne tik jai, bet ir biudžetui pajamas nešantiems mokėtojams. Pagal jį, jeigu 2011 m. pirmąjį pusmetį bent vieną mėnesį valstybės biudžeto pajamos bus 17% mažesnės nei planuota, bus tikslinamas pats įstatymas ir imamasi griežtų priemonių, kad viešųjų valstybės finansų deficitas 2012 m. neviršytų Mastrichto kriterijaus nustatytų 3% BVP.

Dar viena naujai skambanti įstatymo projekto nuostata – sąlyginis finansavimas. Anot p. Šimonytės, tai reiškia – „riboti asignavimų valdytojų galimybes prisiimti įsipareigojimus dėl išlaidų tam atvejui, kad jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių mums nepasisektų to padaryti, tokiu atveju būtų numatyta pareiga Vyriausybei pateikti biudžeto įstatymo patikslinimus ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio arba padidinti pajamas iš kitų šaltinių“.

Abi nuostatos įrašomos tam, kad įtikintume užsienio kreditorius, iš kurių ketiname skolintis deficitui finansuoti, kad yra apsidrausta tam atvejui, jeigu kiltų sunkumų krapštant iš „šešėlio“ ir kontrabandos 1 mlrd. Lt, kuris yra suplanuotas pajamose.

Ponia Šimonytė iš anksto ramina, kad, ieškant šių pajamų, „nebus kažkokių žiaurių akcijų“. Legalizuoti pajamas verslas bus skatinamas ir kompleksinėmis priemonėmis socialinės paramos sistemoje, ir administracinėmis priemonėmis.

Transportui ir ryšiams tradiciškai skiriama didžiausia suma, nors ji 250 mln. Lt skurdesnė nei šiemet. Drastiškiausiai – perpus – mažėja aplinkos apsaugai numatyti pinigai, 200 mln. Lt mažiau nei šiemet norima skirti švietimui, 78 mln. Lt mažiau – sveikatos apsaugos investicijų projektams.

Didžiausias perversmas įvyko apibrėžiant ketinimus dėl valstybės investicijų į socialinę apsaugą – 2009 m. ketinus padidinti jas 138 mln. Lt, dabar Vyriausybė jas suplanavo 159 mln. Lt mažesnes nei ketino ir 20 mln. Lt liesesnes nei socialinė apsauga turėjo šiemet.

Kad Vyriausybės nevykdo pažadų – lyg ir jokia naujiena. Tad ir ši Vyriausybė – ne išimtis. Dar pavasarį įsipareigojusi valstybės biudžetą Seimui pateikti iki rugsėjo 20 dienos, su šiais darbais vėluoja beveik mėnesį. Paskutinė data, kada pagal LR Konstituciją ji tiesiog privalo tai padaryti, yra spalio 17-oji. Kadangi tai bus sekmadienis, 2011 m. biudžeto projektas vakar skubiai buvo išdalintas Ministrų kabineto nariams – net viešai apie tai nepaskelbus Vyriausybės pasitarimų darbotvarkėje. Užtat ministrai ir plušėjo išsijuosę – kad formalų sprendimą dėl biudžeto paketo priimtų šiandien. O tada – paknopstom į Seimą. Ir jau bus galima atsipūsti – kol iki paskutinio kaulelio parlamentarų išnarstytas svarbiausias šalies finansinis dokumentas grįš į Vyriausybę. Stebint, kaip karštligiškai paskutinėmis minutėmis buvo pateiktas biudžeto projektas, į galvą ateina liaudies išmintis apie velnio gaudomą skubos naudą…

Iš finansų ministrės Ingridos Šimonytės vakar pagaliau paskelbtų biudžeto projekto nuotrupų aiškėja, kad išlaidos kitąmet vis dėlto išaugs. Bus išleista 700 mln. Lt daugiau nei šiemet. Ministrė paskubėjo užtikrinti, kad tam yra „objektyvių priežasčių“. Vieną „objektyvumą“ jau paminėjo VK kontrolieriai – nemažą dalį iš šios sumos atsirieks valstybės skolos tvarkymas. Šios išlaidos, priminsime, galėjo būti ir mažesnės.
Vyriausybės palaiminto biudžeto laukia svarstymas Seime. Dažnai farsą primenančios diskusijos žada nekeisti savo žanro ir šiemet – jos gali būti tik dar spalvingesnės, nes artėja savivaldybių rinkimai. Tačiau tai – jau kita tema.“

Respublika“ skelbia:

Biudžeto pyragas bus kepamas iš skolintų miltų. Šiandien Vyriausybės posėdyje numatyta patvirtinti ateinančių metų biudžeto projektą. Jis greičiausiai parengtas studentišku įpročiu – paskutinę naktį, mat dokumentas turėjo būti pateiktas iki rugsėjo 20-osios. Pateiktas vakar. Ir nepamatuotai optimistinis. Degantis biudžeto projektas numato didesnes nei pernai išlaidas, planuojama gauti ir daugiau pajamų. Nepriklausomi finansų ekspertai tvirtina, kad skaičiai neparemti ekonomine logika, kad kitąmet nesumažinus viešojo sektoriaus išlaidų teks dar daugiau skolintis. O iš kur didės pajamos, jei nedarbas ir masinė emigracija nesutramdyti?“

Vilniaus diena“ informuoja:

„Premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad Vyriausybė pasiryžusi kitų metų viduryje inicijuoti išlaidų karpymą, jeigu matys, kad biudžetas nėra vykdomas.

Numatyta, kad nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos parama sieks 27 milijardus litų, išlaidos – daugiau kaip 29 mlrd. litų. Bendras nacionalinio, “Sodros” ir visų kitų valstybės fondų biudžeto deficitas turėtų siekti 5,8 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

“Biudžetas išlieka taupus. Didžiausios išlaidos kitais metais numatomos socialinei sričiai, švietimui, sveikatos apsaugai, viešajam saugumui užtikrinti”, – sakė premjeras. Jis pridūrė, kad paminėtoms sritims paprastai kasmet tenka liūto dalis visų biudžeto išlaidų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...