2010 Spalio 13

Spaudos aktualija

Planuojamas biudžetas siekia 24 mlrd. litų

BNS

Planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis – 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai planuojami 29 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. – europinės lėšos. Tokius skaičius po Vyriausybės pasitarimo trečiadienį pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Pasak ministrės, kitų metų valstybės biudžeto planuojamos pajamos bus 24 mlrd. litų su ES lėšomis, be jų – 17 mlrd., planuojami asignavimai – 26 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų yra ES lėšos.

„Jeigu mes norime pasiekti konvergencijos programoje numatytą tikslą – 5,8 proc. deficitą, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondą, valstybės biudžetui liekantis rezervas deficitui yra ne didesnis negu 2,4 proc.“, – sakė I. Šimonytė.

Biudžeto skylei kamšyti planuojama gauti lėšų kovojant su šešėline ekonomika ir nelegalia veikla. Finansų ministerijos skaičiavimais, iš to be ypatingos įtampos būtų galima gauti 0,5 mlrd. litų, tačiau to nepakanka, taigi į planą ketinama įrašyti 1 mlrd. litų sumą.

„Nereikia įsivaizduoti, kad bus žiaurios akcijos ar smulkių verslininkų „šienavimai“. Tam yra labai daug kompleksinių priemonių ir socialinės paramos sistemoje, skatinant žmones dirbti legaliai, ir administracinių priemonių“, – sakė I. Šimonytė.

Kad tai neatrodytų tik tušti pažadai, kurie neįtikintų tarptautinių kreditorių, iš kurių skolinamasi deficitui finansuoti, Finansų ministerija siūlo numatyti ir sąlyginį finansavimą. Tai yra riboti asignavimų valdytojų galimybę prisiimti įsipareigojimus dėl išlaidų tam atvejui, jeigu nepasisektų įgyvendinti planų.

„Tokiu atveju būtų numatyta pareiga Vyriausybei pateikti Seimui biudžeto įstatymo patikslinimus ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio arba padidinti pajamas kitais būdais“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak finansų ministrės, kitąmet išlaidos bus beveik 700 mln. litų didesnės nei šiemet, neskaitant specialiųjų lėšų.

„Tas didėjimas nulemtas ne to, kad institucijos norėtų papildomai išleisti, bet todėl, kad yra objektyvių priežasčių“, – sakė I. Šimonytė.

Skolos aptarnavimui ir įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą papildomai reikės 400 mln. litų. Savivaldybėms, kurioms dėl apskričių reorganizavimo deleguotos valstybės funkcijos – socialinės paramos teikimas, mokinio krepšelis, tikslinė dotacija didėja 670 mln. litų. Bendro finansavimo poreikis didėja maždaug 150 mln. litų.

„Kai kurio išlaidos mažėja, kadangi išnyksta apskritys ir asignavimai kitiems metams nebeplanuojami, jie perplanuoti institucijoms, dėl to tų institucijų biudžetai didėja, bet bendros išlaidos nedidėja“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak ministrės, mažinami pervedimai į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), nes šiemet valstybė numatė 300 mln. litų papildomų pervedimų į PSDF, kad būtų išlaikytas finansavimo lygis maždaug ties 4 mlrd. litų.

Kadangi kitais metais yra tikimasi darbo užmokesčio fondo didėjimo ir atitinkamai dėl to biudžeto pajamos didės, tiesiog „Sodra“ perves didesnę sumą į ligonių kasas. (…) Visai sveikatos priežiūros sistemai teks prisitaikyti prie biudžeto, kuris yra šiek tiek didesnis nei šių metų numatomas vykdymas“, – sakė I. Šimonytė.

Mokesčių pakeitimai siejami su Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimu – tas galioja akcizams gazoliui ir tabakui. Planuojama pratęsti mokesčių lengvatas vaistams ir šildymui.

„Yra teikiami Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie susiję su 5 proc. tarifo nustatymu individuliai veiklai ir taip pat pelno mokesčio 5 proc. tarifo nustatymu žemės ūkio veiklą vykdantiems juridiniams asmenims, kaip sutarta koaliciniame susitarime su valstiečių liaudininkų partija“, – sakė I. Šimonytė.

Nekilnojamojo turto ar vadinamieji „žalieji“ mokesčiai nėra teikiami.

„Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimas susijęs su tuo, kad nuo kitų metų įsigalios naujos nekilnojamojo turto vertės, nustatytos pagal naują masinį vertinimą.

Bus daug tokių, kurie manys, kad individualus vertinimas yra tinkamesnis įvertinimo būdas jų turimam turtui. Yra siūloma supaprastinti procedūras dėl apeliacijų ir taip pat dėl individualių vertinimų pakeitimų mokesčiams skaičiuoti“, – sakė I. Šimonytė.

„BNS“ praneša:

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, jog kitąmet Vyriausybė siekia išlaikyti ne didesnį kaip 5,8 proc. fiskalinį deficitą.

“Jeigu norime pasiekti konvergencijos programoje numatytą tikslą – 5,8 proc., tai įvertinus socialinio draudimo fondo deficitą, įvertinus pervedimus antrosios pakopos pensijų fondams, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo įtaką valstybės biudžetui, liekantis rezervas deficitui yra ne didesnis kaip 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto”, – žurnalistams sakė I.Šimonytė.

Planuojamas 2011 metų valdžios fiskalinis deficitas, kurį sudaro nacionalinio biudžeto, “Sodros”, Privalomojo sveikatos draudimo ir kitų nebiudžetinių fondų deficitas, sieks 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o vien valstybės biudžeto deficitas – 2,4 proc. BVP.

Planuojamos 2011 metų valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos lėšų sieks 17,016 mlrd. litų, o išlaidos – 19,395 mlrd. litų. Kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšomis – 6,921 mlrd. litų – biudžeto pajamos sieks 23,937 mlrd. litų, o išlaidos – 26,316 mlrd. litų.

Daugiausia valstybės biudžeto išlaidų numatoma skirti socialinei, švietimo ir sveikatos sritims, pranešė Finansų ministerija. Pasak finansų ministrės patarėjos Giedrės Balčytytės, skolos aptarnavimo išlaidos 2011-aisiais, numatoma, didės 325 mln. litų, dotacijos savivaldybėms – 666 mln. litų, bendrafinansavimo lėšos – daugiau nei 100 mln. litų.

Planuojama, kad kitąmet nacionalinio biudžeto pajamos kartu su europinėmis lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų Europos Sąjungos parama ir 20 mlrd. litų iš mokesčių bei vadinamųjų specialiųjų programų. Atitinkamai asignavimai nacionalinio biudžeto bus 29 mlrd. litų.

Finansų ministrės teigimu, kitąmet mokestinius pokyčius lems Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimas į Lietuvos teisę, tai palies akcizus gazoliams, tabakui.

„Verslo žinios“ praneša:

„Šią savaitę Seimą turi pasiekti kitų metų biudžeto projektas, tačiau iki šiol jo nesvarstė Vyriausybė ir viešai neįvardytas nė vienas jo skaičius. Prižadėjusi daugiau skaidrumo ir kokybės projektą rengiant, Vyriausybė pirmąjį pažadą jau ignoruoja.

Visą dokumento projektą, o ne vien savo kuruojamos srities skaičius, šiandien pirmą kartą pamatys ir ministrai, kuriems šią savaitę teks dėl projekto apsispręsti, nes LR Konstitucija liepia, kad Seimui jis turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos, t. y. vėliausiai spalio 17 d.
Projektas vėluoja ir į Vyriausybę, nes pagal jos pačios kovo mėn. patvirtintą 2011 m. valstybės ir
savivaldybių biudžetų rengimo planą, ten jis turėjo atsidurti iki rugsėjo 20 d.

Ceitnoto sąlygomis ministrai turės perprasti tai, ką Finansų ministerija (FM) parengė kitiems metams, suderinusi asignavimų valdytojų apetitus su valstybės finansinėmis galimybėmis. Seime projekto laukia parlamentarų „pageidavimų koncertas“, kuris ypač pailgėja rinkimų išvakarėse. Kitąmet vyks savivaldybių tarybų rinkimai.

Ingrida Šimonytė, finansų ministrė, VŽ yra sakiusi, kad net ir nurodžius asignavimų valdytojams formuluoti prašymus, kurie atitiktų š. m. biudžeto jiems skirtus asignavimus, retas iš jų FM rekomendacijų paisė. Todėl, anot jos, projekto rengimas šiemet buvo gana sunkus, nes vyko aštrios derybos su ministerijomis dėl kiekvieno lito.

Vieninteliais žinomais skaičiais šiandien ministrams pateiktame projekte nurodyta, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos bus apie 2,66 mlrd. Lt didesnės nei patvirtintos šiemet, o išlaidos, siekiant sumažinti deficitą, didės tik apie 100 mln. Lt. Premjeras Andrius Kubilius vakar interviu Lietuvos radijui užsiminė, kad kitąmet biudžeto deficitą bus stengiamasi sumažinti maždaug 2 mlrd. Lt Kadangi Lietuvai duoti 2 metai sutvarkyti valdžios sektoriaus deficito rodiklį iki Mastrichto kriterijaus, biudžeto išlaidos kitąmet, preliminariais skaičiavimais, galės būti apie 0,5 mlrd. Lt didesnės nei šiemet.

Europos Komisijos Lietuvai pradėta perviršinio biudžeto deficito procedūra numato, kad 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas neturi viršyti 3% BVP.

Kol naujausi suplanuoti visi kitų metų biudžeto skaičiai tebėra paslaptis, tenka remtis preliminariais
viešais FM birželio mėn. pabaigoje atliktais skaičiavimais. Tuomet FM planavo, kad kitąmet apie 83% nacionalinio biudžeto pajamų sudarys pajamos iš pagrindinių mokesčių – PVM, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno. Iš jų laukiama apie 15 mlrd. Lt.

Naujausiomis prognozėmis, visų biudžeto pajamų iš mokesčių planuojama gauti apie 17 mlrd. Lt.
Svarbiausias mokestis lieka PVM, jo planuojamos įplaukos gali sudaryti 40,4% visų pajamų. Jo planuojama daugiau, nes laukiama, kad augs vartojimas. Gyventojų pajamų mokesčio numatoma surinkti daugiau, nes manoma, kad augs atlyginimai, o bedarbiai taps legaliais darbuotojais.

Kartu su biudžeto projektu bus pateikti mokesčių įstatymų pakeitimai. Nuo kitų metų numatyta didinti dyzelino ir cigarečių akcizus, derinant tarifus prie minimalių ES dydžių.

FM tikina, kad kitokių mokesčių pakeitimų, kurie turėtų įtakos verslui ir ir gyventojams, nebus siūloma. Nebus ir revoliucinės „Sodros“ reformos, inkorporuojant ją į valstybės biudžetą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...