2013 Rugsėjo 02

Vyresnieji be reikalo piktinasi jaunųjų kartų atstovais

veidas.lt


Dauguma vyresnių kartų atstovų į dabartinį jaunimą žvelgia skeptiškai, su nusivylimu ar net užuojauta, esą jie nužingsniavo netinkamais keliais, pasirinko ydingą gyvenimo būdą. Tačiau jaunimas turi ne mažiau pagrindo taip pat skeptiškai ir su nusivylimu žvelgti į vyresniuosius, nes šie padarė daug klaidų ir palieka didžiules skolas, o viską srėbti teks jaunosioms kartoms.

Kai visuomenė gyvena ramiai, kartos keičiasi kas 25 metus ar rečiau, tačiau Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais kartų kaita gerokai dažnesnė ir greitesnė. “Pavyzdžiui, vadinamuosius permainų, “perestroikos” ir ES vaikus skiria viso labo penkeri ar septyneri metai“, – paaiškina Socialinės informacijos centro (SIC) tyrimų strategijos vadovė Rūta Gaudešienė.
Tačiau vienas dalykas nesikeičia: vyresnės kartos į jaunesniųjų atstovus žvelgia skeptiškai, su nusivylimu ar net užuojauta, esą jie nužingsniavo netinkamais keliais, pasirinko ydingą gyvenimo būdą, iškraipė šeimos vertybes ir pamynė mokslo šventenybes. Ir tai tęsiasi jau daugybę metų, juk dar Sokratas sakė: „Mūsų jaunimas mėgsta prabangą, jis blogai išauklėtas, jis nė trupučio negerbia vyresnių.“ Tą patį šiais laikais burba dauguma vyresnės kartos žmonių.
Kita vertus, jaunimas šiais laikais turi teisę atsikirsti, ir vis dažniau tai padaro, kad jie turi labai daug pagrindo pykti už pokario ir ankstesnių kartų skolas bei klaidas, kurias srėbti teks dabartinėms jaunosioms kartoms.
Amžinas kartų konfliktas šiais laikais įgauna materialią reikšmę, kuri neapsiriboja pastangomis nuvyti jaunimą nuo kompiuterio ar įduoti į rankas tradicinę spausdintinę knygą. „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja, kad kartų konfliktas dar tik įsibėgėja, o artimiausią dvidešimtmetį pagreitį jau įgijusi tema bus svarbiausia aktualija visoje Europoje, taigi ir Lietuvoje.
„Problema ta, kad dėl demografinių pokyčių jaunosios kartos atstovų yra mažiau nei senesnės, kuri, be kita ko, gyveno ne pagal kišenę ir paliko daug skolų. Dabar pokario karta ruošiasi į pensiją ir tikisi orių pensijų už viso gyvenimo darbą, tačiau jaunoji karta mano, kad ji nusipelniusi kitokio palikimo, nei gauna pastaraisiais metais: tai finansinės krizės, neregėtos valstybių skolos, vyresniųjų noras gauti solidžias pensijas ir suvokimas, kad bent Europoje jaunosioms kartoms tenka vis daugiau išlaikytinių ir vis didesnė finansinė našta, nes visuomenės sensta“, – problemą formuluoja ekonomistas.
Tačiau šiais laikais, kitaip nei prieš trisdešimt metų, jaunimas turi kur kas daugiau galimybių rinktis ir nemažai jų gali užsimanyti problemas nusipurtyti. Pasak Ž.Maurico, jei jauni žmonės matys, jog ir taip dideli mokesčiai Lietuvoje dar labiau didinami vien tam, kad būtų iš ko mokėti pensijas senjorams, jie gali nuspręsti emigruoti. Todėl finansinės ir kitokios problemos Lietuvoje dar labiau sustiprės. Šiomis aplinkybėmis, ekonomisto manymu, vienintelė išeitis – vis labiau vėlinti pensinį amžių.
„Prarandu bet kokias viltis dėl mūsų šalies ateities, jei šiandieninis jaunimas rytoj imtų valdyti ir tvarkyti šalį“, – dar anksčiau už Sokratą, VII a. prieš Kristų, nerimavo Heziodas. Vis dėlto, patikint ateitį šiandieniniam jaunimui, baimei vietos nelieka: taip jau susiklosto, kad visos kartos paveldi problemas ir randa sprendimo būdų, o naujoms problemoms spręsti reikia ir naujo jaunesniųjų kartų požiūrio.
Žinoma, šiuolaikinis jaunimas stokoja kai kurių įgūdžių, kokių turėjo ankstesnės kartos, bet kai tik reikėtų, tie įgūdžiai susiformuotų. Tuo įsitikinusi Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė, psichologė, socialinių mokslų daktarė Laima Bulotaitė.

Tuščiai laiką leidžia ne tik jaunimas

Būtų geriau, jei skirtingų kartų žmonės ne burnotų vieni ant kitų ar priekaištautų, o būtų tolerantiškesni ir vieni kitiems padėtų. Visų kartų atstovai turėtų diskutuoti, mokėti vieni kitiems nusileisti, suprasti. Vien moralizavimas, draudimai ir bausmės dar niekam nepadėjo. Juk iš tikrųjų vyresnės kartos turėjo milžinišką įtaką tam, kaip šiandien atrodo mūsų jaunimas. Mokykloje ar namie vaikui į rankas įgrūdę kompiuterį ar planšetę ir nepakreipę jo tinkama linkme, vėliau vyresnieji neturėtų piktintis, kad jaunimas nebemoka sudėlioti sakinio ar neskaito knygų. Čia daugiau atsakomybės tenka vyresniajai kartai. Ir ši išvada tinka daugeliu atvejų.
„Apie priklausomybę nuo technologijų kalbame dažnai, tačiau žmogui būdinga išbandyti visa, kas nauja, todėl manau, kad prieraišumo periodas yra laikinas. Pavyzdžiui, tie, kurie anksčiau žavėjosi socialiniu tinklu „Facebook“, jį kaip drabužį – paauglystę ar vaikystę – jau išaugo ir dabar turi kitokių pomėgių“, – ramina L.Bulotaitė.
Verslų skatinimo programos „StartupHighway“ vadovas Rokas Tamošiūnas apie tai yra šiek tiek kitokios nuomonės: „Anksčiau esminis matavimo vienetas buvo raštingumas, o šiandien jaunimas yra ne tik raštingas – jis dar ir laisvai kalba užsienio kalbomis, yra neatskiriamas nuo rašymo priemonių. Be to, argi ne šito norėjome? Siekėme nuolat stebėti jaunimą, o juk šiandien pasitelkę mobiliąsias programėles tėvai gali sužinoti, kokiame bare pramogauja jų atžala, su juo gali nuolat palaikyti ryšį.“
Taip, naujosios technologijos pridarė šiokios tokios žalos, bet naudos – nepalyginti daugiau. Jos būtų dar daugiau, jei tėvai vaikystėje savo vaikus pakreiptų tinkama linkme ir skatintų technologijomis naudotis išmintingai, o ne paliktų viską savieigai, kad vaikai išmoktų technologijas naudoti tuštiems dalykams.
Suprantama, tėvai visada nori, kad jų vaikai būtų tobuli, bet patys savo vaikystėje ar jaunystėje tokie tikrai nebuvo – juk nedirbdavo ir nesimokydavo nuo ryto iki vakaro. Jie taip pat daug laiko praleido tuščiai kažkur kiemuose ar paupiuose, o dabartiniai jaunuoliai laiką tuščiai leidžia internete arba žaisdami kompiuterinius žaidimus. Bet vien dėl to jie nėra blogesni.
Negalima nepaminėti, kad tiems, kurie nori daug pasiekti, kompiuteriai ir technologijos suteikia kur kas daugiau galimybių, nei turėjo vyresnės kartos. Dabar programuoti pradeda jau devynmečiai, tad inžinieriais jie tampa nuo ankstyvų dienų, ir reiškinius bei sistemas jaunuoliai dabar gali suprasti kur kas geriau, nei jaunystėje suprato jų tėvai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...