2011 Gegužės 30

Vokietija iki 2022 m. atsisakys atominės energetikos

BNS

REUTERS

Vokietija pirmadienį paskelbė planuojanti tapti pirmąja išsivysčiusios pramonės valstybe, uždarysiančia visas savo atomines jėgaines, pirmadienį nutarė vyriausybė.

Kaip nurodoma, viena po kitos jos turėtų būti uždarytos iki 2022 metų.

Aplinkos ministras Norbertas Roettgenas (Norbertas Rėtgenas) paskelbė centro dešiniosios koalicijos sprendimą pirmadienį paryčiais ir nurodė, kad jis bus “neatšaukiamas”.

“Galutinai nuspręsta: paskutinės trys branduolinės jėgainės bus išjungtos 2022 metais, – N. Roettgenas sakė po koalicijos posėdžio. – Sąlygos peržiūrėjimui nebus”.

Akivaizdu, kad šį žingsnį iš dalies nulėmė pastarosios avarijos Japonijos branduolinėse jėgainėse.

N. Roettgenas sakė, jog dauguma iš 17 šiuo metu Vokietijoje veikiančių reaktorių bus išjungti iki šių metų pabaigos.

Ministras šią žinią paskelbė po valdančiosios koalicijos posėdžio, kuriam pirmininkavo šalies kanclerė Angela Merkel, vykusio nuo sekmadienio vakaro iki pirmadienio paryčių.

A. Merkel nurodė, jog šis sprendimas žymi “fundamentalaus” energetikos politikos peržiūros pradžią ketvirtoje didžiausioje pasaulio ekonomikoje.

“Norime, kad ateities elektros energija būtų saugesnė ir tuo pat metu patikima bei prieinama”, – kanclerė aiškino žurnalistams, priėmusi branduolinės energetikos ekspertų komisijos išvadas. Šią komisiją A. Merkel paskyrė kovą, reaguodama į krizę Japonijoje esančioje Fukušimos atominėje elektrinėje.

“Tai reiškia, kad turime sukurti naują požiūrį į tiekimo tinklus, energijos efektyvumą, atsinaujinančius energijos (šaltinius) ir taip pat ilgalaikę šio proceso stebėtoją”, – pridūrė ji.

Vokietijoje veikia 17 atominių reaktorių, iš kurių aštuoni šiuo metu tiekia energiją šalies elektros tinklams.

Iš neveikiančių reaktorių septyni yra seniausi Vokietijoje, kuriuos federalinė vyriausybė nurodė išjungti trims mėnesiams, kol bus atliekamas saugumo patikrinimas po kovą prasidėjusios branduolinės krizės Fukušimos jėgainėje.

Aštuntasis neaktyvus reaktorius yra Vokietijos šiaurėje esančioje Kriumelio atominėje elektrinėje, kuri jau daugelį metų neveikia dėl techninių problemų.

Vokietija tapo pirmąja išsivysčiusios pramonės valstybe, paskelbusia planus visiškai atsisakyti atominės energijos.

Tačiau šis sprendimas reiškia, jog šalis turės rasti alternatyvių šaltinių, kurie pakeistų atomines elektrines, šiuo metu pagaminančias 22 proc. suvartojamos elektros energijos.

N.Roettgenas tvirtino, kad energijos Vokietija nepristigs.

“Užtikriname, kad elektra bus tiekiama visą laiką ir visiems vartotojams”, – pažadėjo jis, tačiau detalių nepateikė.

Praeitą penktadienį visų Vokietijos 16-os žemių aplinkos ministrai paragino visam laikui uždaryti septynias laikinai išjungtas jėgaines.

N. Roettgenas pirmadienį sakė, kad nei vienas iš aštuonių neveikiančių reaktorių nebebus vėl įjungtas. Dar šeši reaktoriai bus išjungti iki 2021 metų pabaigos, o trijų moderniausių eksploatacija bus nutraukta iki 2022 metų pabaigos.

Pirmadienį paskelbtas sprendimas faktiškai reiškia grįžimą prie jėgainių uždarymo kalendoriaus, kurį prieš dešimtmetį buvo paskelbusi ankstesnės socialdemokratų ir žaliųjų koalicija.

Dėl šio staigaus politikos posūkio į nepatogią padėtį patenka A.Merkel, kurios vyriausybė praeitų metų pabaigoje buvo nusprendusi pratęsti 17 reaktorių darbą vidutiniškai 12 metų ir eksploatuoti juos iki šio amžiaus 4-o dešimtmečio vidurio.

Šis sprendimas Vokietijoje buvo nepopuliarus dar prieš kovą Japonijai smogusį stiprų žemės drebėjimą ir cunamį, kuris nuniokojo Fukušimos jėgainę. Pastaroji krizė paskatino A. Merkel peržiūrėti atominės energetikos politiką.

Atominės energetikos klausimas Vokietijoje buvo labai opus nuo praeito amžiaus 8-o dešimtmečio, o kanclerė dėl permainingo požiūrio į šią problemą jau prarado dalį populiarumo.

A. Merkel teigė, jog dėl Fukušimos branduolinės avarijos jos partija patyrė pralaimėjimus neseniai vykusiuose Vokietijos žemių vyriausybių rinkimuose.

Gegužės 23 dieną prieš branduolinę energetiką pasisakantys žalieji nustūmė konservatyvią kanclerės partiją į trečią vietą per rinkimus šiaurinėje Brėmeno žemėje. Tąsyk žalieji pirmąkart surinko daugiau balsų negu konservatoriai per regioninės arba federalinės valdžios rinkimus.

Iki vėlaus vakaro užsitęsusiose A. Merkel vyriausybės diskusijose liberali Laisvųjų demokratų partija (FDP) teigė, kad konkreti visiško atsisakymo nuo branduolinės energetikos data neturėtų būti nustatyta ir kad turėtų būti palikti du atsarginiai reaktoriai, kurie padėtų apsisaugoti nuo elektros energijos stygiaus.

FDP šaltiniai sakė, kad bus priimtas planas, pagal kurį numatoma palikti vieną reaktorių, tačiau detalių nepateikė.

Tuo tarpu Krikščionių socialinė sąjunga, kuri yra A. Merkel krikščionių demokratų seserinė partija Bavarijoje, pasisako už reaktorių uždarymą per ateinantį dešimtmetį.

Kai kurie koalicijos nariai siūlė į sprendimą įtraukti galimybę jį peržiūrėti, tačiau galutiniame derybų etape šis punktas buvo atmestas.

N. Roettgenas sakė, kad vyriausybė atsižvelgė į rekomendacijas, kurias pateikė “etikos komisija”, kanclerės paskirta prasidėjus Fukušimos krizei. Ši komisija paragino atsisakyti branduolinės energetikos Vokietijoje per ateinantį dešimtmetį.

Tarptautinė žaliųjų organizacija “Greenpeace” pasveikino Vokietijos planus uždaryti atomines jėgaines, tačiau apgailestavo, jog šis procesas truks iki 2022 metų.

Tuo tarpu pramonės milžinė “Daimler” perspėjo, kad šis sprendimas kelia pavojų dominuojančiam Vokietijos ekonomikos statusui Europoje.

“Įžvelgiu tam tikrų grėsmių Vokietijai kaip vietai užsiimti verslu”, – “Daimler” generalinis direktorius Dieteris Zetschke (Dyteris Cečkė) sakė dienraščiui “Bild”, pridūręs, jog mano, kad vyriausybės sprendimą “smarkiai nuspalvinusios emocijos”.

“Atsukti nugaras į prieinamą energijos šaltinį yra aiški rizika”, – pastebėjo jis.

Kai kurie koalicijos nariai ragino į šį planą įtraukti išlygą, kad sprendimą dar būtų galima peržiūrėti, tačiau galiausiai per derybas jos buvo atsisakyta.

Šiam sprendimui tikriausiai priešinsis Vokietijos atomines jėgaines eksploatuojančios bendrovės RWE, E.ON, “Vattenfall” ir EnBW – daugiausiai dėl planų palikti prieštaringai vertinamą branduolinio kuro strypų mokestį.

Koalicija nori palikti mokestį, kuris, kaip tikimasi, valstybės biudžetą turėtų papildyti 2,3 mlrd. eurų (7,94 mlrd. litų), tačiau iki šiol nebuvo renkamas. Tačiau iškart uždarius aštuonias elektrines, pinigų būtų surinkta mažiau nei planuota.

Informuoti šaltiniai teigia, jog vyriausybė svarstė galimybę atšaukti šį mokestį keturioms energetikos milžinėms, jeigu šios palaikytų sprendimą anksčiau nei planuota atsisakyti atominių jėgainių ir nepaduotų vyriausybės į teismą dėl staigaus politikos posūkio.

Didžiausios elektros energijos tiekėjos RWE vadovas Juergenas Grossmannas (Jurgenas Grosmanas) ragino atomines jėgaines eksploatuoti ilgiau, argumentuodamas, jog dėl staigaus jų uždarymo gali smarkiai nukentėti daug energijos suvartojančios įmonės ir visa Vokietijos pramonė.

Dėl Fukušimos krizės pasaulyje atsinaujino įnirtingi debatai dėl branduolinės energetikos saugumo, o šių diskusijų dalyvių nuomonės labai skiriasi.

Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija paskelbė planuojančios statytis naujus reaktorius, kurios taptų alternatyva daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančioms šiluminėms elektrinėms, tuo pačiu užtikrinant palyginti mažą energijos savikainą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...