2016 Vasario 05

Darbo partijos byla

Vogti Lietuvoje apsimoka

veidas.lt

BFL

Dovaidas PABIRŽIS

Šaunamojo ginklo pagrobimas, neteisėtas disponavimas juo, grasinimas valstybės tarnautojui ir 4 metai bei 4 mėnesiai nelaisvės. Tokį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį vasario 1-ąją išgirdo visą Vilniaus policiją sukėlęs ir visuomenės dėmesį vienam vakarui prikaustęs Igoris Molotkovas. Nuo jo nusikaltimo momento iki teismo sprendimo paskelbimo dienos praėjo trys mėnesiai. Laisvė, nereikšmingos piniginės baudos ir išteisinimas svarbiausiuose kaltinimuose – tokį Apeliacinio teismo sprendimą tą pačią dieną išgirdo kaltinamieji Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Šiam prireikė dešimtmečio.

„Jei prokurorai bei teismai ir toliau šią bylą nagrinėjant aukštesnėse instancijose nuosekliai ir aiškiai demonstruos, kad tiesa bei teisingumas Lietuvoje vis dėlto yra aukščiau už nešvarius pinigus, korumpuotą politinę įtaką ir daugelį metų toleruotą Viktoro Uspaskicho „bezpridielą“, tai bus posūkis į naujos kokybės politiką valstybėje, o gal netgi lems visuomenės pasitikėjimo teisėsauga lūžį, nes praėjus 23 metams po nepriklausomybės atkūrimo vis dar labiau tikima ne tuo, kad prieš įstatymą lygūs visi, o tuo, kad kai kurie prieš jį yra lygesni“, – 2013-aisiais prokurorą Saulių Versecką skelbdamas Metų žmogumi rašė savaitraštis „Veidas“.

Apeliaciniame teisme byla išnagrinėta, nuosprendis jau įsiteisėjo, tačiau kas už ką yra aukščiau, klausimas išlieka atviras.

Teisėjai Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis bei Svajūnas Knizleris nepaneigė, kad didžiulis kiekis nešvarių pinigų būta – konstatuota, kad į juridinio asmens Darbo partijos apskaitą buvo neįrašyta 7 mln. eurų pajamų ir 4 mln. eurų išlaidų, o kaltinamieji veikė organizuotai. Tačiau tokie veiksmai įvertinti vos kelių tūkstančių eurų baudomis: V.Uspaskichui paskirta 6,8 tūkst. eurų bauda, Vytautui Gapšiui teks sumokėti 3,6 tūkst., buhalterei Marinai Liutkevičienei – 5,7 tūkst. eurų.

„Lietuvoje apsimoka vogti ir sukčiauti“, – sau pasakė ne tik tūlas šalies viešojo gyvenimo stebėtojas, bet išrėžė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, formaliai atsiribojusi nuo konkrečios bylos vertinimo.

Ne paskutinis teismas

Apeliacinis teismas nutarė, kad „darbiečiai“ turi būti išteisinti dėl valstybės dotacijų pasisavinimo ir sukčiavimo, nenagrinėtas liko ir Mokesčių inspekcijos ieškinys. Teisėja V.Ražinskaitė aiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas, nes kaltinamiesiems nebuvo sudaryta galimybė išsamiau susipažinti su perkvalifikuotais kaltinimais, taip pat dėl netinkamai parašyto kaltinamojo akto, užkliuvo ir kai kurie ikiteisminio tyrimo epizodai.

Pasak jos, sukčiavimo bylose kaltininko apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, o šioje byloje teismas to nenustatė – šiurkščius rinkimų pažeidimus, nuo kurių priklauso dotacijų partijoms skyrimas, turi konstatuoti Vyriausioji rinkimų komisija, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

Apeliacinis teismas nepakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo ir dėl kaltinimų Darbo partija, kaip juridiniam asmeniui, panaikinimo.

„Reorganizacija prilyginama žmogaus mirčiai“, – kažkodėl tvirtino teisėja V.Ražinskaitė. Bet juk niekas nemirė. Darbo partija kaip buvo gyva, taip ir liko – valstybės dotacijas už turimus Seimo ir savivaldybių tarybų narius kaip gavo, taip ir tebegauna.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. viduryje V.Uspaskichui buvo paskyręs 4 metus nelaisvės, Vitalijai Vonžutaitei 3 metus, M.Liutkevičienei skirta metų laisvės atėmimo bausmė, V.Gapšiui – daugiau kaip 10 tūkst. eurų bauda. Tokį sprendimą tuomet apskundė abi pusės. Apie galimybę pasinaudoti paskutine instancija ir kasacine tvarka nuosprendį skųsti Aukščiausiajam Teismui iš karto po sprendimo prakalbo prokuroras S.Verseckas.

Teistumas parlamentarui V.Gapšiui reiškia, kad jo turėtų laukti apkaltos procedūra Seime arba jis gali mandato atsisakyti pats. To „darbietis“ daryti neketina.

Pasak jo, nusikaltimas padarytas tuomet, kai jis dar nebuvo Seimo narys, todėl parlamentaro priesaikos jis nesulaužė. Panašią nuomonę išreiškė ir Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis bei socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Savo ruožtu opozicija paskelbė siūlysianti neeilinę Seimo sesiją dėl apkaltos V.Gapšiui. Įprasta pavasario Seimo sesija prasideda kovą.

Sprendimą nulėmė pasikeitusi teismų praktika?

Dešimtmetį su byla dirbantis prokuroras S.Verseckas džiaugėsi, kad nuosprendis, įrodantis faktą, jog Darbo partija 2004–2006 m. iš tiesų gyveno iš milžiniškų neaiškios kilmės lėšų, kurios buvo neapskaitomos ir nedeklaruojamos, pagaliau įsigaliojo, tačiau nerado paaiškinimo, kodėl Apeliacinis teismas nevienodai įvertino apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tai laikė ne sukčiavimu, o siekiu išvengti mokesčių. Pasak jo, teismų praktika čia nėra vienareikšmiška ir Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu pasisako nevienodai.

Apie pasikeitusią teismų praktiką LRT užsiminė ir Vilnius universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Remigijus Merkevičius. „Toks teismo sprendimas nėra visiška staigmena ar netikėtumas. Taip yra todėl, kad pastaruosius 2–3 metus yra pasikeitusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija turtinio nusikaltimo atvejais, kai jie, vaizdžiai tariant, paprastose vištų vagystės įžvelgia tikrą nusikaltimą, o tokiuose intelektiniuose dalykuose viską vertina kažkaip labai liberaliai. Todėl, matyt, ir šio teismo rezultatas yra pasikeitusios teismų praktikos įtaka, o ne kažkoks akivaizdus prokuroro darbo brokas“, – tvirtino teisininkas.

Kad ir kaip ten būtų, bent jau pasiekus šią teisinę fazę tapo akivaizdu, kad dešimtmetį užtrukęs procesas iš esmės patyrė nesėkmę, o galimybė pirmą kartą Lietuvos istorijoje dėl stambaus masto sukčiavimo realiomis laisvės atėmimo bausmėmis pamatyti nuteistus valstybės valdyme dalyvaujančios partijos lyderius nusikelia į neapibrėžtą ateitį. n

Teisėjos V.Ražinskaitės paaiškinimai, po kurių pasidarė dar neaiškiau

l         Jis neturėjo tikslo nemokėti mokesčių. Jo tikslas buvo truputėlį kitas – nemokant mokesčių turėti pakankamai pajamų Darbo partijos reikmėms.

l         Žmonės painioja du dalykus – mokesčių nemokėjimą ir sukčiavimą. Tai nėra tapatu. Sukčiavimas labiau yra nusikaltimai nuosavybei. O mes kalbame šioje konkrečioje byloje apie mokesčių nemokėjimą, kuris neturėtų būti sutapatinamas su sukčiavimu.

l         Jeigu mes nuteistume Darbo partiją, kaip turėtų jaustis tie žmonės, kurie niekuo dėti, kurie prisijungė

Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos eiga

2006 m. gegužę Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų Darbo partijos duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Įtarimai pareikšti V.Vonžutaitei, M.Liutkevičienei ir Nijolei Steponavičiūtei (vėliau panaikinti). Po kelių dienų VSD pareigūnai atliko kratą Darbo partijos būstinėje, iš kurios išsivežė dokumentus ir kompiuterius.

2006 m. birželį įtarimai pareikšti V.Gapšiui ir Darbo partijai, kaip juridiniam asmeniui.

2006 m. rugpjūtį įtariamuoju pripažintas ir V.Uspaskichas, kurį iki tol mėginta nesėkmingai apklausti. Likus savaitei iki kratų partijos būstinėje V.Uspaskichas išvyko į brolio laidotuves Rusijoje, vėliau šioje šalyje prašėsi prieglobsčio. Iš karto po kratų jis atsistatydino iš Darbo partijos pirmininko posto.

Netrukus paskelbta tarptautinė įtariamojo paieška.

2006 m. rugsėjį V.Uspaskichą Maskvoje sulaikė Rusijos pareigūnai, bet jau tą pačią dieną jis buvo paleistas.

2007 m. vasarį nebūdamas Lietuvoje V.Uspaskichas buvo išrinktas į Kėdainių savivaldybės tarybą, tačiau tarybos nario mandato atsisakė. VRK pirmą kartą panaikino jo, kaip rinkimų kandidato, teisinę neliečiamybę.

2007 m. rugsėjį V.Uspaskichas Maskvoje surengė spaudos konferenciją, per kurią pranešė apie savo sugrįžimą. Netrukus po to Vilniaus oro uoste jį sulaikė teisėsaugos pareigūnai, vėliau jam buvo paskirtas namų areštas.

2007 m. gruodį ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo Darbo partijoje atskirtas į atskirą tyrimą. Įtariamiesiems paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir pradėta supažindinimo su tyrimo medžiaga procedūra. Kelis kartus jos terminas buvo pratęstas.

2008 m. balandį baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui.

2008 m. birželį įkurta Leiboristų partija, kurios nariai įtraukti į koalicinį Darbo partijos kandidatų į Seimą sąrašą. Vilniaus apygardos teisme surengtas pirmasis teismo posėdis. Vėlesni posėdžiai visokeriopai vilkinti: dėl ligų, neatvykusių gynėjų, advokatų keitimo ir kt.

2008 m. rugsėjį VRK panaikino V.Uspaskicho ir V.Gapšio, kaip kandidatų Seimo rinkimuose, teisinę neliečiamybę. Gruodį Seimas tai padarė dar kartą.

2009 m. vasarį Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Baudžiamajame kodekse numatyta juridinio asmens atsakomybė neprieštarauja Konstitucijai. Bylos nagrinėjimas atidėtas iki nutarimo.

2009 m. birželį V.Uspaskichas išrenkamas į Europos Parlamentą ir įgyja teisinę neliečiamybę. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

2010 m. rugsėjį Europos Parlamentas panaikino V.Uspaskicho teisinę neliečiamybę.

2011 m. rudenį, po pusketvirtų metų, teisme pradėtas bylos įrodymų tyrimas, 2012 m. vasarį vykdomos pirmųjų liudytojų apklausos. Kovo–lapkričio mėnesiais didžioji dalis numatytų teismo posėdžių įvyksta.

2012 m. teisinė neliečiamybė V.Uspaskichui, V.Vonžutaitei ir V.Gapšiui naikinama dar du kartus: kaip kandidatų Seimo rinkimuose ir kaip Seimo narių.

2013 m. balandį susijungus Darbo ir Leiboristų partijoms, įsteigta nauja partija. Darbo partijos oficialiai nebeliko.

2013 m. liepą Vilniaus apygardos teismas V.Uspaskichui skyrė 4 metus kalėjimo, V.Vonžutaitei 3 metus, o V.Gapšiui – 35,7 tūkst. Lt baudą. Partija kaltinimų išvengė, nes susijungė su leiboristais. Sprendimą abi pusės apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

2014 m. V.Uspaskichas – vėl nebaudžiamas kaip kandidatas Europos Parlamento rinkimuose, vėliau kaip šios institucijos narys. Neliečiamybė panaikinta 2015 m. gegužę.

2016 m. vasario 1 d. Lietuvos ape­liacinis teismas kaltinimus sukčiavimu „darbiečiams“ atmetė, bet paliko galioti nuosprendį dėl juodosios buhalterijos. Įkalinimo bausmės pakeičiamos nereikšmingomis piniginėmis nuobaudomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. žmogus žmogus rašo:

    aišku kad vogti apsimoka. Ir ne tik Lietuvoje. Tik nereikia pamiršti pasidalinti su draugais

  2. Jonas Jonas rašo:

    kur dingo komentaras?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...