2010 Liepos 16

Regionai

Tarp miesto ir kaimo – socialinės nelygybės praraja

veidas.lt

Gyvenimo ir darbo sąlygos įvairiuose Lietuvos regionuose vis labiau skiriasi, tad žmonės, ieškodami geresnės gyvenimo kokybės, vis dažniau migruoja į kitus miestus.

Januškai, Pavalkis, Vanaginė, Bartkūnai, Jurkašiškis, Švilpiškiai – tai nykstantys Pasvalio rajono kaimai. Tokių gyvybe beveik neberusenančių ar jau visai išnykusių kaimų Lietuvoje šimtai. Per pastaruosius dvidešimt metų kai kuriuose šalies regionuose gyvenimo kokybė ne tik nepagerėjo, bet net suprastėjo ir ją netgi galima lyginti su buvusia XX a. pradžioje.

Šiuo metu kaimuose gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų. Kyla klausimas, kokia jų gyvenimo kokybė. Atsakyti tegalima – apgailėtina ir tikrai ne europietiška. Trūkumai čia jau seniai gožia bet kokius kadaise buvusius privalumus. Juk, naujausiais duomenimis, skurdas periferijoje didėja ir dabar skursta kone trečdalis kaimo gyventojų.

Daugumoje provincijos regionų nėra ne tik darbo, bet ir apskritai veiklos, ką jau kalbėti apie aukštesnius tikslus ir siekius. Ir jokių prošvaiščių nematyti. Didžioji dalis vietinių gyventojų tai suvokia ir bėga į miestus ar apskritai emigruoja iš šalies, būtent dėl to gyventojų skaičius provincijos regionuose mažėja kur kas sparčiau nei miestuose. Ypač mažėja jaunų žmonių. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, 2009-aisiais daugiausiai asmenų persikėlė į Vilniaus miestą. Čia atvyko apie 30 tūkst., o išvyko apie 5 tūkst. žmonių. Nemažai persikraustė ir į Kauną (atvyko 15 tūkst., išvyko 5 tūkst.), Klaipėdą (atvyko 10 tūkst., o išvyko 2 tūkst.).

Žinoma, teisingiausia būtų ir likusius paraginti neužsisėdėti, nes atomazga bus liūdna, bet juk negali visa Lietuva gyventi miestuose. Negalime pasekti Latvijos pavyzdžiu, kur pusė žmonių gyvena Rygoje. Galbūt geriau būtų rinktis Lenkijos variantą, kurios provincija šiandien laikosi kur kas geriau negu mūsiškė.

Toliau “Veidas” pateikia keturias istorijas iš skirtingo dydžio Lietuvos vietovių, kurių gyventojai pasakoja apie savo gyvenimo kokybę (ir taip atskleidžia didžiulius jos skirtumus), kamuojančias bėdas ir jų migracijos priežastis bei samprotauja, ką, kur ir kaip reikėtų keisti, kad padėtis imtų gerėti.

Troškūnai

"Veido" archyvas

(500 gyventojų)

Privalumai

  • Švari, graži gamta ir rami aplinka;
  • Nors gyventojų tik penki šimtai, veikia trys bibliotekos;
  • Galima išsiauginti savų daržovių ir sveikai maitintis;
  • Viską galima pasiekti pėsčiomis, nereikia gaišti laiko automobilių spūstyse;
  • Galimybė užsiimti žemės ūkiu.

Trūkumai

  • Labai mažai darbo vietų;
  • Mažos gyventojų pajamos;
  • Nepatogus tarpmiestinio transporto grafikas;
  • Mažai švietimo įstaigų (viena mokykla);
  • Mažai kultūrinių renginių.

Troškūnuose šiuo metu gyvena vos 500 žmonių. Vietinė gyventoja Roma Novikienė teigia esanti laiminga dirbdama savivaldybėje ir galėdama bent minimaliai užsitikrinti ateitį, nes nedarbas šiose apylinkėse – opiausia problema.

Darbo čia galima gauti tik keliose maisto priekių parduotuvėse ar mokykloje. Dėl šios priežasties dauguma Troškūnų ir jų apylinkių gyventojų verčiasi žemės ūkiu. Tiesa, jie skundžiasi, jog ši veikla nėra pelninga.

O neturintieji jokio ūkio priversti kasdien važinėti po 20 km į Anyksčius, kur darbo pasiūla šiek tiek didesnė. Nors šios nedidelės gyvenvietės žmonės gyvena sunkiai – jų pajamos labai menkos, – R.Novikienė džiaugiasi, kad bent kultūrinis gyvenimas Troškūnuose gyvas: gyventojams sudaromos sąlygos dalyvauti susibūrimuose ir renginiuose.

Tačiau šios aktyvesnių bendruomenės narių dedamos pastangos palaikyti bent minimalų kultūrinį gyvenimą dažniausiai lieka neįvertintos. Sunkėjant gyvenimo sąlygoms, žmonės per daug sunerimę dėl savo ateities, kad juos domintų žmonių susibūrimai, renginiai ar kitos pramogos. Dar abejingesnis jaunimas – jo apskritai nedomina vietiniai renginiai, o alternatyvaus užsiėmimo jie neturi, tad dauguma pasmerkti bastytis gatvėmis be jokios veiklos.

Kaišiadorys

"Veido" archyvas

(9700 gyventojų)

Privalumai

  • Švari ir rami aplinka;
  • Aukšta švietimo įstaigų paslaugų kokybė;
  • Ramus gyvenimo ir darbo tempas, nereikia gaišti laiko automobilių spūstyse;
  • Mažas nusikalstamumas;
  • Galima užsiauginti savų daržovių ir sveikai maitintis.

Trūkumai

  • Didelis nedarbas;
  • Prastėjanti sveikatos apsaugos įstaigų paslaugų kokybė ir jų prieinamumas;
  • Skurdus kultūrinis ir socialinis gyvenimas;
  • Mažos gyventojų pajamos;
  • Didžiulis pramogų trūkumas.

Kaišiadorių miesto gyventojas Dainius Sladkevičius savo miestu labai nusivylęs. Pasak jo, apie gyvenimo kokybę nėra net ką kalbėti – esą čia vyksta tiesiog degradacija. Dėl didžiulio nedarbo vis daugiau žmonių skursta. Nuo bado gelbsti tik tai, kad galima užsiauginti savo daržovių ar pasigaminti kitų maisto produktų.

Be to, mūsų kalbintas kaišiadoriškis pasipiktinęs ir viešųjų įstaigų, ypač savivaldybės, darbu. Jo teigimu, visame mieste vyrauja korupcija. Aštrių žodžių Dainius negaili ir sveikatos priežiūros įstaigoms – neva uždaromi ligoninės skyriai, todėl gydymo paslaugų tenka vykti į kitus miestus. Vienintelė viešoji įstaiga, dirbanti nepriekaištingai, D.Sladkevičiaus vertinimu, yra mokykla. Beje, jų miestelyje yra net kelios ir mokymo kokybė visose pakankamai gera.

Apie vietinį kultūrinį gyvenimą to nepasakysi – jis ganėtinai skurdus. “Pasakysiu aštriai – jo čia tiesiog nėra: trūksta renginių, pramogų. Jaunimas, norėdamas smagiai ir įdomiai praleisti laisvalaikį, turi vyksti į Kauną ar Vilnių, tačiau tai brangu ir ne kiekvienas gali sau tai leisti”, – dėsto Dainius ir džiaugiasi, kad šiose apylinkėse yra pora ežerų, kuriuose galima  pažvejoti, – tai ir yra vienintelė vyrui prieinama laisvalaikio leidimo forma, praskaidrinanti sunkų gyvenimą.

Šiauliai

"Veido" archyvas

(120 tūkst. gyventojų)

Privalumai

  • Didžiulė paslaugų ir prekių įvairovė;
  • Arti visos viešosios įstaigos (ligoninė, poliklinikos, bibliotekos, mokyklos ir kt.);
  • Nėra auotmobilių spūsčių;
  • Veikia teatras, filharmonija, nemažai muziejų; daug kultūrinių renginių.
  • Mieste yra universitetas, daug kitų aukšto lygio švietimo įstaigų.

Trūkumai

  • Didžiulis darbo vietų trūkumas;
  • Nemažas nusikalstamumas;
  • Didelis užterštumas;
  • Rekreacinių plotų trūkumas, mažai nemokamų pramogų;
  • Mažiau galimybių sveikai maitintis.

Jurgitos ir Dariaus Navickų šeima prieš porą metų Šiauliuose prarado darbą, tad emigravo į Ispaniją. Tačiau, kaip teigia, ne visam laikui. Kartkartėmis pora vis grįžta į gimtąjį miestą tikėdamasi, kad padėtis darbo rinkoje bus pagerėjusi ir emigruoti nebeteks. Tuo labiau kad čia, Lietuvoje, lieka jų mažametis sūnus. Deja, nedarbo problema šiame regione ir visoje Lietuvoje tik gilėja ir vilties, kad padėtis greitai pasikeis, nedaug.

Kalbinta šeima sutinka, kad turint darbą gyvenimo kokybė Šiauliuose tikrai gera, šiaip ar taip, Šiauliai – Šiaurės Lietuvos centras, šiuo metu sulaukiantis gana didelės ES finansinės paramos. Net ir grįžus iš Ispanijos matyti, jog mieste daugėja gyvybės, statybų, visiškai atnaujinta miesto pėsčiųjų alėja, pastatyti nauji sporto rūmai, pagerėjusi infrastruktūra, išsisikiria šis miestas ir prekybos centrų gausa.

Navickai vertina tai, kad Šiauliuose vaikai turi galimybę lankyti aukšto lygio meno ir muzikos mokyklas, studijuoti universitete. Yra galimybė lankytis dramos teatre, filharmonijoje, daugybėje parodų, keliuose muziejuose, kino teatruose, apskritai daugėja pramogų. Tačiau šiauliečiai pastebi, kad nors paslaugų ir prekių šiauliuose yra su kaupu, jos gana brangios ir vidutines ar mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms sunkiai prieinamos.

Vilnius

"Veido" archyvas

(550 tūkst. gyventojų)

Privalumai

  • Palyginti daug darbo vietų;
  • Graži aplinka, achitektūra, nebloga infrastruktūra;
  • Daug įvairių švietimo ir kultūros įstaigų, didelė kultūros renginių įvairovė;
  • Visos reikalingos įstaigos ir paslaugų teikėjai;
  • Itin kokybiškos sveikatos apsaugos paslaugos.

Trūkumai

  • Daug laiko (0,5–2 val. per dieną) tenka praleisti automobilių spūstyse ir visuomeniniame transporte;
  • Didelis triukšmas ir užterštumas;
  • Mikrorajonuose suspausti daugiabučiai, maži butai, mažai erdvės;
  • Greitas gyvenimo tempas;
  • Didelis nusikalstamumas.

Poniai Aldonai Norkevičienei 67-eri metai. Į sostinę iš Radviliškio gyventi ir dirbti ji persikėlė prieš 27 metus. Ir šio savo sprendimo nesigailinti, nes gyvenimo kokybė, kultūros ir bendras žmonių gyvenimo lygis Vilniuje yra gerokai aukštesnis.

Ponia Aldona yra pensininkė, tačiau, kad galėtų patenkinti savo poreikius, dar dirba ir vaikų darželyje. Vien iš pensijos moteris negalėtų gyventi visaverčio gyvenimo. Tačiau ne vien galimybė dirbti sulaukus pensinio amžiaus (kas sunkiau įmanoma provincijoje) džiugina moterį. A.Norkevičienė taip pat patenkinta ir kultūrinių renginių gausa, mat praktiškai kiekvieną dieną galima rasti patinkantį renginį. Beje, dauguma jų yra nemokami. Tačiau ir be renginių sostinėje yra veiklos – juk čia tiek daug muziejų, teatrų, bažnyčių ir parkų. Na, o parduotuvių ir kavinių Vilniuje apskritai galybė, tad vartotojų poreikiams patenkinti čia sukurtos palankiausios sąlygos.

Kartu moteris įvertina ir sostinės, kaip mokslo centro, svarbą jaunimui. Pašnekovės teigimu, vienintelis svarus Vilniaus miesto trūkumas – automobilių gausa ir jų spūstys bei oro užterštumas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. darius darius rašo:

    Tegyvuoja Vilnius,o kaimams isnikimas ne uz kalnu….Nieko cia nepakeisi.

  2. Laura Laura rašo:

    reikia kaime sukurti daugiau darbo vietų, žmonėms veiklos ir gyvenimas pagerės, nenurašykim kaimų, jie yra mūsų perspektyva, tačiau nemokam dar ja pasinaudoti


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...