2011 Rugpjūčio 10

Visagino AE – neatsakyti klausimai

veidas.lt

BFL

2010-10-08 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija parengėNacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projektą. Vienas projekto „kertinių akmenų“ yra naujosios Visagino atominės elektrinės statyba. Panašias nuostatas galima išgirsti (ar perskaityti) ir daugelio Lietuvos politikų kalbose. Pavyzdžiui Lietuvos Respublikos prezidentė D. Grybauskaitė, duodama interviu vokiečių dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, kaip 2011-06-21 straipsnyje„D.Grybauskaitė: energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos yra aukščiausios svarbos dalykas“ rašo „delfi.lt“, pareiškė, citata:“ Lietuvos planai pasistatyti naują atominę elektrinę yra skirti specialiai tam, jog šalis užsitikrintų energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, iš kurios Lietuva iki šiol gauna praktiškai 100 procentų jai reikiamų energijos išteklių“.

Jei šis projektas toks svarbus Lietuvai, kodėl Lietuvos piliečiams informacija apie jį, švelniai tariant, dozuojama? Šio rašinio tikslas pabandyti suformuluoti Lietuvos visuomenę galimai dominančius klausimus apie Visagino AE projektą.

2009 m. leidinyje „Energijos erdvės“ Nr.1 išspausdintoje Dr. Stasio Bačkaičio, Inž. Viktoro Jautoko ir Prof. Rimo Slavicko studijoje „Lietuvos energetika – nerimas ir ryžtas“ išnagrinėti galimi įvairūs scenarijai, jei Rusija paskelbtų Lietuvai energetinę blokadą. Vienas galimų scenarijų yra, pavyzdžiui, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą. Tokiu atveju Lietuva turės pakankamai pajėgumų apsirūpinti elektra naudojant įvežtinį mazutą. Pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą (prisijungus prie Latvijos dujų saugyklos, prisijungus prie Lenkijos dujotiekio ar kitaip užsitikrinus dujų tiekimą) Lietuva gali pilnai apsirūpinti elektros energija net iki ir po 2020 metų. Todėl, darytina išvada, kad Lietuva jau dabar yra pakankamai energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos ir kalba gali eiti tik apie elektros energijos kainą, t.y. ar pastačius naująją AE joje gaminama elektra bus pigesnė, negu gaminama panaudojant pavyzdžiui dujas? Deja, bet iki šiol nėra paskelbta, už kiek bus parduodama naujojoje AE pagaminta elektra.

Pasaulinėje praktikoje priimta elektros energetikos objektų statybas vertinti vienam kilovatui instaliuotos galios tenkančiu pinigų kiekiu. Vikipedijos straipsnyje „Economics of new nuclear power plants” pateikiami duomenys, kad statant naujas AE vieno instaliuoto kilovato kaina sudaro apie 4000$. Tada vienas blokas Visagino AE gali kainuoti apie (1350 000 x 4000 = 5400000000) 5,4 mlrd. JAV dolerių (apie 13 mlrd. litų). Vienos kilovatvalandės kaina naujose AE sudaro apie 8.4¢/kWh (apie 20 ct/kWh). Lietuvoje elektrinė bus statoma už skolintus pinigus, todėl parduodamos kilovatvalandės kaina tikriausiai bus gerokai didesnė.

Tinklapyje „http://ru.wikipedia.org/wiki/Балтийская_АЭС“ rašoma, kad Visagine pagamintos elektros energijos pardavimo kaina, dėl to kad elektrinė statoma skolinantis iš bankų, sieks 34 ct/kWh, tuo tarpu Karaliaučiaus srityje statomos AE, dėl to kad ji statoma iš biudžeto lėšų, sieks 15,5 ct/kWh eksportui. 2011-03-08 tarp „Интер РАО ЕЭС“ ir „Inter RAO Lietuva” buvo pasirašyta ilgalaikė sutartis (2017-2036 m.) dėl elektros energijos pardavimo Baltijos šalims ir jų kaimynėms.

Dr. Stasys Bačkaitis 2011-02-09 straipsnyje „Energetinės nepriklausomybės siekiai“, patalpintame „nefas.eu“ ir kitoje internetinėje žiniasklaidoje, pateikdamas kaip pavyzdį Turkijoje rusų statomos naujos AE sutartinį įsipareigojimą elektros energiją pardavinėti po 35 ct/kWh, daro prielaidą kad panaši kaina gali būti ir Visagino AE. Palyginimui, šiuo metu, kaip rašoma http://www.jegaines.lt/ tinklapyje, iš vėjo jėgainių superkama elektros energijos kaina yra 30 ct/kWh, o elektros biržoje www.baltpool.lt paros laikotarpyje nuo 2011-07-21 iki 2011-07-22 vidutinė parduotos elektros energijos kaina buvo 156.73 LTL/MWh, (arba 15,6 ct/kWh). Energetikos ministerijos atstovams vengiant nurodyti elektros energijos, kuri bus gaminama Visagino AE pardavimo kainą, atsiranda abejonių ar ji bus konkurencinga su šiuo metu laikomais brangiais, atsinaujinančios energijos šaltiniais?

Rymanto Juozaičio straipsnyje Laikmečio iššūkiai Lietuvos elektros ūkiui, patalpintame „elektroklubas.lt“ rašoma, citata: „Užtikrinant patikimą energetikos sistemos darbą, didžiausio veikiančio agregato galia gali būti tik iki 3-7 procentų nuo suminės sistemos apkrovos [Shaalan], nes tik nedidesnę staigiai prarastą galią sugeba laiku kompensuoti kiti tuo metu sistemoje veikiantys generatoriai.“

Kaip rašoma „delfi.lt“ 2011-07-14 straipsnyje „Lietuvos pasirinktas strateginis investuotojas į naują AE – „Hitachi“generatoriaus galia bus apie 1350 MW, t.y. tinklo galia, į kurį generatorius bus įjungtas, turės būti (7%) minimum  19,3 MW. Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos tinklai, kartu paėmus, neturi tokių galių ir jei elektrinė veiktų dabar, tektų naudotis Rusijos elektros tinklų paslaugomis (veikiant Ignalinos AE buvo pasirašytos sutartys su Rusija dėl dažnio reguliavimo ir galios rezervo). Todėl, pastačius naująją AE taps labai svarbu, kad būtų baigta tiesti elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“, kitaip vietoj energetinės nepriklausomybės Lietuva taps priklausoma nuo Rusijos. Apie tai rašoma Dr. Stasio Malkevičiaus ir Liudviko Narcizo Rasimavičiaus straipsnyje„Atominė elektrinė ir valstybės saugumas“, patalpintame 2008-01-08 „delfi.lt“. Todėl Lietuvos energetinis saugumas, jei bus statoma Visagino AE, priklausys nuo Lenkijos, su kuria pastaruoju metu Lietuvos santykiai žymiai pablogėjo…

2010-06-16 „delfi.lt“ pasirodė žinutė „„Inter RAO JES” siūlo tiesti elektros jungtį į Lenkiją, stiprinti jungtis su Lietuva“, kurioje rašoma, citata: „Už Kaliningrade planuojamos atominės elektrinės (AE) investuotojų paiešką ir elektros eksportą atsakingos Rusijos elektros milžinės „Inter RAO JES” atstovai siūlo sustiprinti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities bei tiesti jungtį iš Kaliningrado į Lenkiją, kad galėtų eksportuoti Kaliningrade gaminamą elektros energiją.“

Kadangi Kaliningrado AE stabiliam darbui, kaip ir Visagino AE, reikės tinklo su žymiai didesnėmis galiomis, tai jų elektrinę reiks prijungti arba prie Rusijos elektros tinklų tranzitu per Lietuvą, arba prie Lenkijos elektros tinklų. Pastaruoju atveju greičiausiai tai bus linija iki Olsztyn‘o, t.y. jungtis į tą pačią liniją į kurią Lietuva žada jungtis per „LitPol Link“ (Alytus – Elk – Ostroleka – Olsztyn), todėl Lietuvai gali atsirasti nenumatytų trukdymų laiku baigti jungtį (Lenkija įsipareigojo sustiprinti savo tinklus nuo Elk‘o iki Olsztyn‘o, taip pat nuo Ostroleka iki Milosna ir nuo Elk‘o iki Narew‘o). Beje, Lietuvos ir Lenkijos santykių pablogėjimo pradžia keistai sutapo su Rusijos pareiškimu apie AE statybos pradžią Karaliaučiaus srityje…

2011-06-11 „Valstiečių laikraštyje“ buvo išspausdintas G. Stanišausko straipsnis „Rizikuojame prarasti energetinę nepriklausomybę“, kuriame autorius primena, kad šiuo metu valstybė per Visagino atominę elektrinę valdo 82,63 proc. elektros skirstymo bendrovės LESTO akcijų. Visagino AE taip pat priklauso ir 97,5 proc. „Lietuvos energijos“ akcijų. G. Stanišauskas nuogąstauja, kad Visagino AE esančios energetinių įmonių akcijos, kaip Lietuvos indėlis, bus perduotos strateginiam investuotojui, citata: „Šiais mėnesiais visuomenei ruošiama dar viena A.Kubiliaus „staigmena“. Jau net ekspertai atvirai kritikuoja Vyriausybę, kuri, atrodo, branduolinės jėgainės investuotojui parduos visą Lietuvos elektros energijos sektorių, o šalis taps dar labiau energetiškai suvaržyta nei bet kada iki šiol.“

Šiuo metu be Visagino AE projekto, Lietuva dar vykdo (ar numato vykdyti) šiuos projektus: senos atominės panaudoto kuro saugykla; naujas blokas Elektrėnų elektrinėje; naujas agregatas Kruonio HAE; dujų jungtis su Lenkiją; dujų importo terminalas; dujų saugykla; elektros linija su Lenkija; elektros linija su Švedija. Matyt todėl Lietuva vietoj finansinių lėšų savo dalį siūlo įnešti energetinių įmonių akcijomis, tačiau tokiu atveju Lietuvoje bus sukurta dar viena monopolija, kuri pati ir gamins, ir pardavinės vartotojams elektros energiją. Ar Lietuvai reikia dar vienos monopolijos?

Kad atominės elektrinės patikimai dirbtų stengiamasi kuo mažiau keisti jų darbo režimą, t.y. stengiamasi kad jos generuotų pastovią galią. Apie tai rašo akademikas Jurgis Vilemas straipsnyje „Nauja atominė elektrinė Lietuvoje: viltys, strateginiai planai ir realybė“ (straipsnį galima atsisiųsti iš http://neris.mii.lt/). Jame rašoma, citata: „Naujų atominių elektrinių ekonomika reikalauja, kad jos dirbtų nuolat apkrautos visą laiką (žiemą ir vasarą) baziniu režimu. Mažoje energetinėje sistemoje, kokia yra Lietuvoje ar Baltijos valstybėse, statant 1600 MW bloką atsiranda rimtų sunkumų tai padaryti. Energijos pareikalavimas smarkiai kinta ir paros, ir metų bėgyje. Vasaros naktimis jis yra beveik dvigubai mažesnis nei maksimalus apkrovimas žiemos dienomis <…>. Vasara Lietuvoje netgi maksimalaus apkrovimo metu poreikis didžiąją paros dalį yra tik apie 1500 MW, o bendras Baltijos valstybių neviršija 3000 MW.“

Nors J. Vilemo straipsnis rašytas prieš kelerius metus, jo teiginiai aktualūs ir šiandien. Kai bus pastatytos naujos atominės elektrinės Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje, jos turės dirbti pastovios galios generavimo režimu ir todėl rinkoje atsiras daug pigios naktinės energijos, kurią nukreipus į Kruonio HAE naktiniam vandens pumpavimui į baseiną, dieną gaminamą energiją galima būtų parduoti brangiau ir Lietuvos valstybė galėtų gauti pelną. Tačiau pastačius Visagino AE, Kruonio HAE (Kruonio HAE įeina į AB „Lietuvos energija“ sudėtį, kurios akcijas valdo UAB  „Visagino AE“ ir akcijos (ar jų dalis) galimai pereis strateginiam investuotojui) turės laikyti baseiną visą laiką užpildytą, kad galėtų suteikti rezervinę galią netikėtai sustojus Visagino AE. Ar Kruonio HAE galimas pelno praradimas įvertintas skaičiuojant galimą Visagino AE naudą Lietuvai?

2011-07-20 „delfi.lt“ pasirodė žinutė „Negavę reikiamos paramos, grasina vėlinti AE uždarymą“. Joje rašoma kad Lietuva 2014–2020 metų laikotarpiui prašo iš ES 870 mln. eurų (3 mlrd. Lt), tačiau gaus tik 300–400 mln. eurų (1–1,38 mlrd. Lt). Elektrinės uždarymas turi baigtis 2029 m., tačiau, negavus pakankamai lėšų, jis gali nusikelti vėlesniam laikotarpiui. Tinklapio „ec.europa.eu“ skyriuje „Dažnai užduodami klausimai apie Ignalinos atominę elektrinę ir jos uždarymą“ rašoma, kad Lietuvai 1999–2013 metų laikotarpiui skirta 1,367 mlrd. eurų. Pridėjus išlaidas kurios jau buvo ir dar bus iš Lietuvos biudžeto, uždarymui reikalinga suma susidaro apie 10 mlrd. Lt. Panašios sumos (o gal ir dar didesnės) reikės uždarant ir Visagino AE. Jei, kaip rašoma Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projekto A2 skirsnio „Pakankamų vietinių pajėgumų vidaus elektros paklausai užtikrinimas“ punkte „Nauja atominė elektrinė“, citata: „Priklausomai nuo galios ir technologijos, nauja atominė elektrinė kainuos 12,4–15,4 mlrd. litų, eksploatacijos pradžia – 2020 metai.“, tai uždarymo kaina gali sudaryti daugiau kaip pusę elektrinės statyboms reikiamos sumos. Kas mokės už Visagino AE uždarymą? Mūsų vaikai ir anūkai?

Naujosios AE statybos truks mažiausiai 8 metus, dar planuojama koncesinė sutartis su strateginiu investuotoju mažiausiai 20 metų, per kuriuos investuotojas turėtų susigrąžinti investicijas ir gauti pelną. Todėl šiuo laikotarpiu naujojoje AE pagamintos elektros kaina, dėl Karaliaučiaus elektrinės veiklos, dėl skalūninių dujų įsisavinimo, dėl naujų elektros generavimo technologijų atsiradimo ar dėl kitų faktorių gali tapti nekonkurencinga ir nepatraukli net investavusioms į ją Latvijai, Estijai ir Lenkijai (Lenkija, kaip rašoma 2011-06-18 BNS pranešime „Lenkijoje juridiškai įteisinta atominių elektrinių statyba”, pirmąsias dvi atomines elektrines bendro 6000 MW galingumo planuoja pastatyti iki 2030 metų). Lietuvos partnerėms atsisakius pirkti Visagino AE pagamintą elektrą, Lietuva atsidurtų padėtyje be išeities, nes net ir po 2020 metų išaugus elektros energijos vartojimui visos pagamintos Visagino AE elektros Lietuvai būtų per daug (Ignalinos AE naktį pagaminta energija buvo pigiau nei savikaina pardavinėjama Baltarusijai). Todėl prieš statant naująją AE reikia užsitikrinti jos pagamintos elektros realizavimą bent jau koncesinės sutarties su strateginiu investuotoju galiojimo laikotarpiui. Ar numatyta ilgalaikio elektros energijos, pagamintos Visagino AE, privalomo supirkimo su Latvija, Estija ir Lenkija pasirašymas?

Buvo planuojama kad elektrinę sudarys du blokai (2 x 1350 = 2700). Lietuva planuoja turėti 34% naujos elektrinės akcijų ir pagal tai galimybę pirkti iš jos atitinkamą kiekį energijos (34% nuo 2700 = 918). Tokią vidutinę galią šiuo metu vasaros naktį suvartoja Lietuva (jai pagaminti pakaktų dviejų tokių blokų, koks dabar baigiamas statyti Elektrėnų elektrinėje). Kadangi AE galios nebus galima mažinti, tai teks stabdyti visus kitus elektros energijos generavimo šaltinius. Tokiu atveju didžiausią žalą patirs vėjo jėgainių savininkai, nes vėjo nei užtvenksi, nei į sandėlį padėsi.

Dienos metu vartojamos galios trūkumą teks kompensuoti gaminant elektros energiją dujas vartojančiose elektrinėse. Jei, kaip planuojama, naudojant atsinaujinančius šaltinius bus pagaminama 22%, tai dujoms lieka 28%. Tikėtina, kad 2020 m., kai numatoma pradėti naujos AE eksploataciją, elektros energijos poreikis bus didesnis nei dabar, todėl dujas vartojančiose elektrinėse pagamintas elektros kiekis tikriausiai bus dar didesnis (30% – 40%). Jei net Visagino AE gaminama energija bus per pusę pigesnė negu pagaminta dujas vartojančiose elektrinėse, galutinė kaina vartotojui sumažės, geriausiu atveju trečdaliu. Tada kyla klausimas – gal lėšas skirtas Visagino AE geriau apsimoka investuoti į naujas elektros generavimo technologijas ir į platesnį atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą? Kodėl nėra atlikta jokių alternatyvių (be naujos AE statybos) elektros energijos apsirūpinimo ateityje studijų? Kaip galima teigti, kad naujosios AE statyba yra geriausia išeitis Lietuvai? Apie tai, tik žymiai išsamiau, straipsnyje „Energetinės nepriklausomybės siekiai“, patalpintame „nefas.eu“ rašo Dr. Stasys Bačkaitis, citata: „Atrodo Vyriausybės sluoksniuose vis dar nesuvokiama, kad pirktos – užsakytos studijos, ar įvairios analizės, dažniausiai daromos pataikaujant užsakovui, nes taip galima tikėtis ir daugiau užsakymų.

Šiuo atveju keliolika milijonų kainavusios Rothchild studijos atrodo pateikė ENMIN „labai pelningą” naujos branduolinės jėgainės finansinę analizę ir viziją.  Pastačius jėgainę, Lietuvai ji būtų kaip „višta, dedanti aukso kiaušinius”.  Deja to pirmojo auksinio kiaušinio reikėtų laukti mažiausiai trisdešimt metų, vis tikint kad ta višta per tiek laiko „nepakratys kojų” naujų technologijų akivaizdyje.  Iš tikrųjų, kaip jau buvo minėta aukščiau, kita alternatyvi studija, įvertinusi visus kaštus, susijusius su elektrinės statybos paskolų ir palūkanų „atmokėjimu“, rezervinių galių palaikymu, bei panaudoto kuro sandėliavimu, parodytų visai kitą vaizdą ir vietoj „aukso kiaušinių“ gal matytume „suskilusią geldą“. Pagal šio straipsnio autoriaus patirtį analizuojant didžiulio masto valstybinių projektų įgyvendinimą, valstybė darydama sprendimus turi apsvarstyti ir įvertinti ne vieną, bet bent kelias, oponuojančias su „oficialiomis“, studijas, kad būtų galima pasiekti objektyvų ir geriausią sprendimą.“

Ir dar… Naujoji AE bus statoma prie pat Baltarusijos sienos ir bus aušinama baltarusiško ežero vandenimis. Mes dabar pasirašinėjame peticijas ir piktinamės, kad baltarusiška AE bus statoma 30 km nuo Lietuvos ir bus aušinama „mūsų“ Nerimi. Ar mes nesame veidmainiai?

„Lietuvos aide“ išspausdintame Dr. Rūtos Gajauskaitės straipsnyje „Avantiūra ar afera?“ reiškiama nuomonė, kad Visagino AE statyba tai eilinė valdančiųjų afera ir kad jau pasiskolinta 40 mlrd. JAV dolerių su 10% palūkanų Visagino AE statyboms…

Net jei projekto kaina, kaip rašoma Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projekte, yra „tik“ 12,4–15,4 mlrd. litų, o Lietuva turės įnešti tik dalį šių pinigų, net jei ir pagamintos kilovatvalandės kaina bus tik 20 ct, projektas yra pakankamai rizikingas, kad nuo visuomenės būtų slepiamos jo detalės. Lietuvoje, deja bet susiklostė tokia tradicija, kad piliečiai valstybės gerovei turinčių įtakos projektų detales sužino tik tada, kai jau nieko negalima pakeisti. Šviežiausias pavyzdys gali būti LEO.lt. Ir, matyt, informuojant apie Visagino AE projektą bus laikomasi šių negatyvių tradicijų. Tačiau gal Lietuvos visuomenė, padedant mokslo šviesuomenei, pati galėtų surengti kokią viešą mokslinę konferenciją ar forumą, kuriame būtų atsakyta į šiame rašinyje užduotus ir kitus Visagino AE liečiančius klausimus. Gal dar ne vėlu šį projektą padaryti skaidriu?

Audronis Kontautas

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. arvydas damijonaitis arvydas damijonaitis rašo:

    Šilumos kainos – priverstinės lietuvių emigracijos skatinimas. Visuomenė turėtų priversti ŽUDIKĘ Rusijos imperiją tiekti LIetuvai kūrą nemokamai, kaip KOMPENSACIJA UŽ MILIJONĄ NUŽUDYTŲ LIETUVIŲ.. Reikia teismo,teismo keliu priversti žudikus rusus sumokėti, AR SUPRANTI,lietuvi?Vokiečiai visiems sumokėjo,juos Niurnbergo teismas privertė sumokėti..


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...