2012 Vasario 14

Virtuali švietimo revoliucija artėja

veidas.lt


Sausio mėnesį inovatyvi IT kompanija „Apple“ pranešė apie sprendimą eiti į virtualių vadovėlių rinką. Nejaugi ir švietimui gresia panaši revoliucija, kurią muzikos įrašų rinkoje sukėlė „iTunes“?

Sausio viduryje Niujorko Gugenheimo muziejaus salėje surengtame pristatyme kompanija „Apple“ pranešė sukūrusi naują virtualių vadovėlių platformą „iBooks 2“, kuri turėtų iš esmės pakeisti pertvarkyti švietimo sferą. Šiuos virtualius vadovėlius galima bus skaityti mobiliaisiais „Apple“ įrenginiais, tačiau patogiausia tai daryti bus planšetiniu kompiuteriu „iPad“. Vadovėliai išsiskiria ne tik tuo, kad nieko nesveria, bet ir savo interaktyvumu – liečiamasis ekranas padės geriau apžiūrėti įvairius paveikslėlius, juos padidinti, peržiūrėti filmukus ar animacijas, „pavartyti“ erdvines schemas ir net užsirašyti pastabas virtualios knygos paraštėse. Trys didžiausios JAV vadovėlių leidyklos „Houghton Mifflin“, „McGraw–Hill“ ir „Pearson“ jau ėmėsi kurti virtualias savo popierinių vadovėlių versijas, pritaikytas liečiamiesiems ekranams.
Deja, mūsų šalies mokiniams apie tokius virtualius vadovėlius teks dar kurį laiką pasvajoti, mat net ir JAV švietimo įstaigose iš viso suskaičiuojama tik apie 1,5 mln. „iPad“ įrenginių. Tačiau šis „Apple“ žingsnis yra toliaregiškas – mat jis tikrai padidina tikimybę, kad artimiausiu metu JAV mokymo įstaigose padaugės šios kompanijos įrenginių.
Tačiau tame pačiame renginyje „Apple“ pristatė ir kitą, ko gero, daug svarbesnę inovaciją, kuri ilgainiui gali sukelti panašią revoliuciją kaip „iTunes“ muzikos rinkoje. Tai ypač paprastai valdoma programa „iBook Author“, skirta bet kam, kas norėtų parengti savo vadovėlį ar pamokų kursą.
„Kadangi „iBook Author“ leis daug lengviau kurti mokomąją medžiagą, neužilgo turėtume sulaukti naujų nedidelių kompanijų lavinos. Jų sudaryti virtualūs vadovėliai gali ženkliai pakeisti mokymosi principus, juk didžiausios inovacijos atsiranda tikrai ne didžiulėse kompanijose“, – prognozuoja Sarah Rotman Epps tyrimų kompanijos „Forrester Research“ analitikė.
O kadangi šis įrankis veikia tik „Apple Mac“ kompiuteriuose, tai neužilgo turėtume sulaukti panašių produktų ir iš kitų didžiųjų IT kompanijų – „Google“, „Amazon“ ar „Microsoft“.
Visgi faktas, kad turinti tokią sėkmių istoriją kompanija atkreipė žvilgsnį į švietimo sistemą, byloja apie čia bręstančius pokyčius tiek universitetinio, tiek mokyklinio švietimo srityje. Beje, po truputį gimsta ir lietuviškas projektas, padėsiantis mokiniams ir mokytojams efektyviau mokytis. Tad žvilgtelėkime, kaip internetas ruošiasi iš naujo pakeisti mokymą ir mokymąsi.

Universitetai ir mokyklos internete

Mokantys anglų kalbą studentai, šiandien internetu gali žiūrėti pačių geriausių dėstytojų pasakojamas paskaitas net neišeidami iš namų. Ir galbūt dalyką išmoks net geriau, nei klausydamiesi nuobodaus dėstytojo migdančios paskaitos Lietuvos universitete. Tarkim, Masačusetso technologijos institutas (toliau MIT) jau nuo 2001 metų internetinėje svetainėje „OpenCourseWare“ talpina savo dėstytojų paskaitas – šiandien ten yra net 2100 įvairių dalykų paskaitų.
Panašus projektas yra ir „Academic Earth“ svetainė, kurioje sukauptos geriausiuose pasaulio universitetuose, tarkim Stenforde ar Prinstone, dirbančių dėstytojų paskaitos – ir visa ši medžiaga yra nemokamai prieinama studentams iš bet kurio pasaulio krašto. Šia mada užsikrėtė net ir prestižiškiausi universitetai – savo dėstytojų paskaitas internete talpina tiek Berklis, tiek Harvardas ar Jeilis. Kai kurie dėstytojai tampa tikromis įžymybėmis, kaip pavyzdžiui, Michaelis Sandelis iš Harvardo universiteto ir jo dėstomos filosofijos paskaitos ar Walteris Lewinas iš MIT ir jo fizikos paskaitos. „Tai patys labiausiai įkvepiantys savo srities dėstytojai pasaulyje. Kam klausytis nuobodaus vietinio profesoriaus, kai gali mokytis iš geriausių?“ – klausia Harvardo verslo mokyklos profesorius Claytonas Christensenas, tyrinėjantis, kaip inovatyvios technologijos griauna pasenusius švietimo sistemos principus.
Tiesa, kol kas už vaizdo paskaitų peržiūrėjimą diplomo negausime, tačiau MIT vadovai nusprendė pakeisti ir tai. Šių metų pavasarį instituto dėstytojai ruošiasi pristatyti „M.I.T.x“ mokymosi platformą, kurioje bus ne tik vaizdo paskaitos, bet ir galimybė virtualiems studentams bendrauti su bendramoksliais bei specialios internetinės laboratorijos. Išklausius „M.I.T.x“ kursus, atlikus užduotis bei išlaikius egzaminus, studentai už nedidelį mokestį galės gauti tai liudijantį sertifikatą.
Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio sulaukė ir mokyklų mokiniams skirta nemokama interneto svetainė „KhanAcademy.org“, kurią sukūrė Salmanas Khanas, to paties MIT absolventas. Šioje svetainėje mokiniai randa filmukus su pamokomis, o šalia – specialią testavimo sistemą, paremtą žaidimų principais. Ši sistema ne tik motyvuoja vaikus kuo geriau atlikti užduotis, bet ir leidžia mokytojams stebėti, kaip sekasi kiekvienam mokiniui ir koreguoti mokymosi procesą. „KhanAcademy.org“ galima rasti apie 2400 pamokų, pradedant paprasta aritmetika ir baigiant organine chemija ar ekonomika – visos pamokos ir testai visiškai nemokami.
Ši naujoviška internetinė „mokykla“ sulaukė nemažo dėmesio dėl savo lankstumo ir inovatyvaus požiūrio į mokymą – praeitais metais žymus filantropas Billas Gatesas skyrė lėšų projekto palaikymui ir vystymui. Tačiau pakaks žvilgčioti už Atlanto – pasirodo ir mūsų jaunieji mokytojai ne iš kelmo spirti.

Lietuviškas projektas pakeisiantis mokymąsi

„Veidas“ gavo informacijos, kad ir Lietuvoje rengiama virtuali internetinė mokymosi priemonė „Vaizdopamokos.lt“, veikianti panašiu principu kaip ir „KhanAcademy.org“. Svetainėje bus patalpinta vaizdo medžiaga su pamokomis bei speciali testavimo sistema, padėsianti mokytojams tiksliau įvertinti mokinius bei pastariesiems patiems įsivertinti. Todėl pakalbinome šio projekto iniciatorių ir vieną kūrėjų, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos informacinių technologijų mokytoją Mindaugą Breivą.
Mindaugas Breiva: „Aš renkuosi mokyti mokytojus“
„Veidas“: Papasakokite apie jūsų kuriamą projektą „Vaizdo pamokos“. Kokioje jis dabar stadijoje?
M.Breiva: „Vaizdo pamokos“ kaip galima suprasti iš pavadinimo, tai interneto svetainė su filmukais, kuriuose dėstoma pamokų medžiaga. Dėl tokio formato, ji sudomins vaikus ir padės jiems smagiau mokytis. Be to, šiose pamokose bandau parodyti mokiniams, kaip jų įgytos žinios galės būti pritaikomos gyvenime įvairiose srityse. Svarbiausia atsakyti mokiniu į klausimą – kodėl man to mokytis reikia?
Dabar kaip tik bandome įrašyti kuo daugiau pamokų. Tačiau svarbiausia dalis – mokinių žinių testavimo sistema, kurią dar kuriame kartu su kitais mokytojais. Kada turėsime pilnai veikiančią sistemą, priklauso nuo to, kiek resursų gausime, ar galėsime samdytis programuotojus, nupirkti įrangos pamokų įrašymui.
„Veidas“: Kokiais būdais ši priemonė padės vaikams efektyviau mokytis?
M.Breiva: Mano minėta interaktyvi mokinių testavimo sistema yra bene svarbiausias elementas, kuris remsis žaidimų principais. Žaismo efektas ypač gerai motyvuoja vaikus rungtis tarpusavyje. Tarkim, neatlikus lengvesnio lygio užduočių, neatsirakins sunkesnis lygis, o mokinys bus nukreipiamas į su užduotimi susijusią vaizdo pamoką. Norėdami aplenkti klasiokus, jie daug noriau bandys suprasti dalyką.
Kitas dalykas – mokiniai galės mokytis savo tempu. Pavyzdžiui, jei mokinys serga, keliauja, praleidžia pamoką ar nori papildomai pasikartoti medžiagą, ji bus prieinama bet kuriuo paros metu.
„Veidas“: O kaip „Vaizdo pamokos“ padės mokytojams ir tėvams?
M.Breiva: Mokytojai prisijungę prie sistemos, matys kaip mokiniams sekasi spręsti užduotis ir pagal tai žinos, kuriems mokiniams kuri vieta yra sudėtingiausiai suvokiama. Pagal tai mokytojai galės tikslingiau individualizuoti mokymo procesus. Vaikas taip pat supras, kokią pažangą daro ir net galės palyginti savo rezultatus su kitais Lietuvos mokiniais.
Prie sistemos galės prisijungti ir tėvai – galės pasidžiaugti vaiko pasiekimais ir įvertinti jo pastangas. Taip pat galės ir paaiškinti vaikui tą vietą, kur vaikas užstrigo, prieš tai pažiūrėjęs vaizdo pamoką.
„Veidas“: Kaip kilo idėja pradėti tokį projektą? Ar matote jam poreikį Lietuvoje?
M.Breiva: Dirbdamas mokykloje pradėjau vertinti ne pažymiais, o taškais. Paskui ir mokyti būrelyje ėmiau savo sugalvotu metodu. Per keturis darbo metus pastebėjau, kad vaikai pradėjo mokytis savarankiškiau, daugiau savo iniciatyva, dalyką išmokdavo žymiai greičiau. Tada ir susimąsčiau, kodėl tokie geri rezultatai?
„YouTube“ filmukų formatas vaikams labai patinka, todėl pamaniau, kodėl gi šių idėjų neperkėlus į terpę prieinamą visiems. Papasakojau apie idėją programuotojui Gintarui Lukoševičiui, kuris iki tol su mokymu neturėjo nieko bendra. Tada susipažinome su įvairiausiomis pasaulio praktikomis, užsienio šalyse radome analogų, pamatėme kaip užsienio mokytojai naudojasi informacinėmis technologijomis. Ir pradėjome kurti „Vaizdo pamokos“
„Veidas“: Kaip jūsų manymu IT ir internetas pakeis švietimą? Kaip vertinate kitus projektus elektroninio švietimo projektus?
M.Breiva: Visi IT sprendimai gali būti naudojami kaip įrankiai mokytojui, geriau išaiškinti mokiniui iškilusias mokymosi problemas. Kuo įvairiapusiškesnis mokymas tuo geriau. Tačiau nesuabsoliutinčiau informacinių technologijų įtakos, nes mokytojas atlieka turi ir daugiau vaidmenų: jis ir klasės lyderis, ir dalyko specialistas, ir auklėtojas. Galų gale – tai patyręs ir pasitikėjimą keliantis vyresnis mokinių draugas.

Nobelio premijos laureatas Carlas Wiemanas: „Geras mokytojas, turi atimti dalį dėmesio nuo dėstymo ir ją skirti aktyviam užduočių sprendimui.“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...