2015 Spalio 27

Vilnius turi tapti didžiausiu sausumos uostu – PR

veidas.lt

Logistiką galima vadinti seniausia pasaulyje profesija. Pirmasis istorijos šaltiniuose aprašytas logistikos faktas buvo Ievos sugundymas. Užsakovas šėtonas sugundė Ievą, kad ji pristatytų gavėjui Adomui obuolį, taigi įvyko logistinis procesas.

 

Jonas OKMANAS

 

Šiandien logistikos įmonėms gyvenimas kelia kur kas sudėtingesnių uždavinių. Būtina gerai išmanyti klientų veiklos specifiką, priimti tokius tiekimo grandinės valdymo sprendimus, kad būtų sutaupyta kuo daugiau laiko bei pinigų. Juk logistika – vertybių judėjimo optimizavimas ir organizavimas, naudojant matematinio modeliavimo metodus ir taikant multimodalinius pervežimo sprendimus.

 

Krizės prasideda, kai visiems gerai

 

Bendrovės „DB Schenker“ vykdomasis direktorius Edmundas Daukantas siūlo niekada nepamiršti senos patarlės „roges ruošk vasarą“, nes taip galima nemažai sutaupyti.

„Kaip ekonomistas žinojau, kad vieną dieną vis tiek ateis ekonominė žiema, kad krovinių srautai į Rytus nėra stabilūs, perpučiami politinių skersvėjų ir neprognozuojamos jų finansinės padėties, – pasakoja E.Daukantas. – Todėl beveik prieš dešimtį metų mūsų įmonė pradėjo rengti logistines technologijas būsimam prekių eksportui iš Lietuvos. Kiek vėliau Lietuvą apėmė vartojimo manija, niekas nekalbėjo apie jokias krizes, bet mes sakėme, kad vieną gražią dieną žmonės liausis pirkti įvežamus kompiuterius, televizorius, baldus, šaldytuvus ir ateis laikas, kai teks išvežti tai, ką turime tinkamo parduoti, ką gero pagamina mūsų pramonė. Taip ir atsitiko“.

Pasak E.Daukanto, nors ir nemalonu girdėti, bet būtina suprasti, kad kiekviena krizė yra ekonomikos variklis. Krizė skatina permainas. Dažniausiai ji prasideda, kai žmonės patiki, kad pasaulis stabilus, geri laikai atėjo labai ilgam, o politikai ima kalbėti, jog viskas puiku ir bus tik dar geriau.

Apie abiem saujomis semiamus pelnus ir iliuzijas, kad finansiniai rezultatai tik gerės, logistikos specialistas nelabai mėgsta kalbėti, nes neieškant naujų sprendimų, nemodernizuojant technologijų viskas pradėtų tik trauktis. Negali nuolat būti vis geriau, todėl visada būtina ruoštis iššūkiams. Mat logistika – gana sunkus ir sudėtingas verslas, čia ne malkas skaldyti.

 

Kroviniai – kiekvieną dieną

 

„DB Schenker“ vykdomasis direktorius pasakoja, kad šį pavasarį pasiūlė naują paslaugą – krovinių išvežimą adresatams Europoje kiekvieną dieną, kuriai rengtasi keletą metų. Ši paslauga primityviai paprasta – tai reguliarus ir patikimas smulkesnių, rinktinių krovinių vežimas į Europą.

„Mes nuspėjome, kad Lietuvos eksportuotojai, nusisukę nuo Rusijos rinkos, turės labai plačią pardavimo geografiją ir daug galvos skausmo dėl prekių pristatymo, – tvirtina E.Daukantas. – Rinktinių krovinių vežimas nėra naujovė, bet kasdienis išvežimas – tai gana rimta paslauga su dideliais įsipareigojimais. Ir jos poreikis yra nemažas. Spaudoje matydavome skelbimus: „Važiuojame į Vokietiją kasdien, pristatome du kartus per savaitę.“ Išeitų, kad kroviniai kasdien tik surenkami, bet mašina išvažiuoja du kartus per savaitę. O mes tikrai pradėjome krovinius vežti kasdien, nesvarbu, koks jų kiekis susidaro. Bet prieš tai ilgą laiką bandėme šios naujos paslaugos kokybę, jos stabilumą ir patikimumą. Tik po to apie ją galėjome pranešti savo klientams.“

Bendrovė remiasi į daugiau kaip per šimtmetį sukauptą patirtį jos įkūrėjo austro Gottfriedo Schenkerio sukurtą sėkmės formulę „nuo durų iki durų iš vienų rankų“. „DB Schenker“ naujausia strategija paremta jų pačių sukurto galingo globalaus logistikos tinklo galimybių panaudojimu – pirmaujančiu pasaulyje geležinkelių transporto potencialu, suderintu su integruotu ir itin lanksčiai veikiančiu automobilių, oro ir jūrų transportu.

 

Ar mums reikia tranzito valstybės statuso?

 

E.Daukantas primena, kad pastaruoju metu Lietuvoje vis mažiau kalbama apie mūsų šalį, kaip tranzito valstybę.

„Paimkime gaublį ir nutieskime tiesiausią liniją iš Vakarų Europos į centrinę Rusijos dalį. Lietuvos šiame kelyje nėra, taigi nesame mes joks tranzito traukos centras. Tiesą sakant, ką mes turime iš to tranzito – labiau užterštą aplinką, sunkvežimių sugadintus kelius ir per avarijas „Via Baltica“ kelyje žuvusius žmones. Nesuprantu tų, kurie sako uždirbantys iš tranzito. Pasirodo, kad uždirba jie tik centus, – neslepia E.Daukantas. – Tai gal geriau imti kokybiškiau aptarnauti Lietuvos vietinę pramonę, kuri kiekvieną dieną nutiesia vis daugiau tiltų į Vakarų valstybes? Pasirodo, ten ne tik nori mūsų produkcijos, bet ir moka už ją daugiau nei Rusijoje. Plėtodami šią kryptį sukursime tūkstančius papildomų darbo vietų, o ir transporto bei logistikos sektoriaus dabar sukuriamus 15 proc. BVP dar išauginsime.“

Pasak „DB Schenker“ vadovo, politikai nuolat deklaruoja, kad mes – kryžkelė tarp Rytų ir Vakarų, bet taip nėra. Buvo net sugalvotas kažkoks transporto koridorius 9B. Kai paklausi bet kurio užsieniečio, ar jis žino, kas yra 9B, visi tik skėsčioja rankomis. Jokiame žemėlapyje tokio „koridoriaus“ nerasi. Svarbiausias koridorius šiomis kryptimis yra kažkur ties Brestu Baltarusijoje, nes per ten eina tiesiausias kelias. Todėl Lietuvai, kai kalbama apie tranzitą, reikia labiau kalbėti apie Pietų–Šiaurės kryptį. Bet ir čia politiškai iškrintame iš tranzito sąvokos konteksto.

 

Keliai į… niekur

Tarkime, ką jungia „Via Baltica“ kelias? Oficialiuose dokumentuose šis kelias traktuojamas kaip jungiantis Lenkijos, Latvijos ir Estijos sostines – Varšuvą, Rygą ir Taliną. O kur Lietuvos sostinė? Mūsų šiame kelyje nėra…

„Lietuvoje šis pavojingas kelias eina per niekur, – įsitikinęs E.Daukantas. – Turime didžiausią šio kelio kilometrų skaičių, turime ir dideles išlaidas. Važiuoja užsienietiški sunkvežimiai, teršia orą, mes remontuojam, vargstam, o visas verslas yra arba Lenkijoje, arba kitoje pusėje – Latvijoje ar Estijoje. Bent jau dyzelino pas mus įsipiltų, bet ir to nedaro, nestoja nei pakelės užeigose. Tai kam mums toks kelias, juolab kad į jo saugumą greitai teks kišti šimtus milijonų?“

Nėra mūsų, E.Daukanto nuomone, ir „Rail Baltica“ projekte. Ir nebus bent jau tol, kol europinės vėžės neturėsime iki Vilniaus. Kai mes prabilome apie vėžę į Vilnių, latviai ir estai sukėlė skandalą, supratę, kad tada galėtume nusiurbti didelę jų būsimų pelnų dalį. Neva projektas labai pabrangs ir užsitęs. Patys latviai apie europinę vėžę mažai galvoja, jie dabar statosi terminalus, o bėgiai „vis tiek kada nors ateis“.

E.Daukantas prisipažįsta, kad „Rail Baltica“ linija jam atrodo gana keista. Jo vertinimu, būtų idealu, jei nuo pasienio su Lenkija iki Vilniaus europinė vėžė būtų tiesiama per Alytų. Nauja kryptis būtų geriausias pasirinkimas Lietuvai. Nors tai ir atrodo patraukliai, bet dabar traukinys jau nuvažiavo. „Rail Baltica“ sujungia Taliną, sostinę, eina netoli Piarnu, per pramoninius Estijos rajonus, vėliau atkeliauja šalia Rygos. O juk Latvija tiek logistikos, tiek žmonių požiūriu yra vienas miestas su priemiesčiais.

O Lietuvoje? Kaune iki logistikos centro bėgių dar nėra, bet tame logistikos centre per ilgį netilps europinio standarto sąstatas. Tai ką darysime, ypač žinodami, kad pagrindiniai Lietuvos pramonės ir logistikos centrai yra Klaipėda ir Vilnius?

 

Kaimynai gudresni

 

„Suprantamas mūsų kaimynų noras Vilnių logistikos požiūriu palikti užkampiu, nes tai mažina mūsų konkurencinį pranašumą tarptautinėje logistikos rinkoje, – svarsto E.Daukantas. – Vis dėlto Vilniuje yra didysis krovinių srautas, vos ne pusė Lietuvos gyventojų susitelkę aplink Vilnių, pramonė, prekyba – irgi Vilniuje. Be to, jau intensyviai vystomas Vilniaus logistikos centras, o ir Baltarusija čia pat.“
„DB Schenker“ direktoriaus nuomone, jei „Rail Baltica“ nepasieks Vilniaus, kaip ir „Via Baltica“ atveju, turėsime geležinkelį, kurį prižiūrėsime, o juo naudosis mūsų kaimynai.

„Keliai turi eiti ten, kur yra paklausa tais keliais važinėti, o ne ten, kur kaimynams yra gerai. Kartais ir savo interesų turime paisyti, – mano E.Daukantas. – Jei turėsime galvoje jau egzistuojančias jungtis ir keleiviams, ir krovinių tranzitui, atšakas į Baltarusiją ir tolimesnį kelią į Rusiją, tai vėžė į Vilnių Lietuvai yra tiesiog būtina. Tuomet Lietuva turėtų ir keleivių, ir krovinių srautą iš mūsų Rytų kaimynų – jiems tai būtų patrauklus kelias naudotis greitesniais šiuolaikiškais traukiniais į Europą. Vilnius tiesiog privalo tapti didžiausiu sausumos uostu Baltijos valstybėse.“

„DB Schenker“ vizitinė kortelė

 

UAB „DB Schenker“, priklausanti Europos transporto milžinei „DB Schenker“ grupei, yra viena iš Lietuvos logistikos bendrovių lyderių, įsteigta 1997 m. Ji teikia kompleksinės logistikos paslaugas: tai tarptautinis ir vietinis krovinių pervežimas sausumos keliais, geležinkeliu, oro transportu bei jūriniais konteineriais, muitinės tarpininkavimo paslaugos, krovinių sandėliavimas paprastuose ir muitinės sandėliuose.

Įmonės centriniame biure šalia Vilniaus ir filialuose Klaipėdoje bei Šiauliuose dirba 64 darbuotojai. UAB „DB Schenker“ – autorizuotas ekonomikos operatorius, šiandien Lietuvoje tokį statusą turi tik kelios logistikos įmonės. „DB Schenker“ 130-yje pasaulio šalių turi 2100 biurų, juose dirba 91 tūkst. žmonių. Pagrindiniai maršrutai – Vakarų ir Rytų Europa, Šiaurės Amerika, Tolimieji Rytai.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai bendrovę „DB Schenker“ ne kartą pripažino geriausia įmone tarp didelių ir vidutinių įmonių. 2009 m. krovinių apyvarta buvo apie 70 tūkst. siuntų, o 2014 m. šis skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai. Bendrovė kasdien suteikia užsakymų Lietuvos vežėjams pergabenti daugiau kaip tūkstantį skirtingų krovinių, neskaičiuojant smulkių siuntų.

UAB „DB Schenker“ yra Lietuvos ekspeditorių asociacijos „Lineka“, Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Muitinės tarpininkų asociacijos narė. „Lineka“ yra tarptautinės ekspeditorių asociacijos FIATA narė.

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...