2011 Balandžio 14

Birža

Vilniaus vertybinių popierių birža traukiasi

veidas.lt

Per pastaruosius dvejus metus iš Vilniaus vertybinių popierių biržos išbrauktos penkios bendrovės, dar dviejų neliks šiemet, o potencialios kandidatės žvalgosi į Varšuvos biržą. Ekspertai tikisi, kad vietinę biržą pagyvins valstybinių įmonių atėjimas.

Šiuo metu Vilniaus vertybinių popierių biržos sąraše – tik 37 bendrovės, o dar dvi bus išbrauktos artimiausiu metu. Nuo 2009 m. iš vietinės biržos pasitraukė “Pramprojektas”, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (“Klasco”), “Kauno tiekimas”, “DnB Nord” bankas, dėl bankroto iš biržos prekybos sąrašo išbrauktos “ALT investicijų” akcijos, o šiuo metu norą trauktis pareiškusios “Lifosa” ir “Stumbras”.

“NASDAQ OMX Vilnius” Rinkos operacijų departamento direktorius Saulius Malinauskas pabrėžia, kad kapitalo rinka ir pati birža yra bendros ekonominės padėties atspindys. “Pastaraisiais metais daugelyje šalių buvo stebimas gerokai sumažėjęs IPO (pirminis viešas akcijų siūlymas), SPO (antrinis viešas akcijų emisijos siūlymas), naujų į biržos sąrašą įtrauktų bendrovių skaičius. Padidėjo ir pasitraukiančių iš biržos bendrovių srautas”, – dėsto S.Malinauskas.

Įmonių finansų bendrovės “Finasta Corporate Finance” direktorius Skirmantas Miliauskas įžvelgia Lietuvoje sustiprėjusią tendenciją, kad strateginiai investuotojai stengiasi išvesti įmones iš biržos. “Jei privati įmonė yra auganti, akcininkai suinteresuoti prisitraukti į įmonę papildomų akcininkų ir eina į biržą. Jei įmonė pasiekusi savo brandos lygį, turi nuolatinius pinigų srautus, rinkos dalį ir strateginį investuotoją, jis gali priimti sprendimą sumažinti investuotojų skaičių ir tapti vienvaldžiu šeimininku”, – aiškina S.Miliauskas.

Advokatų kontoros “Raidla Lejins & Norcous” vyresnioji teisininkė advokatė Akvilė Bosaitė pritaria, kad Lietuvos įmonės pasižymi didele akcijų koncentracija vienose rankose, ir jeigu bėgant laikui tokia akcijų koncentracija pasiekia kritinę ribą (dažnai – apie 95 proc. akcijų), įmonės nebemato prasmės būti biržos prekybos sąrašuose. Pavyzdžiui, ketinimą trauktis iš biržos išreiškusios įmonės “Stumbras” 95 proc. akcijų valdo bendrovė “Mineraliniai vandenys”, o 2009 m. iš biržos pasitraukusi “Klasco” priklauso koncernui “Achemos” grupė. Anksčiau iš biržos pasitraukė ir užsienio investuotojų įsigyti bankai, alaus gamintojai.

Trauksis ir daugiau

Tikėtina, kad “Lifosa” ir “Stumbras” iš biržos sąrašų bus išbrauktos dar šiemet. Finansų maklerių įmonės “Orion Securities” įmonių finansų skyriaus vadovas Karolis Rūkas mano, kad “Lifosa”, šiuo metu sprendžianti ginčus su smulkiaisiais akcininkais, visą laiką elgėsi taip, tarytum būtų į biržos sąrašą neįtraukta įmonė, – nemokėjo dividendų, skolino motininei įmonei pinigus už nedideles palūkanas. “Ji labiausiai rūpinosi didžiojo investuotojo interesais, todėl išėjimas yra logiškas ir tinkamu laiku, kai nukritę finansiniai rezultatai ir akcijų kaina”, – komentuoja K.Rūkas.

“Stumbro” akcininkai prieš keletą metų norėjo išplatinti dalį akcijų kitiems investuotojams, tačiau prasidėjus finansų krizei procesas sustojo. “Manau, kad ši įmonė nori pasitraukti iš biržos, palaukti kažkiek ir vėl grįžti, nes jei dabar “Stumbras” platintų naujas akcijas, visi lygintų su biržoje matomais skaičiais. Beje, “Stumbras” laisvai gali eiti ir į Varšuvos biržą”, – svarsto K.Rūkas.

“Stumbro” valdybos pirmininkas Darius Mockus, “Veidui” komentuodamas įmonės pasitraukimą iš biržos, kaip pagrindinį motyvą nurodė viešumo keliamus nemalonumus. “Birža – kaip skelbimų lenta, kurioje viskas atvira, visi viską mato ir analizuoja. O tokioje pramonėje, kaip alkoholio, kuriai labai didelę įtaką daro politikų sprendimai, neapsimoka laikyti įmonės biržoje. Pažiūrėkite, vos tik skandinavai privatizavo didžiąsias mūsų alaus daryklas, jas iš karto delistingavo. Rezultatas – alaus mokesčiai kelis kartus mažesni negu etilo akoholio pramonės. Politikai pasižiūri: “Oi, kokie alkoholio pelnai, reikia padidinti mokesčius.” O alaus gamintojų biržoje nėra, ir jiems ramu, nors jų pelnai gerokai didesni negu stipriojo alkoholio pramonės, niekas į tai nesigilina, nes informacija nepadėta viešai. Manau, kad ir mums nebeverta būti savižudžiais”, – komentuoja D.Mockus.

S.Miliauskas prognozuoja, kad artimiausiais metais nubyrės dar keletas didelių akcinių bendrovių, turinčių strateginį investuotoją. Kas dar galėtų galvoti apie pasitraukimą iš biržos? Pasak K.Rūko, iš senų laikų likę daug įmonių, kurioms ne vieta biržoje, – jų akcijomis nėra aktyviai prekiaujama, didieji akcininkai nėra suinteresuoti mažųjų palaikymu. Tarp tokių įmonių minimos “Anykščių vynas”, “Dvarčionių keramika”, “Linas”, “Gubernija”.

Daugiausiai bendrovių Vilniaus biržos sąraše buvo po masinės privatizacijos: 1998 m. biržoje buvo kotiruojamos net 62 įmonės, vėliau jų ėmė mažėti.

Įmonės dairosi į Varšuvą

Vilniaus birža traukiasi ne tik dėl to, kad išeina kai kurios senbuvės. Tos įmonės, kurios galėtų tapti naujomis rinkos žaidėjomis, ima dairytis į Varšuvos vertybinių popierių biržą. Ledus šiemet pralaužė verslininko Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos paslaugų įmonė “Avia Solutions Group”, kuri iš antro karto įgyvendino viešą pirminį savo akcijų siūlymą (IPO) Varšuvos biržoje ir pritraukė apie 68 mln. Lt. Šiuo metu tokiam pačiam žingsniui ruošiasi ir kita G.Žiemelio grupei “ŽIA valda” priklausanti bendrovė “Agrowill Group”. Jos valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius “Veidui” tvirtino, kad įmonė Varšuvos biržoje debiutuos gegužės antroje pusėje arba birželio pradžioje.

“Pavykus išplatinti akcijas Varšuvos vertybinių popierių biržoje, kurį laiką bus dvigubas listingavimas, nes planuojame likti ir Vilniaus biržoje. Sprendimą, ar pasitraukti iš Vilniaus biržos, priims akcininkai. Dar anksti į ši klausimą atsakinėti”, – tvirtina V.Bagavičius.

Paklaustas, kodėl neužteko Vilniaus biržos, V.Bagavičius pabrėžė, kad Lenkijos kapitalo rinka itin patraukli savo dydžiu – ten visiškai kitas į sąrašą įtrauktų bendrovių skaičius (apie 400 įmonių), investuojamų pinigų masė, likvidesnė rinka.

Finansų analitikai įsitikinę, kad Varšuvos biržos patrauklumas tarp Lietuvos įmonių stiprės. S.Miliauskas, kurio vadovaujama “Finasta Corporate Finance” šiuo metu yra vienintelė oficiali Varšuvos biržos partnerė Lietuvoje, atkreipia dėmesį į Lenkijos rinkos ypatybę: lenkų pensijų fondai didelę dalį lėšų turi investuoti į Varšuvos biržos sąraše esančias įmones, dėl to ši rinka įmonėms daug patrauklesnė. “Su pora Lietuvos įmonių dabar šnekame apie Varšuvos biržą, bet šiandien per anksti pasakyti, kaip joms pavyks, nes jos turi atlikti namų darbus. Kad Lietuvos įmonė svarstytų eiti į Varšuvos biržą, jos apyvarta turėtų būti bent jau 70–80 mln. Lt, mažoms įmonėms ten nėra ko veikti”, – mano S.Miliauskas.

“Hanner” ir “Litagra” ruošiasi

Sunkmečiu tik viena privati įmonė išdrįso prisitraukti kapitalo eidama į Vilniaus biržą – “Linas Agro Group”. Kitos atėjusios – jau vienaip ar kitaip pabuvusios biržoje: “Lesto” (susijungusi RST ir VST), nuo “Lietuvos energijos” atskilusi “Litgrid”. Privačios įmonės per krizę į biržą nesiveržė, nes debiutuoti apsimoka rinkų kilimo laiku, kai akcijas galima parduoti brangiau.

Finansų analitikai artimiausiu metu nesitiki pamatyti biržoje naujų įmonių – prognozuojama, kad naujokų išvysime nebent metų pabaigoje ar kitąmet. Viltys siejamos su bendrovėmis, kurioms žengti į biržą sukliudė krizė, ir valstybės įmones.

Į biržą ateiti planavusios įmonės tikina tokių planų neatsisakiusios, tačiau šiemet šio žingsnio dar nežengs. Kaip “Veidui” patvirtino “Litagros” valdybos pirmininkas Gintaras Kateiva, jeigu situacija rinkoje bus palanki, “Litagra” į biržą įžengs 2012 m.

Tokiam žingsniui ruošiasi ir “Hanner”. “Kompanija “Hanner” neatsisako savo tikslų siūlyti savo akcijas biržoje, tačiau tam reikia tinkamai pasirengti. Prieš krizę kompanija buvo pertvarkyta iš UAB į AB, po to, kaip bandymas ištirti rinką, buvo išplatinta 10 mln. eurų obligacijų emisija, kuri parodė, kad pasitikėjimas kompanija yra pakankamas. Krizė stipriai paveikė nekilnojamojo turto rinką, todėl tokiu metu kalbėti apie akcijų pardavimą biržoje būtų tiesiog nelogiška”, – “Veidui” tvirtino “Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

S.Malinauskas nemažą potencialą mato tarp valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Vis dėlto abejojama, ar šiemet nors viena valstybės įmonė žengs į rinką.

Didesnis įmonių skaičius vietinėje biržoje reiškia ne tik didesnes galimybes investuotojams, bet ir didesnį Lietuvos įmonių skaidrumą. “Valstybei ne problema, kad biržoje mažai bendrovių, o problema, kad nėra tokios kultūros kaip Amerikoje, kur kiekviena didesnė bendrovė laiko savo pareiga debiutuoti biržoje, nes tada aiški jos akcijų kaina, lengviau vertinti vadovų darbą”, – apgailestauja Investuotojų asociacijos valdybos narys Vytautas Plunksnis.

Biržos vertė sumenko

Sunkmečiu ne tik sumažėjo biržos sąraše esančių įmonių, bet ir drastiškai krito biržos vertė. K.Rūkas primena, kad 2008 m. rugsėjo pradžioje mūsų rinkos kapitalizacija siekė 20 mlrd. Lt (5,8 mlrd. eurų), o 2009 m. kovo dešimtąją, kai pasiektas žemiausias taškas, – 7,59 mlrd. Lt (2,2 mlrd. eurų). Dabar kapitalizacija atsigavusi ir siekia 13,8 mlrd. Lt (4 mlrd. eurų), tačiau nuo metų pradžios sumenko daugiau nei 765 mln. Lt. “Bet tai tiesiogiai nesusiję su biržos indekso kitimu, nes kapitalizacija gali sumažėti ir dėl bendrovių išėjimo”, – komentuoja K.Rūkas.

Šiemet smuko ir prekyba biržoje – ją ypač paveikė neramumai Afrikoje ir tragiški įvykiai Japonijoje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį “NASDAQ OMX Vilniaus” biržoje pasiekta 50 mln. eurų prekybos apyvarta, o pernai per tą patį laikotarpį – 69 mln. eurų.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (6)

  1. 99Strenght 99Strenght rašo:

    Siaubas

  2. 99Strenght 99Strenght rašo:

    Kas nusirso per ekonomika tas loxas

  3. 99Strenght 99Strenght rašo:

    stfo

  4. warcrafteris warcrafteris rašo:

    Atsiprašau , daugiau taip nedarysiu.

  5. BEMANTO BEMANTO rašo:

    Mantas Gresius lopas

  6. Efkq Efkq rašo:

    Evaldas Masevič duxas


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...