2016 Kovo 14

Politinis pavasaris

Vilniaus politinio kino pavasaris: operacija „Jubiliejus“

veidas.lt

BFL

Arūnas BRAZAUSKAS

Vienąkart per ketverius metus kalendoriuje iššokanti vasario 29-oji pažėrė irgi nedažnų įvykių. Pasitinkant Dalios Grybauskaitės jubiliejų tiesiog gatvėje buvo parodytas įtempto siužeto filmas. Viešąją erdvę užplūdo garso takeliai. Ne vienas pilietis susimąstė: kokioje šalyje gyvename?

Teisėsaugininkai tą rytą apklausė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininką Ro­landą Paksą, po pietų buvo sulaikytas su R.Paksu susitikęs „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas. Iš anksto apie tai informuota žiniasklaida (15min.lt) sulaikymą nufilmavo ir medžiagą kaipmat pa­skelbė. G.Vainauskui vėliau buvo pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu.

Kitą dieną, kovo 1-ąją, Seimo Antiko­ru­p­c­inė komisija sklaidė su kita byla susijusių garso įrašų išklotines. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kaps­čiusi vadinamojo Vijūnėlės dvaro Drus­ki­nin­kuose reikalus, supažindino Seimo narius, ką šiuo klausimu tarp savęs kalbėjo Druskininkų me­ras Ričardas Malinauskas, ap­linkos ministras Kęstutis Trečiokas, ūkio mi­nis­tras Evaldas Gustas, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis ir pats premjeras Algirdas Butkevičiaus.

Saliutas?

Visi šie įvykiai priminė šventinį sveikinimą. Išties, kovo 1-oji kai kam reikšminga data – Pre­­zidentės Dalios Grybauskaitės 60-mečio jubiliejus. Kyla pagunda įtarti, kad parodomasis su­laikymas – specialiųjų tarnybų „dovana“ Pre­zidentei. Tačiau tiek pat pagrindo yra ma­nyti, kad tai – tik sutapimai.

Sveikinimai, kaip ir lazdos, turi po du galus. Pernai per Rusijos prezidento Vladimiro Pu­tino gimtadienį spalio 7 d. iš kelių vietų į Si­rijos teritoriją buvo paleistos rusiškos sparnuotosios raketos. Tiesa, pasak žvalgybos šaltinių, kai kurios raketos išklydo iš kelio ir pakeliui nukrito. Tačiau televizinis vaizdelis, kurį Ru­sijos vadovas galėjo stebėti ekrane, matyt, džiugino jo širdį. O devyneriais metais anksčiau, 2006-ųjų spalio 7 d., Maskvoje buvo nužudyta Ana Politkovskaja.

Vien pažeidimai

Vasario 29-osios vaizdai iš Lietuvos nepanėšėjo į saliutą, juolab tai nebuvo fizinis susidorojimas. Įvykių vaizdai masinio entuziazmo ne­sukėlė – veikiau sumišimą. Tiesa, prie Ge­ne­ralinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vy­riausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio na­mų įvyko piketas. Jo rengėjus, partijos „Tvar­ka ir teisingumas“ Seimo frakcijos narius, prokurorai apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Advokatas Gintautas Bartkus vasario 29 d. „Lietuvos ryto“ TV vertino G.Vainausko sulaikymą: „Atrodo tikrai nelabai gerai. Bet kokie procesiniai veiksmai, ypač baudžiamojoje byloje, yra atliekami vadovaujantis įstatymu. Įstatymas šiuo atveju labai aiškus – kaip tokiais atvejais reikia elgtis. Apklausa atliekama šaukimu, kuriame nurodoma, kodėl žmogus kviečiamas, kada kviečiamas, kur jis turi atvykti. Nuro­do­ma atsakomybė, jeigu jis neatvyks. Iki­teis­minio tyrimo užduotis – surinkti ne bet kokią informaciją, bet objektyvią informaciją. Negalima sudaryti sąlygų, kad žmogus suklystų.“

Advokatas Vytautas Sirvydis savo feisbuko paskyroje lygino STT su „Uber“ kompanija, teikiančia pavėžėjimo paslaugas, mat G.Vai­nauskas buvo sulaikytas ir nuvežtas apklausti į STT būstinę.

Mažiau humoro yra žiniasklaidai išsakytoje V.Sirvydžio nuomonėje apie R.Pakso ir G.Vai­nausko susitikimą: „Jeigu tokius susitikimus fiksuoja žiniasklaida, iš anksto žinodama, kad kažkas čia bus, to nebegalima įvertinti kaip bau­džiamojo proceso arba kriminalinės žvalgybos veiksmų. Tą veiksmą galima vadinti kaip nori, tačiau tai neturi nieko bendro su baudžiamuoju procesu. Tai eliminuoja bet kokį tolimesnį baudžiamojo proceso teisėtumą.“

V.Sirvydis feisbuke neseniai svarstė apie dalyką, kuris tiesiogiai lyg ir nesusijęs su vasario 29-osios–kovo 1-osios įvykiais (taupydami vietą visą tą siužetų rezginį vadinkime operacija „Jubiliejus“).

Pasak advokato, naujosios Baudžiamojo proceso kodekso normos numato „Nuken­tė­jusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažymą“, kurioje dar ikiteisminio tyrimo metu privalu įrašyti „Nusikalstamą veiką padarė“ – ne „galimai padarė“, ne „įtariamas“, ne dar kaip nors, o konkrečiai: „padarė“. Taip pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

V.Sirvydžio svarstymus komentavo buvęs VSD generalinis direktorius Gediminas Grina: „Žvalgybos institucijose „kaltumo prezumpcija“ tam ir įslaptinama (įtarimų negalima nei viešinti, nei juo labiau naudoti baudžiamajame procese), kad nebūtų pažeista nekaltumo prezumpcija (Konstitucijos 31 str. 1 d.). Bet koks viešas manipuliavimas žvalgybos informacija pažeidžia bet kokius principus. Yra toks posakis tarp žvalgų, kad vienas iš žvalgybos tikslų – ne kažką „pasodinti“, bet neviešai informuoti valstybės vadovus, su kuo nerekomenduotina viešai sveikintis, fotografuotis ir pan.“

Prezidentė atsiribojo

Teisėsauga nesuteikė D.Grybauskaitei konfidencialaus informavimo paslaugos – veikiau gal kada nors tokio informavimo būta, tačiau viską paskandino ne visuomet teisėto viešumo srovė. Pavyzdžiui, R.Malinausko reikalų viešinimas peržengė Advokatūros įstatymo numatytą ribą: Antikorupcijos komisija išklausė įrašus, kuriuose kalba R.Malinauskas ir Pranas Ma­kauskas, atstovaujantis namo Vijūnėlės par­­ke savininkui Žilvinui Poviloniui civilinėje byloje.

Dar iki savo jubiliejaus D.Grybauskaitė bu­vo priversta atsiriboti nuo R.Malinausko: vasario 23 d. Prezidentės patarėjas Mindaugas Lin­gė pripažino, kad 2012-aisiais prieš Seimo rinki­mus ji domėjosi, ar R.Malinauskas galėtų tap­ti socialdemokratų lyderiu ir premjeru, ta­čiau dėl Vijūnėlės dvaro skandalo dabar tokio pokalbio negalėtų būti.

Kinas: tikrovė suvokiama siužetais

Smalsu, kokiomis virvelėmis suraišioti ope­racijos „Jubiliejus“ įvykiai. Daugeliui tai panašu į įtempto siužeto filmą. Tačiau daugelio fil­mų siužetai panašūs. „Šauniojo septintuko“ de­talės skiriasi nuo „Septynių samurajų“, ta­čiau pamatinis pasakojimas atrodo tas pats.

Tolesni svarstymai primena paraišką kino scenarijui. Čia daugiausia kalbama apie terpę, be kurios neįmanomos politinės specialiosios operacijos, – būtent žiniasklaidą.

Įsivaizduokime – stovi Didelis objektas. Tik­rai geresnis ir gražesnis nei analogiškas ob­jektas Pekine. Tai ne fabrikas, ne elektrinė, ne ligoninė, ne laivų statykla, ne malūnas, ne saulės baterijų laukas. Ir ne aukštųjų technologijų objektas – ne lazeriai, ne fermentai. Tačiau tikrai Didelis objektas. Ir ne kokiame nors už­kampyje jis pastatytas. Matė jį tikriausiai kiekvienas automobilį turintis lietuvis. Ar bent jau 80 proc. tokių.

Didelio objekto Šeimininkas ne koks nors apkiautėlis. Išsilavinęs, nepasipūtęs, taktiškas. Liko gyvas kruvinose kovose dėl vietos rinkoje.

Greta Didelio objekto yra jam priklausantis objektėlis, kuriame saugoma šis bei tas. Tokia aikštelė. Jos veikimą reglamentuoja krūva norminių aktų. Yra ir žinyba, kuri prižiūri tokių objektėlių priežiūrą ir priežiūros priežiūrą. Tai jau pagrindas atsirasti konfliktui ir piniginiams santykiams.

Vieną kartą ateina pas šeimininką konkrečios Politinės jėgos pasiuntiniai. Sako: žinai, ten tavo teritorijoje objektėlis. Gal nori paremti mūsų Politinę jėgą? Kartu pečius suremsime, kartu vardan tos Lietuvos dirbsime.

Tos Politinės jėgos atstovas yra visų tokių Lietuvos objektėlių priežiūros galva. Šeimininkas supranta, kad jam siūlomas sandėris: arba jis aukoja Politinei jėgai, arba Politinė jėga, tiksliau, jos valdoma žinyba, susidomi tuo ob­jektėliu iš esmės. O tada gaudyk eurą laukuose. Šeimininkui ne pirmas toks kartas.

Teisybės keliu pasuksi – patikrinimai, išvados, vėl patikrinimai. Vis tiek ką nors suras. Suras ne litrą kitą į griovelį ištekėjusio tepalo, o Didelį pažeidimą. Tada bauda. Milijoninė.

Žinoma, sprendimas bus apskųstas. Ginčai, teismas, išlaidos advokatams. O jeigu Politinės jėgos koaliciniai partneriai surems pečius vardan tos Lietuvos – vieni vienai žinybai vadovauja, kiti kitai. Apsups Didelį objektą tarsi ko­kius Pilėnus? Mažai tikėtina – jau greičiau koalicijos partneriai perkąs gerkles vieni kitiems. Tačiau apdairus Šeimininkas sudaro ir to­kio ne­įtikėtino scenarijaus sąmatą: žiūrėk, vie­na šimtinė tūkstančių išleista gynybai, kita šim­tinė…

Galima pasukti pilietiškumo ir politinės brandos keliu: nesilaužyti ir paremti tą Politinę jėgą finansiškai. Kol ji tavęs finansiškai neprirėmė.

Sprendžiamoji lygtis vadinama optimizavimo uždaviniu. Kas pigiau: muštis už teisybę su valdžia ar paremti valdžią, kad ši vardan tos Lietuvos muštų kitus?

Šeimininkas vėl jaučiasi tarsi valdytų vien mažą maitinimo įmonėlę – ir tokią dalią jis kažkada patyrė. Šeimininkas nepamiršo, kad tas mažasis turi rūpintis ir priešgaisrine sauga, ir sanitarinėmis normomis. Nereikia mokesčių inspekcijai akių draskyti ir užklydusį darbo inspekcijos pareigūną patartina draugiškai sutikti.

Nepriklausomybės aušroje, kai romantiška patriotinė nuotaika dar nebuvo išblėsusi, žinybų pasiuntiniai džiugiai susirinkdavo duoklę. Blėstant romantikai ir daugėjant tvarkos, duok­lę plėšti tapo sunkiau. Iš mažųjų sunkiau, o iš didžiųjų?

Šautuvas ant sienos

Šeimininkas, kaip jam atrodo, yra pasirengęs apsiginti nuo reketininkų, turinčių Seimo narių mandatus. Jis turi šautuvą, kuris kol kas taikiai kabo ant sienos. Šautuvas – tik palyginimas. Iš tiesų tai Žiniasklaidos priemonė. Skai­dri, nešališka, įdomi. Ji  tarsi šautuvas. Šeimininkas mano, kad prireikus jis tą ginklą nukabins nuo sienos, nutaikys į politinį priešą – ir…

Svarsto, svarsto Šeimininkas – žmogus inteligentiškas, neabejingas grožiui, – kaip jam tą šautuvą užtaisyti ir iš pradžių bent jau pagrasinti. Kad Politinė jėga atstotų. Po Seimo rinkimų, žiūrėk, susiklostys kitokia dėlionė, tada šau­tuvas bus vėl ant sienos pakabintas, arba nu­kreiptas į kitą taikinį.

Bando prisiminti Šeimininkas, kada jis toje Žiniasklaidos priemonėje lankėsi, ką tenai ar­ti­mai pažįsta, kam būtų galima patikėti delikačią kovos už teisybę užduotį – su­rasti tokią tiesą, kad Politinė jėga tam kartui pritiltų.

Atsiveria Šeimininkas tos Žiniasklaidos prie­monės tinklalapį, žvalgosi į žurnalistų portretus ir galvoja, kam atsakingą užduotį patikėti. Ir mato, kad nėra kam. Žiniasklaidos priemonė buvo nuolatos optimizuojama.

Šis žodelis reiškia, kad atlyginimai buvo nuolat karpomi, žurnalistai atleidžiami, likusiems darbo krūvis vis didinamas. Senųjų tiriamosios žurnalistikos vilkų Žiniasklaidos priemonėje nebeliko. Ką daryti? Galima fantazuoti, kad ku­ri nors specialioji tarnyba panorės pasinaudoti būtent ta Žiniasklaidos priemone ir paviešinti ką nors, kas kompromituotų minėtą Politinę jėgą. Tai įmanomas dalykas, tačiau aplinkybių neįmanoma sukurti kaip planetų parado danguje. Bus – nebus? Viskam savas laikas – skandalai dažniausiai atsitinka prieš rin­kimus.

Pagalvojo Šeimininkas, pagalvojo ir nu-sprendė Žiniasklaidos priemonę parduoti. Mo­tyvai labai paprasti: Žiniasklaidos priemonė nė­ra pelninga. Nežinia, ar ji tinka savigynai. Šau­tuvą norėta išlaikyti pigiai, tačiau per Šeimi­ninko neapdairumą jis, vaizdžiai kalbant, už­rūdijo. Kam toks reikalingas? Viską apskaičiavus aiškėja, kad susitarti su politinėmis jėgomis yra pigiau, nei išlaikyti žiniasklaidą jų atgrasymui. Bent jau šiam Šeimininkui. Kitiems gal kitaip. Optimizacijos uždavinių yra įvairių. Žinoma, pigiausia yra nusipirkti seriją straipsnių ir kur nors išspausdinti. Tam savos žinias­klaidos nereikia.

Ima Šeimininkas tą Žiniasklaidos priemonę, ir švyst per tvorą. Su visu kolektyvu. Žinoma, už atlygį. Ir nusiperka Žiniasklaidos priemonę kitas šeimininkas. Pavadinkime jį Naujuoju. Jis neturi didelių skrupulų dėl reputacijos. Nori veikti pagal žiniasklaidos modelį, kurį nužiūrėjo nuo leidinių, atsiradusių kartu su nepriklauso­ma Lietuva 1990-aisiais. Tai korupcinis mo­delis. Veikiama įžūliai ir beveik atvirai. Di­­džiu­mą žiniasklaidos pajamų sudaro įplaukos iš reklamos. Reklamos užsakovus galima priversti reklamuotis. Žinoma, reikia mokėti tai daryti. Paprastas dalykas – ant pasirinktos bendrovės nuolatos pilama negatyvi informacija, kuri nėra melaginga, tačiau akivaizdžiai tendencinga. Pilama, kol ta bendrovė nepasirašo sutarties dėl reklamos. Jeigu tai bendrovei reikia šliūkštelėti ant konkurentų – prašom. Tik susimokėk.

Įtakos turgus

Polėkio kupiną žurnalistinį jaunimą ištinka šo­kas, kai jiems pasakai, kad nemažai nepriklau­somos Lietuvos žiniasklaidos priemonių nuo pat pradžių buvo kuriamos kaip prekybos įtaka taškai. Šis modelis išplitęs nuo gigantų iki žinybinių laikraštėlių.  Nesileidžiant į apiben­drinimus reikia pabrėžti, kad yra išimčių. Lyg tyčia – tai kai kurie leidiniai, kuriuos valdo už­sienio kapitalas. Žinoma, yra ir skaidrios lietuviškos žiniasklaidos.

Naujasis šeimininkas tęsia optimizaciją. At­leidžia, kaip jam atrodo, nereikalingus kadrus, samdo pigesnius. Žiniasklaidos priemonė at­sisveikina su paskutine kalbos tvarkytoja. Kaip kas moka, tas taip rašo. Beje, naujai pa­samdyti prestižinių specialybių absolventai (tokie sunkiai randa darbą, todėl metasi į tai, ką laiko esant žurnalistika) anaiptol ne tokie, kurie sub­lizgėtų per nacionalinį diktantą.

Vis dėlto jaunas gaivalas, nors ir mažaraštis, kunkuliuoja vertybėmis. Žiniasklaida, kurios mi­sija – reketas ir šantažas, anaiptol ne tai, ką apie tėvynę jiems kalbėjo universitete. Tačiau ver­tybiniai maištai gesinami atleidimo lapeliais. Ne­patinka – eik lauk. Naujojo šeimininko v­a­lia at­lyginimai mokami ne visai taip, kaip nu­mato įs­tatymai. Tačiau grasinimų liudyti apie pa­žei­dimus Naujasis nelabai bijo – tai tas pat, kas šautuvas, kurį manė turįs ankstesnis Šeimininkas.

Naujasis mano, kad senas patikrintas prekybos įtaka būdas bus pelningas. Tačiau Lie­tu­voje apstu reketuojančių leidinių. Verslas pa­vargo nuo „juodojo piaro“, nelabai jo bijo. Po­li­t­inės intrigos nėra aukso gysla. Antai vienos iš didžiųjų partijų grupuotė kovoja prieš partijos lyderį ir moka už tai, kad jo nuotraukos būtų spausdinamos kuo bjauresnės: išvirtusiomis aki­mis, perkreiptu veidu ir pan. Tačiau iš tokių paslaugų neišgyvensi.

Naujasis mato, kad Žiniasklaidos priemonės reputacija ima švinkti. Dėl to gali būti kebliau ją parduoti. Jis nurodo išpūsti tinklalapio lankomumo rodiklius. Kažkiek to galima pa­siekti techninėmis priemonėmis – valdant daug tinklalapių konstruoti maršrutus taip, kad skaitytojas neišvengiamai užklystų į Žiniasklaidos priemonę.

Galima imtis prirašinėjimo: prestižinių specialybių absolventai greta to, kad kopijavimo, karpymo ir klijavimo būdu lipdo žinutes, privalo imituoti komentatorius. Savus komentavimo čem­pionus Naujasis pavaišina pica. Ta­čiau atei­na metas, kai Naujasis padaro su Ži­niasklai­dos priemone, ką ir ankstesnis Šeimininkas – švyst per tvorą. Nes žiniasklaida neapsimoka.

Toks mūsų „socialinis modelis“

Kadangi šie pasakojimai tėra pasakojimai, nė­ra prasmės reikalauti sociologinio tikslumo, pavyzdžiui, kokia dalis žiniasklaidos persmelkta tokios tvarkos (veikiau netvarkos). In­for­ma­cijos rinka gyva, ir skirtingos interesų grupės gali susirasti, ką pasirinkti įtakos įrankiu viešojoje erdvėje.

Prie pasakojimo apie šeimininkus ir jų šautu­vus galima pridėti legendas apie specialiąsias tar­nybas, kurios šantažuoja su­si­kom­pro­mi­ta­vu­­sius teisėsaugininkus tam, kad sutvarkytų rei­­kalus, – nuo reikiamų nuosprendžių bylose iki leidimų pasiklausyti telefonų.

Pažeidžiama žiniasklaida (taip gražiai ją va­diname, kad nereikėtų vadinti korumpuota) ir labai išmanios institucijos, puikiai įvaldžiusios veikimo teisinėse spragose meną, – štai jums šios valstybės „socialinis modelis“ (kabutės tam, kad nepainiotume su socialinių įstatymu paketu, kuris svarstomas Seime).

Operacija „Jubiliejus“ mums atskleidė dar vieną šio „socialinio modelio“ grimasą.

R.Paksas. G.Vainauskas, A.Zabulis

Kovo 29 d., pirmadienį, Specialiųjų tyrimų tarnyba kaip specialųjį liudytoją apklausė „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininką, europarlamentarą Rolandą Paksą. Ikiteisminį tyrimą atliekanti STT turi duomenų, kad G.Vai­naus­kas su R.Paksu galėjo sutarti, kad šis už didelės vertės kyšį paveiks Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos – darbuotojus, kad jie leistų pradėti eks­ploa­­tuoti Prienų mieste vie­­nam mažmeninės prekybos tinklui priklausantį prekybos centrą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba kaip liudytoją apklausė ir „Lietuvos ryto“ grupės vadovą Gedvydą Vainauską, jam skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti iš šalies. G.Vainauskui pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu.

Po apklausos STT pareigūnai pirmadienį pareiškė įtarimus prekyba poveikiu premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeniniam konsultantui, buvusiam bendrovės „Omnitel“ ilgamečiam vadovui Antanui Zabuliui.

A.Zabuliui įtarimai pareikšti tiriant galimą neteisėtą poveikį, kad būtų nutrauktas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo stambiu mastu.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas siekiant įvertinti, ar kovo 2 d. prie Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio namų surengtu piketu nebuvo trukdoma prokuroro veiklai. Piketą rengė, organizavo ir vykdė Seimo nariai Petras Gražulis, Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas. Piketas prie prokuroro namų, kuriuose gyvena jo nepilnamečiai vaikai ir žmona, buvo surengtas po to, kai 2016 m. kovo 1 d. I.Mikelionis per spaudos konferenciją pateikė informaciją apie rezonansinį ikiteisminį tyrimą, kuriame siekiama ištirti įtariamas sunkias korupcines veikas. Prokuratūra svarsto ketinimą kreiptis į Europos Parlamentą prašant panaikinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovo europarlamentaro R.Pakso neliečiamybę.

Šaltiniai: stt.lt, prokuraturos.lt, 2016-02-29, 2016-03-03

Vijūnėlės dvaras

Kauno apygardos prokuratūra organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo. Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti lėšų, kuriomis buvo įsigytas Druskininkuose pastatytas gyvenamasis namas Vijūnėlės parke, kilmę. Atlikti šį tyrimą pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.

Išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus visas aplinkybes, nustatytas kitame su šiuo statiniu susijusiame ikiteisminiame tyrime (jo metu buvo tiriamos 2015 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1025 priėmimo aplinkybės) š. m. vasario 29 d. buvo priimtas sprendimas šį ikiteisminį tyrimą nu­­­­traukti. Toks sprendimas pri­imtas nustačius, kad ištirtose aplinkybėse nėra būtinųjų piktnaudžiavimo ir kišimosi į valstybės tarnau­tojo ar vie­š­ojo ad­­­­mi­­nistravimo funkcijas atlie­kan­­čio asmens veiklą požy­mių.

Nustatyti duomenys bus perduoti išnagrinėti ir įvertinti Vyriausios tarnybinės etikos komisijai bei Seimo Antikorupcijos komisijai.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė D.Nikitinienė, nesutikdama su 2015 m. spalio  19 d. priimtu Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti prokuratūros reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą nugriauti Vijūnėlės parke pastatytą gyvenamąjį namą taip ginant viešąjį interesą, Vilniaus apygardos teismui yra pateikusi apeliacinį skundą.

Šaltiniai: stt.lt, prokuraturos.lt, 2016-02-29, 2016-03-03

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...