1990 metų sausio 14-oji Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei – istorinė diena. Tądien jų bažnyčioje Pylimo gatvėje, sovietmečiu paverstoje propagandinio kino teatru „Kronika“, po beveik 40 metų pertraukos įvyko pirmosios pamaldos.

Prieš 25 metus vykusias pamaldas laikė diakonas Julius Norvila, jų metu giedojo vargonininko Edmundo Meškausko vadovaujamas reformatų choras. Minintys sukaktį tikintieji prisimena nepakartojamą atmosferą, kai pirmąkart įžengus į atgautą bažnyčios pastatą, vis dar alsuojantį sovietmečiu, apėmė jausmas, kad tai jų maldos namai, jų naujosios istorijos pradžia.

Per ketvirtį amžiaus Vilniaus reformatai nuėjo nelengvą bendruomenės atkūrimo kelią. Daugiau nei dešimtmetį, iki 2012-ųjų spalio, durys į bažnyčią jiems vėl buvo užvertos. Joje lankytis galėjo tik bažnyčios turtą iššvaistęs buvęs dvasininkas ir saujelė paskui jį pasukusių tikinčiųjų. Tačiau ne vienus metus trukęs bendruomenės skaldymas ją tik dar labiau sutelkė. Negalėdami rinktis savo maldos namuose, sostinės reformatai už sutartą nuomos mokestį glaudėsi evangelikų liuteronų bažnyčioje. Teisę grįžti į jiems priklausančius maldos namus reformatams teko išsikovoti teismuose.

Pasibaigus bendruomenės jėgas sekinusiam teismų maratonui Vilniaus evangelikai reformatai tęsia tradiciją aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių metų pradžioje bažnyčios pastangomis pradėjo veikti krikščioniškasis vaikų darželis.

Lietuvoje evangelikų reformatų bažnyčia pripažinta tradicine religine bendrija. Šiuo metu šalyje veikia 14 bendruomenių, vienijančių apie 7 tūkst. tikinčiųjų.

Lietuvoje evangelikai reformatai pradėjo veikti XVI a. viduryje. Evangelikai reformatai visuomet stengėsi būti aktyvūs visuomenės nariai – skatino raštingumą, klojo demokratinės, apsišvietusios visuomenės pamatus.