2012 Spalio 31

Evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo vadovas kun. Tomas Šernas: “Mes tiesiame ranką jau dešimt metų“

veidas.lt


Į Sugrįžimo pamaldas daugelį metų bendruomenei uždarytoje Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioje susirinko gausi tikinčiųjų minia. Vilniaus Senamiestyje esanti bažnyčia religinei bendruomenei antstolio patvarkymu atverta vos prieš savaitę. Daugiau nei dešimtmetį joje lankytis galėjo tik, įtariama, bažnyčios turtą iššvaistęs buvęs dvasininkas Algimantas Kvedaravičius.

Nepaisant ilgus metus trukusio evangelikų reformatų bažnyčios skaldymo, bendruomenės nariai išliko susitelkę. Neturėdama savo maldos namų, bendruomenė buvo priversta glaustis evangelikų liuteronų bažnyčioje. Nuo šiol tikintieji ir vėl gali susirinkti tikruosiuose evangelikų reformatų maldos namuose.

“Mes tiesiame ranką jau dešimt metų. Mūsų teisumas pasiekiamas per kuklumą, per nusižeminimą. Ir man asmeniškai sunku būti nusižeminusiam, kai atrodo, jog yra užgaunamas mano autoritetas, mano bendruomenė ar kuri nors Švento Rašto eilutė. Tačiau mums visiems reikia išmokti būti kukliems ir nusižeminusiems Jėzuje Kristuje.

Tas nusižeminimas ir reiškia, kad mes tampame stipresni, mes tampame geresni savo šeimose, geresni su draugais ir kolegomis. Mano malda ir prašymas, kad Viešpats man pačiam ir jums visiems ir tiems kitiems reformatams duotų to protingo ir tikro nusižeminimo, kuris mums atveria širdies akis ir mes galime pažiūrėti ir daryti sprendimus jau kitokius – nebe griaunančius, bet kuriančius“, –  savo pamoksle sakė Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas.

Į Sugrįžimo pamaldas visai reformatų bendruomenei atvertoje bažnyčioje susirinko daugiau kaip 200 tikinčiųjų, kurie beveik visą dešimtmetį už sutartą nuomos mokestį glaudėsi gretimuose, evangelikų liuteronų bendruomenei priklausančiuose maldos namuose.

„Tai – šventė. Visuomet žinojome, kad turime savo bažnyčią, tačiau negalėjome joje lankytis, nes pastatas buvo užrakintas, nevykdavo pamaldos, čia mes buvome nepageidaujami. Žinojome, kad yra nesutarimų dėl vieno žmogaus ambicijų bažnyčios viduje, tačiau kunigas ramino, jog galų gale bažnyčia ir vėl bus atverta bendruomenei. Laukėme šios dienos“, – sakė viena iš pamaldose dalyvavusių Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios parapijiečių.

Anot T. Šerno, siekiant sudaryti galimybę tikinčiųjų bendruomenei grįžti į jai priklausančias bažnyčias, teko imtis teisinių priemonių.

„Ilgą laiką vengėme kreiptis į teisėsaugos institucijas, prašydami padėti išspręsti sudėtingą padėtį bažnyčioje  – tikėjome, kad vidines bažnyčios problemas, kokios didelės jos bebūtų, esame pajėgūs drauge su tikėjimo broliais išspręsti taikiai ir be išorinio įsikišimo.

Deja, ilgainiui paaiškėjo, jog susidūrėme su tiesmuku piktavališkumu – buvęs evangelikų reformatų dvasininkas, nusižengdamas visiems bažnyčios principams, ėmė atvirai kenkti visai bendruomenei. Suprasdami, kad neteisybė ir pykčiai bažnyčios viduje labiausiai skaudina tikinčiuosius, galiausiai buvome priversti ieškoti sprendimų“, – sakė T. Šernas.

Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir antstolio patvarkymu, iki tol uždarytos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios praėjusią savaitę sugrąžintos Lietuvos evangelikų reformatų -Unitas Lithuaniae- Sinodui saugoti. Sinodui buvo perduota Pylimo gatvėje esanti bažnyčia, taip pat – dar 5 bažnyčių pastatai Biržuose, Pasvalio rajone, Salamiestyje (Biržų rajone) ir Papilyje (Biržų rajone).

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia Lietuvoje veikia nuo XVII amžiaus, o šiuo metu vadovaujasi dar iki 1940 m. bažnyčios priimtais kanonais. Remiantis jais, aukščiausia bažnyčios institucija – Sinodas, o bažnyčios turtą tvarko bei administracines funkcijas atlieka iš Sinodo narių renkama  Konsistorija.

Nors dar 2002 metais A. Kvedaravičiaus veikla bažnyčioje  buvo suspenduota, jis, kaip teigiama Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, pasinaudodamas Lietuvos teisinės sistemos spragomis bei manipuliuodamas dokumentais, be teisėto pagrindo užvaldė beveik visą Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios bendruomenei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Nepaisaint to, jog 2002 metais Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas pavedė administruoti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios -Unitas Lithuaniae- Sinodui, A. Kvedaravičius, teigiama, neturėdamas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios bendruomenės įgaliojimų bei jos neatstovaudamas, ėmė neteisėtai spekuliuoti bažnyčios ir jos bendruomenės vardu bei turtu.

2011 metais, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai -Unitas Lithuaniae- Sinodui  kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl A. Kvedaravičiaus neteisėtų veiksmų, didžioji dalis bažnytinio turto (kurio rinkos vertė – beveik 17 mln. litų) pardavimo ar dovanojimo sutartimis už 6 kartus mažesnę kainą buvo perleista tretiesiems asmenims.

Vilniaus apygardos prokuratūra dėl šių įvykių šiuo metu yra pareiškusi įtarimus A. Kvedaravičiui ir Jakov Strokanov, o visą iššvaistytą bei šių asmenų asmeninį turtą – areštavusi.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...