2015 Rugpjūčio 03

Veržlumą į lažybų verslą atsinešė iš sporto

veidas.lt


Sportinis charakteris leido G.Staniuliui pasiekti gerų rezultatų ir lažybų versle, todėl šiandien jo bendrovė klesti. Krepšinio aikštelėje užgrūdintas vyras surado nišą, kuri leido atsiskleisti geriausioms jo savybėms.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

Gintaras Staniulis – žmogus, kuris negali, nemoka ir nenori pralaimėti. Jei ir pavyko prieš jį kurioje nors srityje nugalėti, būk ramus, namo neišeis, kol neatsirevanšuos. Taip 46-erių buvusį Kauno „Žalgirio“ gynėją, o dabar Lietuvos lažybų bendrovės „Topsport“ savininką apibūdina Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rolandas Dovidaitis.

Su šalies krepšinio metru Arvydu Saboniu klestintį šalies verslininką lygindamas pašnekovas juokauja, kad bent jis daugiau tokių užsispyrusių, savo tikslo siekiančių ir sportiniu charakteriu pasižyminčių žmonių mūsų šalyje nepažįsta.

Pirmajai ir didžiausiai šalies lažybų bendrovei vadovaujantis buvęs profesionalus krepšininkas verslo idėją parsivežė iš Čekijos, o stoti prie įmonės vairo nusprendė drauge su buvusiu suolo draugu, taip pat praeityje puikiu krepšininku Dainiumi Gulbinu. Jis – dabartinis įmonės vadovas ir akcininkas.

„Vos tik įkūręs lažybų bendrovę „Topsport“ Gintaras paskambino ir priminė, kad ir aš  žadėjau dalyvauti šiame versle“, – apie keturioliktus metus drauge dirbantį bendramintį atsiliepia vienos sėkmingiausių Lietuvos įmonių vadovas.

2002 m. pirmąjį lažybų punktą Lietuvoje atvėrę partneriai šiandien išsiplėtė iki 90 lažybų punktų. 33 šalies miestuose įkurtuose lažybų salonuose dirba 359 žmonės. „Idėjinis mūsų variklis – Gintaras, nuo jo viskas ir užsisuko“, – apie nišą, kuri tik iš pirmo žvilgsnio atrodo specifinė ir ne itin pelninga, pasakoja D.Gulbinas. „Topsport“ įkūrėjui G.Staniuliui ši veikla jau padėjo iškopti į turtingiausių lietuvių trisdešimtuką.

Lyderis iš prigimties

Dešimčia metų už G.Staniulį jaunesnis jo brolis Skirmantas, lažybų bendrovėje vadovaujantis įmonės rinkodarai, išgirdęs „Veido“ žinią, kad „Topsport“ patenka tarp pelningiausių šalies įmonių, neslėpė džiaugsmo: „Gintaras iš tiesų pasižymi lyderio savybėmis. Iš prigimties siekia būti geriausias savo srityje, o tai, kad sekasi įmonei – kruopštaus ir nuoseklaus jo ir suburtos komandos rezultatas.“

Pats G.Staniulis nebuvo toks entuziastingas. Jis, kaip ir D.Gulbinas, dėstė, kad sėkmės teko laukti kone dešimtmetį: ne iš karto žmonės lažybas surado, suprato, kaip jos veikia. Bet tai, matyt, įprasta, kai eini keliu, kuris dar nepramintas?

Tuo metu, kai Vakarų Europoje lažybos jau vertintos kaip įprastas verslas, Lietuvoje tokių paslaugų reklama buvo uždrausta, todėl sklaida apie įmonės veiklą kurį laiką ribota. Valdžia, nerasdama, o gal nenorėdama rasti būdų, kaip pažaboti nelegalų lažybų verslą ir pasistengti, kad į valstybės biudžetą įplauktų daugiau lėšų, nesudarė sąlygų legaliam  verslui.

„Pirmaisiais veiklos metais tekdavo investuoti savus, krepšinio aikštėje uždirbtus pinigus. Nepalankiai į mus žiūrėjo ne tik patalpų nuomininkai, nuolat atsakydavę erdvių lažybų bendrovei, bet ir bankininkai, kai ateidavome tartis dėl paskolų įmonės plėtrai. Pinigų negaudavome, tačiau į priekį vedė žinojimas, kad vieną dieną lūžis įvyks“, – prisimena G.Staniulis.

Lietuvos moterų krepšinio lygos direktorė Audra Ginelevičienė jį taip pat apibūdina kaip lyderį, gebantį priimti teisingus sprendimus: „Dar tuo metu, kai jis profesionaliai žaidė krepšinį, mačiau jį kaip charizmatišką žmogų, sugebėdavusį atsiriboti nuo užklupusių sunkumų ir kurdavusį šalia esantiems komfortišką aplinką.“

Nė dienos be sporto transliacijos

Nei tuomet, nei šiandien nesu girdėjęs jo kalbant pakeltu ar įsakmiu tonu. Žinote, kaip kartais nutinka su turtingais ir įtakingais žmonėmis, daugelis jų tampa įžeidūs, arogantiški, tačiau G.Staniulis liko toks pat prieinamas, paprastas ir savas“, – apie „Rotary“ klube užsimezgusią bičiulystę atsiliepia R.Dovidaitis.

Ne vienerius metus įmonės savininką pažįstantys „Veido“ pašnekovai sutaria, kad verslas buvusio krepšininko nepakeitė. Priešingai, sportinis charakteris leido jam pasiekti gerų rezultatų ir lažybų versle, todėl šiandien jo bendrovė ir klesti. Krepšinio aikštelėje užgrūdintas vyras surado nišą, kuri leido atsiskleisti geriausioms jo savybėms.

Ilgametė Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos rėmėja lažybų bendrovė „Topsport“ šiandien G.Staniulį verčia užsiimti jau ne sportu, o daugybe kitų reikalų, tačiau, kaip pripažįsta vienas įmonės akcininkų, nėra dienos, kad jų biure nebūtų įjungto televizoriaus su nuolat transliuojamais sporto kanalais.

„Nors ir nesėdime biure ištisą dieną, tiek Gintaras, tiek aš keliamės ir gulamės su mintimis apie darbą. Net ir vakare, sėdėdami prie įjungto televizoriaus, negalime likti abejingi tam, kokios sumos pastatytos“, – specifinio verslo užkulisius praskleidžia didžiausios bendrovės savo segmente žinovas D.Gulbinas.

Įsitraukimas taip pat generuoja įmonės pelną, kuris vien per pastaruosius metus ūgtelėjo 39 proc. Nepaisant aktyvios šio žmogaus veiklos ir nuolatinio idėjų lažybų sektoriui brandinimo, darboholiku G.Staniulio nepavadinsi. Nors jis pats ir neneigia, kad namuose visus kampus laiko žmona Deimantė, šeimai laiko suranda.

„Jis vienas tų tėvų, kurie ateina pažiūrėti vaikų varžybų. Matyt, tai iš sporto išlikę, nes dažnam verslo žmogui šiandien to pritrūksta. Į pinigų uždirbimą įsitraukiama taip, kad laiko nė savo vaikams nelieka, o Gintaras ir pats mėgėjiškus turnyrus organizuoja“, – apie bičiulio šeimos laisvalaikį pasakoja R.Dovidaitis.

Kol kas tik mėgėjiškai krepšinį žaidžiantys G.Staniulio sūnūs aštuoniolikmetis Džiugas ir šešiolikmetis Ignas nėra apsisprendę, ar pasuks į profesionalų krepšinį. Dar yra jaunėlė Elzė (8 m.), kuri save dar tik atranda.

Aštrų žaidimą perkėlė į verslą

Nors „Veido“ pašnekovas yra įtakingas verslininkas, itin draugišką įspūdį paliekantis pašnekovas, beveik niekur nėra aprašytas. Savo ir šeimos privatumą saugantis vyras neslepia – dabar daro retą išimtį. Interviu metu sklandžiai savo sėkmės istoriją dėstantis G.Staniulis palieka patikimo žmogaus įspūdį: vos nusileidus lėktuvui, kuriuo jis skrido, nepaisant įtemptos darbotvarkės, verslininkas neatsako žadėto interviu.

Dar 1994 m. vilkėjęs žalios ir baltos spalvos Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos aprangą, pašnekovas juokauja, kad net ir pasitikęs 46-ąjį gimtadienį jaučiasi taip, lyg būtų įgijęs antrąjį kvėpavimą. Jis nelaiko savęs nurašytu net ir krepšinyje. Dabar tik mėgėjiškai pažaisti ateinantis G.Staniulis neslepia, kad jam kartais nubunda noras išmesti iš galvos visus verslo reikalus bent jau savaitei. Tiek pakanka susigrąžinti energiją.

„Priešingai nei pirmaisiais veiklos metais, šiandien atsirado daugiau laisvumo, po aktyvių darbų ar pajutęs, kad jau reikia, leidžiu sau pakeliauti su šeima, bet grįžus ir įsisukus į kasdienę veiklą, romantika vėl išblėsta“, – „Veidui“ dėsto buvęs krepšininkas.

Sprogstamąja jėga ir veržlumu krepšinio aikštelėje pasižymėjęs G.Staniulis, Lietuvos krepšinio federacijos teisėjų asociacijos prezidento Kęstučio Pilkausko vertinimu, visuomet buvo žaidėjas, negailėjęs nei savęs, nei varžovų: „Krepšinio teisėjai vadino jį aštriu ir teisėjams nepalankiu žaidėju, tačiau jis niekad neperžengė ribų. Gintaras buvo ir išliko inteligentiškas žmogus.“

Daug apie Gintarą atskleidžia jo pažinčių ratas. Nuolat bendraujantis, šarmingas, aplinkinius sudominti gebantis pašnekovas pokalbį užmezga ir su buvusiais krepšinio aikštelės draugais, ir su verslo partneriais, bendradarbiais.

Ilgą laiką jautėsi stumiami už borto

Ekonomikos mokslus baigęs G.Staniulis juokauja, kad su skaičiais niekada nesipyko, tačiau  šiandien versle to jau negana: „Tik tuomet, kai atiduoti visas jėgas, pakeli iškylančius sunkumus, kliūtis, neprarasi to, ką tiek metų kūrei. Per vėlai pastebėti kritimai patys skaudžiausi, nes įsukti verslą iš naujo be galo sunku.“

Į praėjusį gyvenimo etapą G.Staniulis žvelgia filosofiškai ir mano, kad jei ne jo sukauptas finansinis indėlis, kažin kaip būtų sekęsi sunkiausiu metu kuriant dabartinį verslą. A.Ginelevičienė pabrėžia, kad jaunystėje sportavę vadovai versle yra kur kas labiau pasitempę: jų supratimas apie kasdienį darbą kitoks.

Verslininko brolis primena, kad Gintaro sėkmės istorijoje svarbiausias komponentas yra sunkus darbas: „Lyderio savybė – suburti drauge žmones, kurie padeda siekti bendrų tikslų. Gal ir anksčiau sėkmė būtų aplankiusi, jei ne valdžios nusistatymas išstumti legalius lažybininkus už borto.“

Viltis, kad situacija Lietuvoje keisis, legalių lažybų versle esantiems darbdaviams sužibo Seimui priėmus Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis buvo reglamentuotas lošimas internete. Taip pat nustatytas 21 metų amžiaus cenzas klientams, suformuluoti reikalavimai lošimų organizatoriams registruotis, teikti duomenis apie lošėjus, turėti šalies teritorijoje veikiančius fizinius lošimo namus, galiausiai apibrėžtos jų mokestinės prievolės.

G.Staniulis sako, kad naujoji įstatymo redakcija papildys valstybės biudžetą. Būtent dėl nelegalų iki šiol kentėjo ne tik valstybės biudžetas, bet ir sąžiningai veikiančios ir mokesčius mokančios lažybų bendrovės. Tokia situacija tęsėsi ne vienerius metus, o verslininkų bandymai įtikinti valdžią tobulinti įstatymus atsimušdavo tarsi į sieną.

“Veidui“ pasiteiravus, kokios sąlygos sudarytos jo paties įmonėje žmonėms užsidirbti, verslininkas pabrėžia, kad kiekvienas norintis turi galimybę įrodyti, ko yra vertas. Startinė pozicija prasideda nuo bazinės algos, išdirbus metus žmogui prie uždarbio pridedama 10 procentų.

Taip skatinamas lojalumas ir motyvacija. Po 7 ar 8 metų darbo įmonėje alga sparčiai kyla. „Jeigu bendrovė plečiasi, darbuotojai turi sulaukti įvertinimo. Nors mūsų įmonės kultūroje žodžio laikymasis vis dar svarbesnis nei 100 puslapių pasirašyta sutartis“, – sako asociacijos Lažybų organizatorių aljanso valdybos pirmininkas G.Staniulis. Jis priduria, kad šios rinkos sėkmei, kaip ir 99 proc. verslų, reikšmės turi ir sezoniškumas.

Požiūris palengva kinta

Pasidomėjus, ar keičiasi Lietuvos visuomenės, bankų ir patalpų nuomotojų požiūris į lažybų ir azartinių lošimų organizavimu užsiimančius verslininkus, G.Staniulis pragiedrėja – šis sektorius jau kurį laiką vertinamas palankiau: „Dar atsimename laiką, kai į lažybų punktą užsukę gyventojai bijodavo, kad tik aplinkiniai jų nepamatytų, nes nežinia, ką pagalvos. Šiandien tai tampa krepšinio ar futbolo čempionatus lydinčia tradicija. Žmonės mėgsta lažintis pastatydami už savo mėgstamus žaidėjus po kelis eurus, padaugėja azarto, tad jiems žiūrėti žaidimą tampa smagiau.“

Drauge su G.Staniuliu verslą ant kojų statęs D.Gulbinas itin populiaria lažybų sporto šaka mūsų šalyje įvardija tenisą: „Gaila, kad šiandien galime pasidžiaugti vos vienu pasaulio pirmojo šimtuko žaidėju, jei Lietuva turėtų daugiau tokių kaip Ričardas Berankis, lažintis būtų kur kas įprasčiau.“

Apskritai lietuviai labiausiai lažinasi dėl krepšinio, futbolo ir teniso rezultatų. Tačiau labai azartiškais lietuvių nepavadinsi. G.Staniulis svarsto, kad vienos ar kitos šakos populiarumą galiausiai lemia sportininkų laimėjimai. Kaip itin užkrečiantį ir jaunąją kartą įtraukiantį pavyzdį mini plaukikę olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę.

„Esame viena didžiausių lažybų bendrovių, tačiau nuspėti, kaip seksis ateityje, negalime. Kelią jau pramynėme, tačiau lažybų versle, kaip ir bet kuriame kitame, reikia palikti vietos atsitiktinumui ir rizikai“, – apibendrina į „Veido“ turtingiausių verslininkų sąrašą šiemet patekęs G.Staniulis.

Faktai apie įmonę

  • 2001 m. įregistruota pirmoji Lietuvoje lažybų organizavimo bendrovė.
  • 2002 m. bendrovei išduota licencija organizuoti lažybas.
  • 2002 m. Kaune atidarytas pirmasis šalies lažybų punktas.
  • 2005 m. pradėtos teikti lažybų internetu paslaugos.
  • 2006 m. startuoja telefoninių lažybų paslauga.
  • 2008 m. priimami pirmieji statymai šunų lenktynėse.
  • 2010 m. pradėtos teikti lažybų paslaugos šunų lenktynėms internetu.
  • 2011 m. internete startavo mobili lažybų versija.
  • 2012 m. paleista „Android“, „iPhone“ ir „iPad“ lažybų programėlė.
  • 2012 m. pradėta teikti lažybų žaidimus visą parą.

„Topsport” remia:

  • Kauno „Žalgirį“,
  • Vilniaus „Žalgirį“,
  • Regionų krepšinio lygą,
  • Vilniaus „Sostinės“ mėgėjų krepšinio turnyrą,
  • Vilniaus krepšinio lygą,
  • Kauno krepšinio lygą,
  • Kauno krepšinio mėgėjų lygą,
  • Klaipėdos krepšinio mėgėjų lygą,
  • Šiaulių krepšinio lygą,
  • Marijampolės krepšinio mėgėjų lygą,
  • Kėdainių krepšinio mėgėjų lygą.

TRUMPASIS INTERVIU

Apie požiūrį į lažybų verslą, pinigus ir aplankiusią sėkmę.

-– Kaip nuosavas verslas keitė jūsų požiūrį į pinigus? Dar prisimenate, ką reiškia uždirbti pirmąjį milijoną?

-– Niekada nesėdėjau ir neskaičiavau laukdamas, kada įmonės skaitiklis persisuks iš penkiaženklio į šešiaženklį skaičių. Pradinį kapitalą uždirbau dar iš krepšinio. Jį galėjau investuoti į lažybų verslą. Taigi sportas suteikė ne tik gyvenimo pamokų, bet ir finansinį pagrindą.

-– Ar esate azartiškas?

-– Dėl to azartiškumo. Pagalvoju, ar jis ne perdėtas? Kartais po vieno ar kito mačo net pasijuokiu iš savęs, kad azartas buvo taip stipriai užvaldęs, jog buvau praradęs sveiką nuovoką. Tačiau tokiu būdu atsikratau susikaupusios įtampos ir nuovargio.

-– Ką jums reiškia būti klestinčiu verslininku?

-– Mano manymu, sėkmingas verslas susiklosto tuomet, kai gyveni juo, jauti jo pulsą. Tuomet nėra kasryt užklumpančios prievolės eiti į darbą, o atostogų metu traukia pažiūrėti, kas tavo versle vyksta. Lažybų verslas – mano gyvenimas. Be jo savęs jau neįsivaizduoju. Kita vertus, nesekdami pasaulinių tendencijų ir nematydami to, ką daro konkurentai, nuosmukio neišvengtume.

Ar versle viskas klostėsi taip, kaip buvote numatęs?

-– Su lažybų verslu susipažinau per krepšinį, kiek daugiau nei prieš 20 metų žaisdamas Čekijoje. Pastebėjęs, kad lažybos ten labai populiarios, parsivežiau idėją įkurti lažybų bendrovę Lietuvoje, bet dar gerą dešimtmetį ją brandinau: reikėjo išlaukti, kol bus priimti įstatymai. Tačiau ir mano istorijoje viską lėmė atsitiktinumas. Pirmajame turnyre Čekijoje turėjo žaisti kitas žmogus, bet jis negavo vizos, jį pavaduoti turėjau aš. Komandos vadovai, pamatę, kaip žaidžiu, pasiūlė kontraktą. Taigi tos istorijos galėjo ir nebūti. Tai nulėmė visiškas atsitiktinumas.

-– Kuo ypatinga jūsų įmonės darbo kultūra?

-– Dirbti turi tiek valandų, kiek tuo metu reikia. Griežto darbo grafiko nėra. Jei žmogus jaučia, kad jo sėdėjimas biure tuščias, gali pasiimti laisvadienį. Svarbiausia, ar savo darbą atlieki tinkamai. O kaip tą darai, paties reikalas.

 

GINTARO STANIULIO DOSJĖ

Gimė: 1969 m.

Išsilavinimas: ekonomistas.

Alma mater: Kauno politechnikos institutas (dabartinis Kauno technologijos universitetas).

Verslo pradžia: 2001 m.

Sritis: lažybų organizavimas (pirmoji lažybų bendrovė Lietuvoje).

Pomėgiai: krepšinis, futbolas, golfas, kelionės.

Šeiminė padėtis: vedęs, turi 2 sūnus ir dukrą.

Ryškiausios savybės: žodžio žmogus, atsakingas, sportiškas, apsigimęs lyderis.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...