2015 Kovo 02

Verslo ir mokslo in ir jang

veidas.lt

Inovacijos. Lietuvoje turime penkis integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus, tačiau Europos Silicio slėniu pramintas tik vienas – Kauno „Santakos“ slėnis. Kuo nusipelnė šio skambaus vardo kauniečiai?

„Visi nori būti Silicio slėniu, mes – taip pat. Dedame visas pastangas, kad būtume tokie ir geresni už juos“, – sako Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorė prof. dr. Asta Pundzienė, paklausta, už kokius nuopelnus Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnis vadinamas Silicio slėnio broliu dvyniu.

Pasak jos, Silicio slėnis Amerikoje – tai šimtą kilometrų besitęsianti teritorija, kurioje sutelkta apie dvidešimt universitetų, daugybė inovatyvių įmonių ir visa joms bendradarbiauti reikalinga infrastruktūra. „Santakos“ slėnis – tarsi garsiojo Silicio slėnio užuomazga Kauno regione, vienijanti keturias itin pajėgias mokslo institucijas: Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus, Lietuvos energetikos institutą bei 39 inovacijomis grįstas įmones – startuolius.

„Kadangi mes pirmieji pradėjome judėti ta linkme, tą gražų vardą pirmieji ir gavome. Pirmieji 2012 m. įsteigėme universitetinį Inovacijų ir verslo centrą, kuris pradėjo kurti inovatyvias įmones, sukūrėme atvirosios prieigos centrą, veikiantį vieno langelio principu, patogų mokslininkų ieškančioms įmonėms, ir, galima sakyti, klasikinę mokslo instituciją transformavome į verslui suprantamą formą“, – sako A.Pundzienė.

Reikia pripažinti, kad Silicio slėnio pavadinimas kauniečiams lengvai prilipo to to, kai praėjusių metų pabaigoje duris atvėrė vienas įspūdingiausių ne tik „Santakos“ slėnio, bet ir Kauno miesto pastatų, kuriame įsikūrė KTU Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius.

Architektų Gražinos Janulytės-Bernotienės, Rimantės Lydytės ir Eriko Klinavičiaus sukurtas modernus statinys simbolizuoja ta kuriančią jėgą, kuri gimsta iš mokslo ir verslo sinergijos. Pasak G.Janulytės-Bernotienės, du šio pastato korpusai – vienas baltas horizontalus, kitas juodas vertikalus – tarsi įkūnija in ir jang filosofiją, kai iš pirmo žvilgsnio skirtingos ar net viena kitai priešingos jėgos, veikdamos kartu, papildo viena kitą.

Pratęsiant šią mintį galima pasakyti, kad ir aukšto lygio architektūra reikšmingai papildė šią verslo ir mokslo sąjungą, suteikdama jai daug papildomų taškų.

A.Pundzienė pripažįsta, kad naujasis centras iš tiesų žymi naują slėnio veiklos etapą, kai jaučiamasi ne tik geresniais, gražesniais, bet ir realiai įgijusiais kur kas didesnių galimybių kurti mokslą ir naujas technologijas, atlikti tyrimus.

„Akivaizdu, kad nauja įranga suteikia naujų galimybių, leidžia didinti veiklos efektyvumą, atlikti tokius tyrimus, kokių anksčiau negalėjome, nes tiesiog neturėjome tokios įrangos. Tačiau pastatas tėra pastatas, kad ir koks gražus būtų. Esmė yra slėnio veikla, kurią mes jau seniai esame pradėję, tikrai daug nuveikę ir kuri neapsiriboja naujojo centro sienomis“, – aiškina mokslo prorektorė.

Pasak jos, naujajame slėnio centre įsikūrė ypač perspektyvių sričių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų mokslininkai, šalia kurių kuriasi pažangios, glaudžiai su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės.

Beveik 13 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas aiškiai padalytas į dvi dalis – du vienas su kitu kontrastuojančius tūrius: horizontalų penkių aukštų pastatą, skirtą mokslinei veiklai, ir vertikalų aštuonių aukštų verslo įmonių pastatą. Abi šias dalis jungia universalių viešųjų erdvių intarpas, kuriame yra vestibiuliai, ekspozicinės erdvės, informaciniai centrai.

Mokslo laboratorijoms skirtas pastatas – šviesus, lengvų konstrukcijų, stiklinėmis sienomis ir pertvaromis, leidžiančiomis maksimaliai išnaudoti natūralų apšvietimą. Mokslinių tyrimų infrastruktūrai skirta 9 tūkst. kv. metrų.

Verslui skirtame 3,5 tūkst. kv. metrų ploto pastate, kuris vadinamas Technologinio verslo inkubatoriumi, šiuo metu veikia devynios įmonės: bendrovės „Singletonas“, „SEMS Technologies“, „Sonaro“, „Energetikos projektai“, „Sofneta“, „Rubedo sistemos“, „Virtustream LT“, rizikos fondas „Practica Capital“ ir viešoji įstaiga Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Numatoma, kad per trejus metus Technologiniame verslo inkubatoriuje įsikurs ir savo verslą plėtos 40 jaunų technologinių įmonių. Šio inkubatoriaus veiklą koordinuoja KTU regioninis mokslo parkas.

Taip pat čia veikia atvirosios prieigos verslo laboratorijos, jaunimo verslumo skatinimo erdvės. Technologijų demonstravimo centro erdvėje rodomi mokslininkų ir inovatyvių įmonių sukurti produktai ir jų prototipai.

Iš viso naujajame „Santakos“ slėnio centre įrengta apie 350 darbo vietų, o investicijos į projektą siekia daugiau nei 43 mln. Eur, įrangos vertė – 28 mln. Eur.

Šiandien čia, bendradarbiaujant mokslui ir verslui, atliekami užsakomieji tyrimai, plėtojamos pasaulinio lygio technologijos, gimsta naujos idėjos. Vienos jų taip ir lieka genialiomis mokslo idėjomis, kitos virta kūnu ir keliauja į gyvenimą.

Naujajame centre įsikūrė Medžiagų mokslo institutas, kuris jau ne vienus metus kuria ir gamina specialiąsias optines apsaugos priemones, pavyzdžiui, hologramas, skirtas įvairiems dokumentams, tarp jų ir pasams. Vienas šio instituto mokslininkų sukurtų ateities gaminių – holograminė 3D žmogaus nuotrauka, kuri į pasus bus dedama vietoj įprastos fotonuotraukos, siekiant dar labiau apsaugoti juos nuo padirbinėjimo.

Institute įrengtas pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje „Švarusis kambarys“, kurio kaina siekia apie pusę milijono eurų, o visoje Europoje tokių kambarių – vos keturi penki. Šioje specifinėje mokslinių tyrimų laboratorijoje atliekami nanotechnologijų, puslaidininkių ir mikroelektronikos elementų tyrimai, atitinkantys aukščiausius kokybės reikalavimus. Instituto partneriai – tokios įmonės, kaip pasaulyje pripažintus daugiaspalvius lazerius gaminanti mokslinė gamybinė bendrovė „Šviesos konversija“, bendrovė „Precizika“, spaudos ir leidybos įmonės, metrologinės patikros laboratorijos.

Mokslininkai, įsikūrę naujajame centre, džiaugiasi ir naujuoju galingu branduolių magnetiniu rezonanso aparatu, leidžiančiu ypač giliai ištirti medžiagų struktūrą. Unikali laboratorinė įranga leidžia atlikti tikslesnius tyrimus ir sulaukti daugiau užsakymų tiek iš vietinių, tiek iš užsienio verslininkų.

Pavyzdžiui, Sintetinės chemijos institutas jau daugiau nei penkiolika metų kuria vaistų komponentus pagal tarptautinių biofarmacinių įmonių užsakymus, o Medžiagų mokslo instituto mokslininkai dalyvauja kuriant biologinį širdies stimuliatorių kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Valstybiniu mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centru ir JAV Kolumbijos universitetu.

KTU Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro mokslininkų sukurti daiktai ir technologijos šiandien jau sėkmingai pritaikytos gyvenime. Vienas tokių daiktų – išmanusis šaldytuvas. „Pirmąjį tokio šaldytuvo prototipą pradėjome kurti maždaug prieš dešimt metų. Išsprendėme gausybę su tuo susijusių techninių problemų, pavyzdžiui, kaip įmontuoti į dureles kompiuterį, kad jis kaisdamas nesugadintų viduje esančių produktų, kaip kompiuterį, diegiant jį pramonėje, sujungti su įmonės apskaitos sistema“, – pasakoja Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro vadovas prof. Egidijus Kazanavičius.

Šiandien šie išmanieji šaldytuvai stovi mokslo tyrimų bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ centruose visame pasaulyje. Juose dirbantiems mokslininkams nebereikia stebėti, kada baigiasi vienos ar kitos tyrimams reikalingos medžiagos, siųsti užsakymų, bendrauti su tiekėjais – viską atlieka išmanieji šaldytuvai.

Tą pačią idėją mokslininkų komanda pritaikė kuriant inovatyvų daugelio sekcijų šaldytuvą, kuriame bus galima pasiimti iš anksto užsakytas maisto prekes. Šią idėją įgyvendins bendrovė „LL Optic“.

Šio centro mokslininkų sukurta sveikatinimo sistema „Gudris“, realiu laiku stebėdama žmogaus fiziologinius parametrus jam intensyviai sportuojant, perspėja, kada gresia persitempimas. Ne mažiau garsi ir išmanioji „Gala“ televizija, kuri buvo sukurta bendradarbiaujant su šio centro mokslininkais.

Savo eilės laukia ir vis labiau populiarėjantys išmanieji žiedai, skirti komunikuoti su kitais išmaniaisiais daiktais. Juo užsimovus ant piršto galima valdyti įrenginius namuose, daryti pristatymus.

E.Kazanavičius sako, kad mokslo potencialo sukoncentravimas po vienu stogu yra didelis kokybinis šuolis visam „Santakos“ slėniui. „Tai, kad mes fiziškai esame arti vieni kitų, sudaro sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui – bendriems projektams, optimaliam turimos modernios įrangos išnaudojimui. Tokie centrai gimdo mokslo ir verslo sinergiją“, – džiaugiasi mokslininkas, kurio teigimu, naujasis „Santakos“ slėnio centras kokybe nė kiek nenusileidžia panašiems mokslo ir verslo centrams Danijoje, Švedijoje ar kitose šalyse.

Aušra Pocienė

KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrę Mokslo centrai ir institutai

Prof. K.Baršausko ultragarso mokslo institutas

Medžiagų mokslo institutas

Biomedicininės inžinerijos institutas

Sveikatos telematikos mokslo institutas

Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras

Sintetinės chemijos institutas

Šaltinis: KTU

 

 

 

 

 

 

 

 

 

.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...