2011 Gruodžio 15

Verslininkais tapę mokslininkai įsiveržė į pasaulinę rinką

veidas.lt


Mokslininkų sukurta įmonė „Elmika“ savo matavimo prietaisus parduoda keliolikoje šalių, pradedant JAV ir baigiant Kinija.

Prieš 18 metų įkurtos įmonės vadovai tvirtina, kad tokius matavimo prietaisus gaminančių konkurentų pasaulyje tik apie dešimt, tad „Elmikos“ sukurti prietaisai keliauja ne tik į Europą, bet ir į JAV, Kiniją, Indiją.
„Mūsų įmonė kuria matavimo prietaisus mikrobangų diapazone. Jie matuoja fundamentalius dalykus, tokius kaip galingumas, dažnis, grandinių parametrai, bet mūsų unikalumas tas, kad dažniai labai aukšti, ir kuo jie aukštesni, tuo sudėtingiau tuos prietaisus sukurti“, – pasakoja vienas „Elmikos“ įkūrėjų, pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas Tomas Anbinderis.
„Elmikos“ generalinis direktorius Pavelas Anbinderis priduria, kad įmonė atrado nišą – šioje srityje dirbančios didelės kompanijos parduoda standartinius produktus, o lietuviai sutinka pagaminti prietaisą pagal specifinius parametrus.
„Elmikos“ klientai – įmonės ir mokslinės įstaigos, tarp kurių yra ir labai garsių vardų. Lietuvių sukurtų prietaisų galima rasti ir Grenoblio stiprių magnetinių laukų laboratorijoje Prancūzijoje, ir CERN branduolinių tyrimų laboratorijoje.
T.Anbinderis įsitikinęs, kad ateityje jų prietaisai bus pritaikomi plačiau, pirmiausia telekomunikacijų sektoriuje. „Aukšti dažniai reikalingi daugelyje sričių. Pirma kryptis – moksliniai tyrimai, antra – ryšiai. Ten, kur negalima nutiesti laidų, ryšys turi būti erdvinis, kad praleistų daug signalų, – kad būtų labai greitas internetas, duomenų perdavimas. O tam reikalingi aukštesni dažniai. Prognozuojama, kad netolimoje ateityje bus kuriamas erdvinis ryšys, kuris neišeis iš buto ir bus naudojamas tarp visokių prietaisų. Tokie ryšiai padės sujungti televizorių su kompiuteriu ir t.t.“, – aiškina T.Anbinderis.

Pirmuosius klientus Vakaruose surado buvę kolegos

„Elmikos“ gimimo istorija panaši į kitų nepriklausomybės aušroje susikūrusių Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių. Vieno Vilniaus radijo matavimo prietaisų mokslinių tyrimų instituto skyriaus, kuris užsiimdavo mikrobangomis, darbuotojai nusprendė įsteigti įmonę.
„Aišku, iš pradžių buvo labai nelengva, nes kai ateina tokie laikai, žmonės pradeda ieškoti, kaip užsidirbti duonos ir kur gyventi, tokie jautrūs dalykai, kaip moksliniai prietaisai, daugeliui nereikalingi. Tada mes pradėjome ieškoti klientų Vakaruose ir vieni pirmųjų mūsų klientų buvo iš JAV“, – prisimena T.Anbinderis.
Susirasti pirmuosius klientus užsienyje padėjo pažintys – institutas buvo gana plačiai žinomas visoje Sovietų Sąjungoje, o jai griuvus nemažai pažįstamų mokslininkų išvyko gyventi į JAV. Būtent šie žmonės ir padėjo parduoti pirmuosius lietuvių prietaisus Jungtinėse Valstijose.
„Taip atsirado pakankamai įdomių, naujų darbų. Netrukus mūsų prietaisų prireikė ir Lietuvoje, ir Europos erdvėje, nes mokslininkai pradėjo gauti ES struktūrinių fondų paramą“, – kaip viskas įsisuko, pasakoja T.Anbinderis.
Per pažįstamus mokslininkus užsimezgė ryšiai su mokslo įstaigomis iš Prancūzijos, o vėliau klientų ėmė rastis Izraelyje, Kinijoje, Indijoje. T.Anbinderis išskiria kelis tramplinus, nuo kurių atsispyrusi įmonė ėmė stiebtis. Pirmasis buvo 1996 m., kai „Elmika“ sudarė gana didelį kontraktą su kinais. Antrasis – 1999 m. sandoris su pasaulyje gerai žinoma plačiajuosčio belaidžio ryšio sistemų gamintoja „Ceragon“ iš Izraelio, kuriai „Elmika“ pagamino didelius kiekius bangolaidžių.
Prie lūžio metų priskiriami ir 2000-ieji, kai „Elmika“ atnaujino visus savo produktus, pagerino jų kokybę, pakeitė sovietmečio dizainą ir produktai jau ėmė atitikti pasaulinius reikalavimus. Tuomet „Elmika“ pradėjo dirbti diapazonuose, kuriuose anksčiau niekas nedirbo. „Pradėjome kurti prietaisus, dirbančius 100 gigahercų diapazone – anksčiau kūrėme iki 100 gigahercų. Ėjome vis toliau ir kai kurie matavimo prietaisai pasiekė 200–300 gigahercų, o kai kurie – iki 1000 gigahercų. Dirbdami su Lietuvos mokslininkais naudojome jų išskirtinius elementus, kurie davė galimybę gauti naujus parametrus“, – pasakoja T.Anbinderis.
Šiandien įmonė turi 60 darbuotojų, iš kurių 25 darbuojasi laboratorijose. Net 14 iš šių darbuotojų yra mokslininkai, kuriantys naujus prietaisus. Beje, prie mokslininkų pajėgų prieš metus prisidėjo ir T.Anbinderis, perleidęs generalinio direktoriaus postą savo sūnui, o sau pasilikęs valdybos pirmininko pareigas.

„Veido“ dosjė
UAB „Elmika“ valdybos pirmininkas Tomas Anbinderis, 66 m.
Pirmi uždirbti pinigai: pirmame kurse, būdamas 17 metų, iš ryto dirbdavo elektroninių prietaisų kontrolieriumi, vakare mokėsi.
Hobis: fotografija.
Išsilavinimas: Leningrado elektrotechnikos institute baigtos inžinerinės studijos, o Kijevo politechnikos institute įgytas daktaro laipsnis.

UAB „Elmika“ generalinis direktorius Pavelas Anbinderis, 43 m.
Pirmi uždirbti pinigai: dar būdamas moksleivis atliko praktiką Vilniaus radijo matavimo prietaisų mokslinių tyrimų institute.
Išsilavinimas: baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, radijo elektronikos inžinieriaus specialybę.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...