2015 Kovo 27

Verslas laukia profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų

veidas.lt

SMM

Lietuvoje profesijos moko per 70 mokyklų. Daugumoje jų veikia visiškai nauji modernia technika aprūpinti praktinio profesinio mokymo centrai. Juose būsimieji specialistai įgyja praktinių įgūdžių, kurių reikės dirbant pačiose pažangiausiose šalies ar užsienio įmonėse.

 

Šios mokymo įstaigos mažai kuo skiriasi nuo tikrų verslo bendrovių ar gamybos įmonių. Veikia tikros parduotuvės, kuriose patys mokiniai parduoda savo pagamintas prekes. Mokomieji viešbučiai ir restoranai priima tikrus svečius. Pagal paskutinius saugumo reikalavimus įrengtose vairavimo aikštelėse važinėja naujutėlaičiai lengvieji ir krovininiai automobiliai. O mokomosiose statybų aikštelėse galima mokytis statyti nors ir dangoraižius.

Būsimieji specialistai du trečdalius viso mokymosi laiko skiria praktikai. Darbo tokiems specialistams ieškoti netenka: įmonės laukia profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų.

Kyla karjeros laiptais ar pradeda savo verslą

Dabar situacija yra tokia, kad darbdaviai laukia visų, norinčiųjų dirbti, nesvarbu, tai būtų ką tik profesiją įgiję žmonės ar jau turintys patirties. Mes jaučiame gana nemažą profesinio mokymo absolventų darbo jėgos trūkumą“, – teigia Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis. Jo žodžius patvirtina ir profesinio mokymo absolventų įsidarbinimo statistika: net 60 proc. baigusiųjų iš karto įsidarbina, 50 proc. dirba pagal įgytą profesiją. Dalis pradeda savo verslą. 15 proc. absolventų tęsia studijas aukštesnės pakopos mokymo įstaigose ir tik maždaug 3 proc. absolventų yra įregistruoti Lietuvos darbo biržoje. Taigi nuomonė, kad baigus profesinę mokyklą žmogus neturės darbo, yra mitas.

V. Levickis, paklaustas, kokios profesijos atstovų šiuo metu labiausiai trūksta, kalbėjo: „Suvirintojai, mechanikai, automechanikai, šaltkalviai, elektrikai ir ypač darbuotojai, susiję su statybų sektoriumi. Taip pat pastebime, kad yra poreikis pirminio lygio programuotojų, viešbučių ir restoranų darbuotojų“, – vardijo V. Levickis.

„Šiuolaikiniam jaunimui itin svarbu iniciatyvumas. Dažnai ką tik studijas baigę jaunuoliai nenoriai dirba kaip žemiausi darbininkai, tačiau yra daugybė atvejų, kai, tarkim, įgiję viešbučio darbuotojo profesiją jaunuoliai pradeda dirbti žemiausioje viešbučio darbuotojų grandyje, o vėliau jų gerus darbo rezultatus ir iniciatyvumą pastebėję darbdaviai pakelia pareigomis. Taigi yra visos galimybės kilti karjeros laiptais – svarbu norėti“, – teigė Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro (KMPPMC) direktorius Alvydas Pranas Grevas.

Ruošia pagal darbdavių užsakymą

Dauguma profesinio mokymo įstaigų bendradarbiauja su darbdaviais. Jie teikia profesinėms mokykloms siūlymus ir informaciją apie trūkstamus specialistus, prisideda ruošiant mokymo programas ir kartu jas įgyvendina, paskui įdarbina absolventus.

A. P. Grevas, paklaustas apie bendradarbiavimą, pradėjo vardyti įmones, tarp kurių ir didžiausios – „Krekenavos“ agrofirma, „Nematekas“, „Biovela“. Tai didžiausios mėsos perdirbėjų įmonės Lietuvoje, suteikiančios labai daug darbo vietų. Kaip kitą bendradarbiavimo aspektą jis įvardijo savo mokyklos dalininkus – įmonę, priklausančią didžiuliam „Best Western“ viešbučių ir restoranų tinklui.

„Toks bendradarbiavimas mums yra itin svarbus. Įmonė priima į praktiką mūsų mokinius, suteikia jiems galimybę įsidarbinti, padeda sudarant mokomąsias programas, padeda kelti mokytojų kvalifikaciją“, – privalumus vardijo A. P. Grevas.

Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai mokiniai yra graibstomi dar net nebaigę studijų.

Dauguma mokinių turi galimybę išvykti stažuotis, atlikti praktiką į kitas Europos šalis pagal tarptautinius mainų projektus, taip pat tik pernai Europos parlamento patvirtintoje Erasmus plius.

Pirmiausia aukštasis išsilavinimas, vėliau profesinis?

Šiemet šalies profesinės mokyklos pasiekė priėmimo rekordą. Mokytis amato įstojo dešimtadaliu, arba 2 tūkst., daugiau pirmakursių nei buvo planuota. Pusė visų įstojusiųjų jau turi brandos atestatus, o daugiau nei 1,5 tūkst. – ir aukštojo mokslo diplomą.

„Nors bendras mokinių ir abiturientų skaičius vidurinėse mokyklose ir gimnazijose kasmet mažėja, norinčiųjų patekti į profesines mokyklas skaičius tik auga“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Ministras augantį profesinio mokymo populiarumą sieja su besikeičiančiu visuomenės požiūriu į profesiją ir smarkiai išaugusiu profesinio mokymo patrauklumu.

Pasak ministro, pamažu nyksta iš sovietmečio atėję stereotipai, kad profesinės mokyklos skirtos silpnesniems, prasčiau besimokantiems mokiniams. Profesinių mokyklų dvyliktokai valstybinius brandos egzaminus irgi išlaiko šimtukais. „O didžiausias privalumas – įgyta profesija. Tada jau galima rinktis, dirbti ar toliau studijuoti. Taip daro didžioji dauguma mokinių Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, kitose Europos šalyse: pirma įgyja profesiją ir tik paskui svarsto, kur ir ar apskritai studijuoti. Pas mus atvirkščiai: pirma baigia universitetą, o paskui ateina mokytis profesijos, kad galėtų gauti darbą“, – sako D. Pavalkis.

Ministrui pritaria ir V. Levickis: „Visų pirma reikėtų pažiūrėti, kur traukia širdis – prievartos šioje situacijoje negali būti. Manau, dauguma jaunų žmonių kartais pervertina aukštąjį mokslą, tikėdamiesi, kad jei baigs aukštąją mokyklą, jiems bus suteikta geresnių galimybių darbo rinkoje ir galų gale aplinkiniai į juos žiūrės kitaip, geriau. Dažnai tai nepasiteisina ir žmonės, baigę aukštąją mokyklą, supranta, kad jų specialybės darbo rinkoje tą dieną nelabai reikia. Taigi mano patarimas būtų išanalizuoti save, išsiaiškinti, ar žmogus turi kokį nors polinkį į, tarkim, amatininko darbą – šiuo atveju profesinis mokymas jam būtų geresnis pasirinkimas.“

Ateikite ir patys įsitikinkite

Švietimo ir mokslo ministras kviečia mokinius ir jų tėvus apsilankyti iš esmės atsinaujinusiose profesinėse mokyklose ir savo akimis pamatyti, kaip jos įrengtos, ko ir kaip ten mokoma. Kiekviena profesinė mokykla pavasarį rengia atvirų durų dienas.

Aivaras Jonikas

 

  • Mokslas valstybinėse profesinio mokymo įstaigose yra finansuojamas valstybės lėšomis.
  • Visiems mokiniams mokama stipendija, o gerai besimokantieji ją gauna didesnę.
  • Pagal mainų projektus nemažai mokinių išvyksta atlikti praktikos į užsienio šalis, dalyvauja olimpiadose, profesinio meistriškumo konkursuose.
  • Daugelis profesinio mokymo įstaigų suteikia mokiniams galimybę gyventi bendrabutyje.

Visa informacija apie profesinio mokymo įstaigų mokymo programas, atvirų durų dienas, stojimo ir mokymosi sąlygas – Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) tinklapyje www.aikos.smm.lt

Stojantieji į profesinio mokymo įstaigas gali pasirinkti profesinio mokymo programas ir įgyti:
architektūros ir statybos,
gamybos ir perdirbimo,
inžinerijos, kompiuterijos,
meno,
paslaugų asmenims
socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros,
transporto paslaugų, verslo ir administravimo,
žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ir kt. sričių profesijas.

Darbo rinkoje paklausiausi:
Suvirintojai,
mechanikai,
automechanikai,
šaltkalviai,
elektrikai
statybos sektoriaus darbuotojai

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...