Per Lenino mirties metines vėl kilo nauja diskusija dėl to, kad būtina jo kūną palaidoti žemėje.

Aktyviau šią idėją svarstyti imta ketvirtadienį, kai Valstybės Dūmos deputatas, “Vieningosios Rusijos” narys Vladimiras Medinskis pareiškė, kad sovietinio vado kūną būtina išnešti iš mauzoliejaus.

“Leninas yra labai ginčijamas politinis veikėjas, ir jo, kaip svarbiausio asmens buvimas nekropolyje mūsų šalies širdyje – visiškai absurdiškas”, – pareiškė V.Medinskis: kurio žodžius cituoja “Vieningosios Rusijos” tinklalapis.

Jo nuomone, V.Lenino kūno išnešimo iš mauzoliejaus klausimą būtina kelti nuolat.

“Tai kažkokia absurdiška, stabmeldiška nekrofilinė misija pas mus Raudonojoje aikštėje. Jokio Lenino kūno ten nėra, specialistai žino, kad išliko maždaug 10 proc. to kūno, visa kita iš ten jau seniai išpjaustyta ir pakeista. Bet svarbiausia ne kūnas – svarbiausia dvasia”, – sakė V.Medinskis.

Jis pažymėjo, jog daugelį žeidžia roko koncertai Vasilijaus nuokalnėje, “bet mes net nesusimąstome, kad tai dviguba šventvagystė – koncertai vyksta kapinių teritorijoje”.

“Tai jau kažkoks satanizmas. Ir vaikštome mes po kapines”, – pareiškė deputatas.

Draugijos “Memorial” vadovas Arsenijus Roginskis taip pat mano, kad V.Lenino palaidojimo klausimas jau pribrendo. Jis pareiškė ketvirtadienį, jog V.Lenino kūną būtina palaidoti ne tik todėl, kad mauzoliejaus buvimas sostinės centre nebūdingas Rusijos tradicijoms, o pirmiausia todėl, kad šis sovietinis lyderis yra vienas totalitarinės valstybės įkūrėjų.

“Leninas padėjo pagrindus valstybinio teroro, kuris 70 metų buvo pagrindinis šalies valdymo svertas. Leninui tenka tiesioginė atsakomybė už pirmųjų sovietinės valdžios metų masinį terorą. Jis buvo šio teroro ideologas ir vadovas”, – sakė A.Roginskis.

“Jeigu mes kuriame teisinę ir laisvą valstybę, Lenino kūnas Raudonojoje aikštėje ne vien yra absurdiška. Jis iškreipia mums visus istorinius orientyrus”, – pažymėjo “Memorial” vadovas.

“Šalia Raudonosios aikštės yra išneštas iš mauzoliejaus ir palaidotas Stalinas, kurio sąžinę slegia milijonai aukų. Klausimas iškelti iš Raudonosios aikštės ir perlaidoti Staliną bei artimiausius jo parankinius turi būti darbotvarkėje”, – sakė A.Roginskis.

Prezidento Žmogaus teisių tarybos vadovas Michailas Fedotovas siūlo apsvarstyti klausimą suteikti mauzoliejui Raudonojoje aikštėje, kur yra sovietinio lyderio Vladimiro Lenino kūnas, muziejaus statusą.

M.Fedotovas pareiškė, kad klausimą, ar reikia palaidoti V.Lenino kūną, turi apsvarstyti visuomenė.

“Ši tema seniai sklando ore. Seniai atėjo laikas panaikinti šio klausimo svarstymo tabu. Bet panaikinti tabu – nereiškia nedelsiant perlaidoti Lenino kūną. Aš kategoriškai prieštarauju tam, kad būtų skubinamas šis procesas”, – sakė Tarybos vadovas.

“Aš manyčiau, jog būtų teisinga tęsti diskusiją visuomenėje šiuo klausimu. Tai būtų labai naudinga, siekiant išrauti su šaknimis totalitarizmo režimo likučius, kurie išliko visuomenės sąmonėje ir visuomenės praktikoje”, – sakė M.Fedotovas.

Jis pareiškė, jog “labiau atitiktų tolerantiškumo ir istorinės atminties išsaugojimo dvasią”, jeigu mauzoliejui Raudonojoje aikštėje būtų suteiktas muziejaus statusas. Kaip pavyzdį jis pateikė Napoleono kapą Neįgaliųjų rūmuose Paryžiuje.

Tuo tarpu Rusijos komunistai V.Lenino palaidojimo idėją sutiko priešiškai. Jų lyderis Genadijus Ziuganovas pavadino provokacija “Vieningosios Rusijos” nario siūlymą.

“Valdžios partijai nieko neišeina su reformomis, jie tik gali paminklus nugriauti, gatves pervardyti ir kapus iškasinėti”, – - sakė G.Ziuganovas i pridūrė, jog “tai, apie ką kalba Medinskis – tai atvira provokacija”.

Buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas mano, kad V.Leninas anksčiau ar vėliau būtinai bus palaidotas. “Aš manau, jog mes prieisime prie to, bet dabar, manau, dėl jo palaidojimo nereikia imtis kokių nors kryptingų, juo labiau jėgos veiksmų. Visuomenė pati viską supras”, – sakė jis.

V.Leninas mirė 1924 metų sausio 21 dieną Gorkų dvare Pamaskvyje. Oficiali mirties priežastis – galvos smegenų kraujotakos sutrikimų padidėjimas, kraujo išsiliejimas į smegenis dėl išplitusios kraujagyslių aterosklerozės, joms per anksti susidėvėjus.

Praėjus dviem dienoms po jo mirties karstas su palaikais buvo pervežtas į Maskvą ir pastatytas Sąjungos rūmų Kolonų salėje. Atsisveikinimas truko penkias paras. Sausio 27 dieną karstas su balzamuotu V.Lenino kūnu buvo pastatytas Raudonojoje aikštėje specialiai pastatytame, architekto Ščusevo suprojektuotame Mauzoliejuje .

Per Didįjį Tėvynės karą kūnas buvo evakuotas iš Maskvos į Tiumenę, kur jis buvo dabartinės Tiumenės valstybinės žemės ūkio akademijos pastate. Po to kūnas vėl buvo parvežtas į Mauzoliejų Raudonojoje aikštėje. V.Lenino smegenys saugomos atskirai – Smegenų institute.

Diskusija apie tai, kad būtina sovietinį vadą palaidoti ir panaikinti memorialines kapavietes prie Kremliaus sienos, prasidėjo 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai ir nenutyla iki šiol.

Rusijos valdžios struktūros į šią idėją kol kas žiūri santūriai. Štai prezidento reikalų valdybos vadovas Vladimiras Kožinas ne kartą pareiškė, kad kol kas nesirengiama perkelti V.Lenino palaikus į kitą vietą.

“Bet kurie sprendimai šiuo klausimu suskaldys šalį”, – įspėjo V.Kožinas.