2012 Sausio 29

Vengrija tolsta nuo ES

veidas.lt


Vengrija žengia Didžiosios Britanijos pėdomis ir meta iššūkį Europos Sąjungai, įvesdama savas žaidimo taisykles. Tačiau kas tinka Jupiteriui (britams), gali netikti jaučiui (vengrams): vietoj didesnio savarankiškumo jie gali sulaukti tik dar daugiau sankcijų ir gerokai susigadinti reputaciją.

Naujasis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas jau lyginamas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o jo “režimas” vadinamas “viktatūra”, nes per porą mėnesių Vengrijoje prasidėję pokyčiai gerokai lenkiasi su demokratiniais principais.
Visų pirma tai iš esmės vienašališkai naujosios valdžios inicijuotos konstitucijos pataisos – vien to pakaktų norint apkaltinti V.Orbaną polinkiu į autoritarizmą. Bet svarbiausia – kokios tos pataisos ir su jomis susiję nauji įstatymai. Mat Vengrijos premjeras jais apribojo Konstitucinio teismo įgaliojimus, sumažino centrinio banko vadovo galias, valdymo struktūrą ir palūkanų normas nustatančio komiteto veiklą, sutelkė teisėjų skyrimo procesą į vienos institucijos rankas ir pakeitė rinkimų apygardų ribas savo naudai.
Pavyzdžiui, naujai įsteigtas Nacionalinio teisingumo biuras, kuriam vadovaus V.Orbano ir jos žmonos draugas Tunde Hando, nuo šiol skirs teisėjus, vadovaus visai teismų sistemai ir net tvirtins atskirose bylose priimtų sprendimų “teisingumą”.

Gelbsti šalį nuo skolų?

Pats ultradešiniųjų pažiūrų V.Orbanas šių radikalių žingsnių ėmėsi neva gelbėdamas šalį iš krizės, kurioje ji atsidūrė dėl esą socialdemokratų kaltės. Štai komunikacijų ministras Zoltanas Kovacsas aiškina, kad naujoji valdžia vykdo rinkimų pažadus, o naujoji konstitucija kaip tik yra puikiai atnaujinta, nes senoji esą labai priminė komunistinę versiją.
Vengrijos valdžia dabar aiškina, kad centrinio banko galių sumažinimas leis lengviau laviruoti mažinant biudžeto deficitą. Tam pritaria ir Vengrijos centrinio banko vadovas Andras Simoras, manantis, kad reforma būtina norint išsaugoti šalies ekonominę gerovę. “Tokie veiksmai kaip tik leis Vengrijai susigrąžinti finansinę nepriklausomybę, kuri buvo prarasta finansų krizės laikotarpiu gavus paramą iš TVF”, – dėsto centrinio banko vadovas.
Finansų ministerija priduria, esą naujovės leis Vengrijai būti vienai iš septynių ES šalių, kuriose neviršijamas leistinas biudžeto deficitas.
Tačiau tiek opozicija, tiek didžioji dalis Vengrijos gyventojų, tiek ES institucijų vadovai naują Vengrijos politikos kryptį vertina itin kritiškai ir netgi dramatiškai. Vakarų europiečiams vengrų elgsys atrodo keistas ir nelogiškas, nes jie ES atsuka užpakalį, bet kartu tebenori kuo didesnės finansinės ES paramos ir pigesnių paskolų.

Kasasi sau duobę

“Tai nedemokratinė konstitucija, gimusi iš nedemokratinio įstatymų leidybos proceso”, – naujosios konstitucijos teisėtumu abejoja Vengrijos civilinių laisvių sąjungos atstovas Szabolcsas Hegyi.
Jį palaiko ir demokratijos gynėjai, ir žmogaus teisių atstovai, ir nemenka dalis Vengrijos parlamentarų. Galiausiai netyli ir patys vengrai. Nors prieš 20 mėnesių vykusiuose rinkimuose už V.Orbaną balsavo per 53 proc. rinkėjų, dabar daugumą vengrų V.Orbano siautėjimas tiesiog šiurpina. Nuo praėjusių metų pabaigos Budapešte ir kituose šalies miestuose tęsiasi protestai, į kuriuos susirenka ir iki 30 tūkst. žmonių. Gyventojai aiškina pasijutę taip, kaip gyveno komunistiniais laikais, ir lieja nusivylimą V.Orbano antidemokratiniu valdymo stiliumi.
Kritikos V.Orbanui negaili ir Briuselis. Europos Komisija perspėjo Vengriją, kad šios vyriausybė gali sulaukti teisinių veiksmų, o kitų metų ES parama Vengrijai  gali būti sustabdyta, jei įstatymai, kurie, kaip manoma, riboja pagrindinių šalies institucijų laisvę, nebus pakeisti.
EK labiausiai užkliuvo naujoji Vengrijos teismų sistema ir centrinio banko valdymo pokyčiai, mat ir viena, ir kita naujovė prasilenkia su ES nuostatomis. Pavyzdžiui, pagal naująjį Vengrijos įstatymą teisėjais negali tapti vyresni nei 62 metų asmenys, o tokia nuostata pažeidžia Europos Sąjungos diskriminaciją apibrėžiančius įstatymus.
Be to, centrinio banko nepriklausomybė yra viena iš stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygų, tad nieko keista, kad tos nepriklausomybės panaikinimo projektas griežtai kritikuojamas.
Tačiau Didžioji Britanija, kuri ne taip seniai atsisakė dalyvauti “Merkozy” žaidime ir nesutiko leistis dar labiau reguliuojama Briuselio, iš to gali net laimėti, o Vengrijai jokiomis pergalėmis tikrai nekvepia. Priešingai, valstybės finansinė padėtis labai kebli, jai kas mėnesį reikia skolintis pinigų tarptautinėse rinkose. Deja, dėl V.Orbano išdaigų tenka mokėti vis didesnes palūkanas, kurios sausio pradžioje buvo pasiekusios jau net 9,96 proc. Galiausiai skaičiuojama, kad jei Vengrija ir ES neras kompromiso ir pastaroji iš tiesų nutrauks Vengrijos finansavimą, šiai teks skolintis dar brangiau.
“Financial Times” analitikų vertinimu, tai gali reikšti maždaug milijardo eurų nuostolius per metus, sugadintą šalies įvaizdį, griežtėsiančias ankstesnių kreditorių sankcijas ir priartinti šalį prie bankrutuojančios Graikijos likimo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. lolo lolo rašo:

    what s up , mate?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...