Iki kovo žadama sukurti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Kad tarifinį mokytojų darbo apmokėjimą reikia keisti etatiniu, kalbėta dar nuo 2004-ųjų, o 2007 m. net buvo pereita prie darbų: 12 šalies mokyklų dalyvavo etatinio apmokėjimo eksperimente. Vis dėlto per daugiau nei dešimtmetį etatinio apmokėjimo modelis taip ir nebuvo parengtas, tad ekspertai klausia, kaip pavyks sukurti visiems įtinkantį modelį vos per porą mėnesių ir kaip padidės krūvis mokytojams, kad jie „susirinktų“ etatą.

2017-aisiais pamatysime, kaip apie švietimo ir mokslo politiką susikalba Seimas ir Vyriausybė, juk būtent jų vizijų darna arba skirtumai lems švietimo pokyčius. Tuo įsitikinęs dr. Ainius Lašas, nuo 2017 m. sausio 1 d. pradedantis dirbti Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu

Pagaliau pasirodė tarptautinio švietimo tyrimo rezultatai, kuriais jau galima džiaugtis, o ne gėdinti mokinius bei mokytojus ar sudirbti visą švietimo sistemą. Per ketverius metus nuo praėjusio 2011 m. Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) atlikto TIMSS tyrimo Lietuvos ketvirtokai ir aštuntokai matematikos bei gamtos mokslų srityse padarė pažangą, be to, daugiau mokinių įkopė į aukštesnius tarptautinių pasiekimų lygmenis.

Šeštą kartą vyko respublikinė švietimo paroda „Mokykla 2016“, burianti visą pedagogų bendruomenę. Susiklostė graži tradicija kartą per metus susitikti visiems – mokytojams, tėvams, mokiniams, verslininkams, švietimo politikos formuotojams, bibliotekų ir muziejų darbuotojams, švietimo ekspertams ir praktikams. Julijanas Jurgutis Paroda veikia kaip greitoji pagalba pedagogų bendruomenei – problemų sprendimų ieškoma čia ir dabar, neformalioje aplinkoje mezgasi [...]

Skaičiuojama, kad šalies mokyklose dirba 10 tūkst. daugiau mokytojų, nei jų reikėtų, tačiau 2030 m. gali trūkti beveik 5 tūkst. pedagogų. Vis dėlto kai kuriuose rajonuose jau dabar sudėtinga rasti tiksliųjų, gamtos mokslų mokytojų, o stojančiųjų, norinčiųjų mokytis šių dalykų pedagogikos taip pat stinga. Ekonomistai rekomenduoja mažinti švietimo darbuotojų skaičių, o valdantieji švietimo matuoti vien ekonominiais sumetimais nenori: mokytojai reikalingi, kaip ir nedidelės rajonų mokyklos.

Užsienyje studijuojančių Lietuvos gimnazijų absolventų „apskaitos sistemos“ nėra, Švietimo ir mokslo ministerija tokios statistikos neturi, mokyklos jų irgi neprivalo pateikti kokiai nors institucijai, jokia institucija iš kitur tokių duomenų taip pat nerenka. Tačiau, pasirodo, nemažai mokyklų žino, kur jų mokiniai išvyksta, šiuos skaičius renka, saugo ir net analizuoja pačios. Kodėl? Nes įdomu, kokį kelią pasirenka jų auklėtiniai.

Lietuvoje nauja profesinio mokymo forma – pameistrystė – jau padeda mūsų šalies įmonėms greitai parengti reikiamų kvalifikuotų darbuotojų, o šiems – iškart pradėti dirbti.

9–12 klasių mokinių, kurie skintų pergales respublikinėse olimpiadose, 2016-aisiais turėjo maždaug 130 gimnazijų. Prognozuojama, kad 2016-ieji turėtų būti derlingi – gausūs mokinių iškovotų medalių tarptautinėse olimpiadose. Tačiau būtent kam – mokyklai ar pačiam mokiniui – priklauso šis nuopelnas?

Vos prieš porą savaičių Gintę Petrulionytę, gavusią keturis valstybinių brandos egzaminų šimtukus, Valdovų rūmuose sveikino aukščiausi valstybės politikai, o šiuo metu Druskininkų „Ryto“ gimnazijos absolventė dirba padavėja kurorto kavinėje. Ji džiaugiasi aptarnavimo sektoriuje jau spėjusi pramokti rusų kalbos ir sako, kad atostogas, nors ir trumpas, vis tiek turės. Po jų kels sparnus į Jungtinę Karalystę.

Trys klausimai Nacionalinio egzaminų centro direktorės pavaduotojui dr. Pranui Gudynui.

29 766 – tiek stojančiųjų užpildė prašymus priimti studijuoti į Lietuvos universitetus ir kolegijas, iš jų 20,5 tūkst. vidurinį išsilavinimą įgijo šiemet.