Vilniuje stūkso šimtai apleistų pastatų išdaužytais langais, įgriuvusiais stogais, suskilinėjusiomis ar sutrūnijusiomis sienomis, tačiau šios miesto piktžaizdės jau keli dešimtmečiai niekam nerūpi. Tad ir toliau net reprezentacinėse sostinės vietose pūva milijonai.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų rugsėjo mėnesį daugiausiai (34 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos, jų nuomone, artimiausioje ateityje liks tokios pat. Trečdalis (32 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius 12 mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo, ketvirtadalis (23 proc.) manė, kad būsto kainos Lietuvoje kris.

Šios vasaros viduryje duris atvėrė pirmoji Vilniuje, o prieš mėnesį atidaryta ir antra mažmeninės prekybos tinklo „Express Market“, priklausančio įmonei „Kilminė“, parduotuvė. Nors prekybos tinklas, Kaune turintis daugiau nei dvidešimt parduotuvių, bando įsitvirtinti ir sostinėje, tačiau savito veido dar neturi ir nieko išskirtinio klientams nesiūlo.

Prekybos ir pramogų centras „OZAS“, atsidaręs pačiame sunkmečio įkarštyje 2009 metų rudenį, ne tik sėkmingai įveikė krizės sukeltus padarinius, bet ir per trejus metus įsitvirtino tarp lyderių Lietuvos prekybos centrų sektoriuje.

Apie 10 proc. visos prekybos tinklų apyvartos šalyje jau sudaro jų nuosavų prekės ženklų prekių pardavimas. Vien per pastaruosius metus pigiausių prekių pirkėjų padaugėjo 12 proc., itin padidėjo ir tokių prekių pasirinkimas.

Seesam Insurance AS Lietuvos filialo užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 30 proc. draudimo paslaugomis Lietuvoje besinaudojančių asmenų yra apsidraudę internetu, o iš ateityje planuojančiųjų naudotis draudimo paslaugomis 44 proc. ketina tai daryti internetu.

Dujų kainoms viršijant vis naujus rekordus, iš visų pusių pasipylė raginimai kuo greičiau daugumą šalies centrinių katilinių aprūpinti biokuro katilais, nes šiuo metu biokuru besišildančių savivaldybių gyventojai už šildymą moka maždaug trečdaliu mažiau nei besišildantieji dujomis. Tačiau ar padidėjus biokuro paklausai Lietuvoje bus pakankamai biomasės ir ar dėl to nepakils šios žaliavos, o kartu ir šildymo kaina?

Užuot deginę šiaudus, gluosnius arba miško kirtimo atliekas, tokias kaip šakos bei kelmai, Lietuvos biokuro gamintojai šiandien pretenduoja į tą pačią medieną, kaip ir baldininkai. Kokios to pasekmės?

Užsienio rinkose Lietuva prisistato kaip investuotojams patraukli šalis – ypač pabrėžiami sėkmingi „Barclays“, „Western Union“ ar IBM atvejai. Tačiau nutylimi nemalonūs faktai, kad mažiausiai 1,4 mlrd. Lt investicijų šiuo metu yra „įšaldytos“, – tiek pinigų Lietuva galėtų, bet nesugeba pritraukti. O Vilniaus meras Artūras Zuokas šneka net apie 4 mlrd. Lt “įšaldytų” investicijų.

Lietuvos verslas įrodinėja, kad alternatyvioji energetika Lietuvoje įgauna naują pagreitį. Šią savaitę energiją į Lietuvos elektros tinklus jau pradėjo tiekti dvi didžiausios saulės energijos elektrinės Baltijos šalyse – kiekvienos jų galingumas siekia beveik 1 megavatą, t.y. net apie 10 kartų daugiau, nei iki šiol Lietuvoje buvusi galingiausia saulės elektrinė.

Per 70 proc. įmonių nori fiksuoto elektros energijos tarifo, o su elektros biržos kaina susieto elektros energijos tarifo nori tik 6 proc. įmonių

Per 70 proc. įmonių nori fiksuoto elektros energijos tarifo, o su elektros biržos kaina susieto elektros energijos tarifo nori tik 6 proc. įmonių