2012 Spalio 17

Teisė dalyvauti aukcione kainuoja maždaug milijoną

veidas.lt


Pateiktos pirmosios paraiškos organizuoti skatinimo kvotų aukcionus žaliosios energijos gamintojams.

Vos kalendoriun įdundėjus spaliui, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) pradėjo bombarduoti prašymai rengti aukcionus dėl elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo kvotų paskirstymo. Jau spalio 1 d. buvo registruotos dvi vėjo jėgainių parkų (iki 350 kW įrengtosios galios) plėtotojų ir viena biodujų elektrinių (iki 1000 kW galios) plėtotojų paraiška.
Tokį subruzdimą lengva paaiškinti: rugsėjo pabaigoje pagaliau įsigaliojo paskutinis tokiems aukcionams vykdyti būtinas teisės aktas – skatinimo kvotų paskirstymo atsinaujinančios energijos gamintojams aukcionų nuostatai. O kvotos žaliosios energijos gamybai yra ribotos, ir ar bebus aukcionai organizuojami tuomet, kai Lietuvoje bus pagaminamas europinėmis direktyvomis nustatytas žaliosios energijos kiekis, – nežinia.
Dėl dvylika metų galiojančio skatinimo, numatyto pernai priimtame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, privalės grumtis visų didesnių nei 30 kW galios atsinaujinančių išteklių jėgainių statytojai. Tikimasi, kad tokia tvarka sudarys prielaidas Lietuvoje pigti žaliajai energijai.
Elektros supirkimo kainą energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams sudarys dvi dalys: fiksuota vidutinė rinkos kaina (ją kasmet tvirtina VKEKK) ir iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto iki aukcione laimėtos kainos primokama dalis. Kadangi Lietuvoje planuojamas elektros energijos rinkos kainos augimas, teigiama, kad tokia sistema leis racionaliau naudoti žaliosios energetikos plėtrai skiriamas iš energijos vartotojų surenkamas VIAP lėšas.

Pradingo regionai

Kas stebėjo Atsinaujinančių išteklių įstatymo priėmimo peripetijas, puikiai pamena, kad žaliųjų elektrinių statytojai kvotų skirstymo aukcionų tvarkos įvedimu anaiptol nebuvo labai patenkinti. Fiksuotomis elektros supirkimo kainomis paremti energetikų verslo planai bankininkams atrodė tvirčiau pagrįsti ir mažiau rizikingi, nei paremti išankstines lubas teturinčiomis kvotomis, dėl kurių projektų plėtotojams dar teks laužyti ietis aukcionuose.
Deja, valdžios koridoriuose įstrigę ir ne sykį juose pavidalą keitę įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai po 2011 m. gegužės 23-iosios, kai įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių įstatymas, žaliosios energetikos projektus buvo apskritai uždarę stalčiun, tad po pusantrų metų trukusio priverstinio sąstingio džiaugiamasi bent jau galimybe vėl pajudinti verslo planus.
Nepaisant VKEKK gulančių prašymų rengti aukcionus, atsinaujinančių išteklių energetikos plėtojimo šalininkai teigia, kad anksčiau prognozuoti sistemos trūkumai niekur nedingo. Vienas jų – kad priverstinė tarpusavio konkurencija skatins užsienyje pigiai įsigyjamų dėvėtų, savo amželį atgyvenusių technologijų diegimą. „Nenumatytos priemonės, leidžiančios aukcionuose apsisaugoti nuo kainos dempingo iš tokių gamintojų pusės“, – pabrėžia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.
Antra vertus, dempinguotojai turėtų būti ganėtinai trumparegiški, nes dėvėta įranga be rimtų papildomų investicijų vargiai bepajėgs gaminti elektrą pasibaigus dvylika metų galiojančiam skatinimo kvotos terminui. Laimėję šiandien, jie prarastų pinigus, kuriuos galėtų uždirbti ateityje.
Dar vienas įdomus momentas: gerus metus ginčijęsi dėl aukcionų regionavimo zonų ribų bei jų skaičiaus, žaliosios energijos gamintojai prasidėjus rudeniui išgirdo, kad jokių zonų apskritai nebebus ir tuose pačiuose aukcionuose privalės grumtis tiek Auštaitijos, tiek Žemaitijos, tiek Dzūkijos projektų plėtotojai. Nors visi suvokia, kad gamtinės sąlygos gaminti vėjo energiją pajūryje, pamaryje ar, priešingai, Dzūkijos lygumose anaiptol nėra adekvačios.
„Kiek pamenu, „Litgrid“ siūlė Lietuvą suskirstyti į tris zonas, mes, siekdami, kad aukcionų šalyje būtų organizuojama kuo daugiau, matėme jų penkias ar net septynias. Tačiau dabar turime tai, ką turime, ir kodėl – niekas dorai nepaaiškino. Neoficialiai girdime, kad tokia buvusi Energetikos ministerijos valia, o jos pasirinkti energetikos prioritetai visiems žinomi“, – konstatuoja S.Pikšrys.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...