2012 Spalio 02

Kaip keisis biokuro kainos, jei Lietuvoje prasidės jo revoliucija

veidas.lt


Dujų kainoms viršijant vis naujus rekordus, iš visų pusių pasipylė raginimai kuo greičiau daugumą šalies centrinių katilinių aprūpinti biokuro katilais, nes šiuo metu biokuru besišildančių savivaldybių gyventojai už šildymą moka maždaug trečdaliu mažiau nei besišildantieji dujomis. Tačiau ar padidėjus biokuro paklausai Lietuvoje bus pakankamai biomasės ir ar dėl to nepakils šios žaliavos, o kartu ir šildymo kaina?

Vasaros viduryje Šiauliuose atidaryta nauja termofikacinė elektrinė, kuri bus kūrenama biokuru – mediena ar jos atliekomis, durpėmis, šiaudais, o apie 30 proc. elektrinės kuro galės sudaryti ir gamtinės dujos. Taigi Šiauliai tapo pirmuoju Lietuvos miestu, kurio gyventojams šiluma bus gaminama iš šiandien taip dažnai linksniuojamo atsinaujinančio ištekliaus – biokuro.
Labiausiai naująja elektrine žiemą turėtų džiaugtis Šiaulių gyventojai – mat, „Šiaulių energijos“ duomenimis, šilumos kaina miesto gyventojams nuo spalio pradžios kainuos apie 26,78 ct/kWh su 9 proc. PVM, o tai reiškia, kad šiluma atpigs apie 16 proc. Palyginimui, Prienų ar Pakruojo savivaldybių gyventojai už šildymą moka po 36–37 ct už kilovatvalandę. Vilniuje toks pats kiekis šilumos kainuoja apie 31 ct.
Žvelgiant giliau paaiškėja, kad šios problemos šaknys – keturiolikos metų senumo, kai visos savivaldybės turėjo pasirinkti du dalykus: kas valdys šilumos ūkius (savivaldybių įmonės ar koncesininkai) bei šildymo būdą (mazutu, dujomis ar biokuru). Tuo metu dujų tona naftos ekvivalento (energijos ištekliai pagal energetinį potencialą vertinami šiuo dydžiu tam, kad būtų paprasčiau sulyginti jų kainas; toliau tne) nekainavo nė 500 Lt, o biokuras – nė 200 Lt/tne. Todėl daugumos savivaldybių pasirinkimai priminė statymus kazino ruletėje: vienos rinkosi dujas, kitos – biokurą, trečios – mazutą.
Užtat šiandien nugalėtojai akivaizdūs – biokuro kaina yra beveik triskart mažesnė nei gamtinių dujų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, rugpjūtį biokuro tne kainavo apie 670 Lt, kai už tokį patį kiekį dujų tenka pakloti apie 1760 Lt. Tad prieš 14 metų įžvalgesnę valdžią turėjusių Utenos, Molėtų, Širvintų bei keleto kitų rajonų, kuriuose dauguma šilumos pagaminama deginant biokurą, gyventojai gali džiaugtis trečdaliu mažesnėmis šildymo kainomis.
Dujų kilpoje prisismaugę kitų miestų gyventojai su baime laukia naujojo šildymo sezono ir niekas nesiryžta spėlioti, kaip keisis dujų kaina prasidėjus žiemai. O rusų dujų koncernas „Gazprom“, nors ir spaudžiamas Europos Sąjungos, Lietuvą “lepina” maksimaliomis dujų kainomis ir neatrodo, kad artimiausiu metu imtų Lietuvai dujas piginti. Juolab kad nuo metų pradžios dujų kaina padidėjo daugiau nei penktadaliu, o biokuro – smuktelėjo apie 15 proc.
Tad nenuostabu, kad pastaruoju metu tiek mažesnėse savivaldybėse, tiek didžiuosiuose miestuose netyla kalbos apie biokurą deginančių jėgainių statybos planus. Štai „Lietuvos energija“ tokias jėgaines rengiasi statyti Vilniuje ir Kaune, Kauno termofikacijos elektrinės vadovai kalba apie biokurą deginančių katilų statybą, Vilniuje taip pat tokius katilus ketina statyti ir Prancūzijos bendrovės „Dalkia“ valdoma „Vilniaus energija“. Dauguma projektų turėtų būti baigti apie 2015-uosius, o štai rugpjūtį „Lietuvos energija“ jau paskelbė biokuro tiekėjo konkursą – šį kurą bendrovė perka 2014 metams, kai jis bus naudojamas naujuose Lietuvos elektrinės biokuro katiluose.
Vis dėlto kyla klausimas, ar padidėjusią biokuro paklausą centralizuoto šildymo sektoriuje atitiks šio ištekliaus pasiūla, antraip gresia kainų didėjimas, kuris gali paveikti ir kitus nuo medienos priklausančius sektorius, tarkime, pramonę. Be to, pabrangus biokurui nepigs ir šildymas.

Biokuras: kiek yra ir iš kur jo paimti

Prie biokuro, arba biomasės, priskiriama nemažai skirtingų rūšių kuro, tačiau centralizuoto šildymo sistemai daugiausia tinka mediena ir jos produktai: medžio drožlės ir granulės, skiedros ir pjuvenos, malkinė mediena. Be to, biokuro katilinės gali būti pritaikytos deginti durpėms, šiaudams bei greitai augantiems energetiniams augalams (žilvičiams, baltalksniams, drebulėms), deja, kol kas šios biokuro žaliavos Lietuvoje žengia tik pirmus žingsnius, todėl jų įtaka kuro kainai yra menka.
„Kol kas nematau jokio ryškesnio biokuro naudojimo padidėjimo – naujas pastatytas katilines galima suskaičiuoti pirštais, o visa kita kol kas tėra kalbos“, – tvirtina Remigijus Lapinskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos (LITBIOMA) prezidentas. Pasak jo, šiandien biokuras centralizuoto šildymo sistemoje sudaro tik apie 22,5 proc. viso kuro, todėl didelė dalis biomasės produkcijos eksportuojama į kitas šalis.
Pasak miškų kirtimu, medienos prekyba ir biokuro gamyba užsiimančios įmonės „Timbex“ komercijos direktoriaus Ryčio Kuliešio, visai Lietuvos centralizuoto šildymo sistemai per metus reikėtų apie 5 mln. kubinių metrų medienos biokurui gaminti. Iš viso Lietuvos miškuose per metus užauga apie 17 mln. kub. m medienos, tiesa, viso šio prieaugio paimti neįmanoma, tačiau bent pusę šio kiekio būtų įmanoma išgauti, nepažeidžiant ekologinės miško pusiausvyros. Šiandien Lietuvos miškuose iškertama apie 6 mln. kub. m medienos, tačiau turint omenyje, kad medienos žaliava reikalinga ir baldų pramonei, gaminant biokurą vien iš medienos šalies šildymo sistemai pritrūktų apie 2–3 mln. kub. m medienos žaliavos.
Tačiau nereikia pamiršti, kad, be miškų, yra ir kitų šildymui tinkamo biokuro gamybos šaltinių. Iš viso Lietuva kasmet iš atsinaujinančių biomasės šaltinių (miškų kirtimo atliekos: kelmai ir šakos, šiaudai, greitai augantys energetiniai augalai) „pasigamina“ apie 2 mln. tonų naftos ekvivalento – visas šildymo sektorius per 2011-uosius sudegino apie 1 mln. tne bet kokio kuro. Visi „Veido“ kalbinti pašnekovai sutaria, kad nei šiaudų, nei greitai augančių energetinių augalų auginimo ir perdirbimo sektorius visiškai nėra plėtojamas, ką jau kalbėti apie dar egzotiškesnes deginti tinkamas kuro žaliavas, tokias kaip atliekos, biodujos ar dumblas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-40) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...