Informacinės technologijos (IT) medicinos srityje suteikė naujų galimybių. Diagnostikos tikslumas didėja, medicininių duomenų bazių integracija leis suteikti greitesnę pagalbą, o naudojantis vadinamąja telemedicina net atokiausiame Lietuvos kampelyje bus galima gauti geriausių specialistų konsultacijas.

Lietuvos versle galioja nuomonė: turi būti kitoks, pasiūlyti vartotojui tokią paslaugą ar prekę, kurios dar niekas nesiūlė, tuomet galima tikėtis sėkmės. Tačiau prieš siekiant išskirtinumo reikia atsakyti į klausimą, kur verta investuoti.

Vos prieš kelerius metus verslo idėjų turintiems ir jas įgyvendinti siekiantiems lietuviams buvo gana sunku. Tai puikiai žino ilgą laiką verslo akseleratoriaus „Startup.lt“ generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Ignas Kamantauskas, dirbęs su rizikos kapitalo fondu „Practica Seed Capital“, finansuojamu Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

„Vis labiau traukiantis žemės plotams ir daugėjant pasaulio gyventojų, esame priversti galvoti, kaip juos išmaitinsime. Jei nebus karo ir vieni kitų neiššaudysime, tikėtina, kad žemės ūkis taps itin svarbia ir prioritetine sritimi“, – 30 metų į priekį žvelgia vienas stambiausių šalies ūkininkų, Agrokoncerno grupės akcininkas Ramūnas Karbauskis.

Kas iš tiesų laukia už blizgančių fasadų? Patikimi ir saugūs Lietuvos bankai, kaip sako juos įvertinęs Europos centrinis bankas, ar lupikautojai ir manipuliuotojai, kaip tvirtina bankų klientų atstovai ir vietiniai finansų ekspertai? Aišku viena – laukia ilgas kelias pasitikėjimo link.

Prieš savaitę šalies didmiesčiuose tvyrojęs smogas visiems tiesiogiai priminė, kuo gresia oro tarša: žmonės netgi raginti neiti iš namų. Neseniai didžiausioje Kėdainių rajono įmonėje – bendrovėje „Lifosa“ sumontuotas unikalus įrenginys gali būti pavyzdžiu, kaip svariai oro taršą ištisuose regionuose pajėgi mažinti didžioji šalies pramonė. Kontaktinis sieros rūgšties cecho aparatas daugiau nei du kartus sumažins bendrą gamyklos aplinkos taršą ir prisidės švarinant orą rajone.

2015 m. sausio 1 dieną Lietuvoje įvedamas euras. Estai ir latviai jau išgyveno šį istorinį laikotarpį. Nors skaičiuoti svetimų pinigų nederėtų, remdamiesi kaimynų pavyzdžiais pasidomėkime, kokios permainos laukia mūsų šalies bankomatų naudotojų.

Daugiausiai klientų 2014 m. antrąjį ketvirtį turėjo didieji Lietuvos bankai, priklausantys skandinaviškam kapitalui: „Swedbank“, SEB ir DNB. Didieji bankai naudojasi didžiausiu populiarumu ne tiek dėl ypatingų sąlygų, kurias suteikia savo klientams, kiek dėl to, kad yra labiausiai prieinami.

Naftos kompanijos “Total” vadovo mirtis lyg riedanti sniego gniūžtė apauga žiniomis apie painius, neretai skandalingus Prancūzijos ir Rusijos verslo santykius.

Beveik pusė lietuvių būsto remonto darbus stengiasi atlikti patys ir tik kas dešimtas kreipiasi į kvalifikuotus specialistus. Vis dėlto, be specialistų konsultacijų planuodami darbus lietuviai neišsiverčia. Tai parodė 20 metų veiklos Baltijos šalyse sukaktį švenčiančio vieno didžiausių statybos medžiagų bei jų sistemų gamintojo „Knauf“ iniciatyva atlikta apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi lietuvių būsto remontavimo įpročiai.

Statistika rodo, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, tačiau būtiniausioms prekėms ir paslaugoms lietuviai vis dar išleidžia didžiąją dalį pajamų ir gyvenimo kokybe atsilieka nuo Vakarų europiečių.