Daugybę karštų diskusijų sukėlęs Miškų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma pertvarkyti valstybinių miškų valdymą, šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose, o vėliau vėl keliaus į plenarinių posėdžių salę. Prognozuoti, kaip viskas klostysis toliau, sunku, nes kaip ir buvo galima spėti, kelis pastaruosius mėnesius dėl jo pataisų kryžiuotos ietys kol kas dar nenuleistos. Dar daugiau – viešojoje erdvėje esą pasirodo klaidinantys netikri „dokumentai“.
Savaitraštis „Veidas“ jau rašė, kad apie būtinybę pertvarkyti valstybinių miškų valdymą Lietuvoje kalbama daugiau kaip dešimtmetį, kad buvo parengtas, bet taip ir neįgyvendintas ne vienas projektas.

Pasaulio finansų analitikai 2017-ųjų pradžią vadina pozityvia: nepaisant tiek Europoje, tiek Amerikoje egzistuojančios politinės rizikos ir pasyvios Europos centrinio banko pozicijos, Amerikos federalinis rezervų bankas pastaruoju metu nebe pirmą kartą padidino savo bazinę palūkanų normą, o akcijų, žaliavų ir kitose rinkose iš esmės dominavo žalia spalva. Tačiau Lietuvoje toliau vyrauja negatyvios nuotaikos: inovacijos menkos, investicijos neefektyvios, produktyvumas mažas, o šalis toliau išsivaikšto ir išsivažinėja.

Internetinė prekyba maistu ir gėrimais Lietuvoje pernai augo sparčiausiai iš visų elektroninės prekybos kategorijų – daugiau nei 50 proc. Matydama didėjantį vartotojų susidomėjimą Vilniuje įsitvirtinusi „Barbora.lt“ plečia veiklą į Kauną, žengti į internetą ketina „Rimi“, o naujokai įsisprausti į rinką bando siūlydami nišinių paslaugų.

Bet galima klausti ir kitaip: ar jie apskritai toliau dygs, o jei dygs – kokiu spartumu? Gal tie, kurie iki šiol nesuskubo pasirūpinti savo namais, jau pavėlavo? Arba kiek tai mums kainuos? Tokių minčių nusprendusiems modernizuoti savo daugiabučius buvo kilę pernai, kyla jų ir dabar, o neseniai Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusioje konferencijoje „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis viešai teigė manantis, kad modernizacijos tempai per lėti. „Iki 2020 m. mums dar reikia renovuoti 22 tūkst. namų – po 7 tūkst. kiekvienais metais. Ką mes darysime?“ – klausė jis.

Daugybę karštų diskusijų sukėlę siūlymai pertvarkyti valstybinių miškų valdymą jau nukeliavo į Seimą. Kovo 16 dieną projektas, kurį teikia Vyriausybė ir dėl kurio kelis pastaruosius mėnesius buvo kryžiuojamos ietys, turėtų būti pristatytas plenariniame posėdyje. Nekyla abejonių, kad ne mažiau karšti debatai vyks ir parlamente. Ir ne tik dėl to, kad Seimo nariai yra įregistravę dar bent kelis projektus, bet ir todėl, kad tai jau ne pirmas bandymas reformuoti miškų ūkį ir sumažinti urėdijų skaičių.

Paskelbęs, kad kainos kyla, Statistikos departamentas nieko nenustebino – tai jaučiame kiekvienas. Labiau ar mažiau – priklauso nuo piniginės storėjimo. Arba nestorėjimo. Kai ji storėja, sako ekspertai, ir kainos stiebiasi – lyg kas tyčia stengtųsi, kad per daug nepraturtėtume. Dar sako, kad taip ir turi būti, nes prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje artėja prie Europos vidurkio, o infliacija yra gerai…

Savaitraštis „Veidas“ jau septynioliktą kartą išrinko Metų vadovą – žmogų, kuris ne tik sugeba sėkmingai auginti ir plėsti įmonę, kuriai vadovauja, didinti inovatyvių produktų gamybos, eksporto apimtis ir kurti didelę pridėtinę vertę, o iš kitų išsiskiria unikaliais sprendimais ir lyderio gebėjimais, bet ir kuria naujas darbo vietas bei puikiai žino, kad be patikimo užnugario – motyvuotų darbuotojų komandos – norimų rezultatų nepasieks, todėl pelnu dalijasi ir su kolektyvu, kuriam vadovauja, ir su visuomene.

Kai 1989 m. laivų mašinų ir mechanizmų specialisto diplomu nešinas A.Šileika atėjo į AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG), jį, kaip ir daugelį jaunų specialistų, paskyrė dirbti meistro padėjėju viename iš įmonės cechų. Po poros metų jis tapo jau kito cecho viršininko pavaduotoju, dar po metų grįžo į pirmąjį cechą, bet jau jo viršininku, dar po dvejų tapo VLG gamybos direktoriumi, o nuo 2001-ųjų jis – įmonių grupės, vienijančios 18 bendrovių, kurios specializuojasi laivų statybos, remonto ir modernizavimo, didelių ir sudėtingų metalo konstrukcijų bei įrenginių gamybos, uosto krovos darbų, inžinerinio projektavimo ir kitose srityse, generalinis direktorius.

Dabar startuolių matome šimteriopai daugiau nei prieš penketą metų. Tačiau dideli skaičiai neatskleidžia tikrosios tiesos – kiek startuolių išgyvena. Kaip sako Silicio slėnio ekspertai, vien gera idėja mažai ko verta.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamo savaitraščio „Veidas“ konkurso septynioliktuoju laureatu tapo vienos didžiausių inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Nekilnojamojo turto rinkoje 2016 m. buvo užfiksuotas didžiausias metinis butų kainų augimas nuo pat 2008-ųjų. Plėtotojai pripažįsta, kad norintys pasirinkti labiausiai jiems tinkantį būstą pirkėjai vėl ima dairytis į brėžinius. Bet į nuo šių metų pradžios kartojamą klausimą, ar nesipučia naujas burbulas, analitikai atsako, kad būsto rinkos temperatūra normali. Kita vertus, pardavėjų ir pirkėjų lūkesčiai visuomet skiriasi: vieni nori parduoti kuo brangiau, kiti – įsigyti kuo pigiau. Savaitraštis „Veidas“ siūlo ne tik prisiminti nuosmukius ir pakilimus, kuriuos nekilnojamojo turto rinka patyrė per pastarąjį dešimtmetį, bet ir palyginti lūkesčius su realia situacija šioje rinkoje.