2015 Lapkričio 18

Silicio slėnyje – lyg gražioje stebuklinėje pasakoje

veidas.lt

Shutterstock

Automobilis, gatvėmis važinėjantis be vairuotojo, garaže dirbantys startuolių įkūrėjai ir pramogų parką primenantis spalvingas „Google“ miestelis, kuriame telpa ir lauko baseinas, ir darbuotojų prižiūrimi bičių aviliai. Visa tai – Silicio slėnis.

Jurgita LAURINĖNAITĖ-ŠIMELEVIČIENĖ

Specialiai „Veidui“ iš Silicio slėnio

JAV Silicio slėnį, kurį namais vadina garsiausios pasaulio technologijų kompanijos, įsivaizdavau kaip ypatingą futuristinę vietą, kunkuliuojančią inovacijomis ir užtvindytą „Facebook“ vadovo Marko Zuckerbergo sėkmę bandančių pakartoti jaunuolių. Ir ne veltui. Jau po pirmo čia praleisto pusvalandžio visi mano lūkesčiai buvo pateisinti su kaupu.

Išsitenka ir milžinai, ir startuoliai

Pasaulio inovacijų lopšiu vadinamas Silicio slėnis, užimantis didžiulę teritoriją San Fransisko įlankos pakrantėje, sparčiai augti pradėjo XX amžiaus 5–8 dešimtmetyje. Į kelionių vadovus įtraukta ir istorinė Silicio slėnio gimimo vieta  – Palo Alto miestelyje, ramiame nuosavų namų kvartale, dar ir šiandien stovintis neišvaizdus vieno automobilio garažas, kuriame 1938 m. studentai Davidas Packardas ir Williamas Hewlettas pradėjo savo eksperimentus ir įkūrė įmonę „Hewlett-Packard“.

Verslą D.Packardas ir W.Hewlettas pradėjo įkvėpti Stanfordo universiteto profesoriaus Fre­dericko Termano kalbų, kuriomis jis skatino studentus kurti elektronikos bendroves čia pat, o ne vykti ieškoti darbo į Rytų pakrantėje veikiančias bendroves. D.Packardo ir W.Hewletto pavyzdžiu vėliau pasekė ir kiti talentingi jaunuoliai.

Palo Alto miestelis garsus ne tik kaip simbolinė Silicio slėnio gimimo vieta. Jame įsikūręs Stanfordo universitetas, čia gyveno „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas. Vis dėlto kaimynystėje įsikūręs kitas San Fransisko įlankos pakrantės miestas – Mauntin Vju mane viliojo labiau. Jame savo pagrindines būstines turi garsiausios JAV technologijų kompanijos.

Dėl to Mauntin Vju ir pasirinkau pirmąja savo viešnagės JAV technologijų lopšyje stotele, kurioje ant pastatų šviečia „Microsoft“, „Linkedin“, „Samsung“, „Amazon“ iškabos. Netikėtai ramioje gatvelėje aptikau garažą, kuriame darbavosi programuotojai, greičiausiai įkūrę startuolį.

Prie garažo pastatytas prabangus „Ferrari“ priminė sceną iš amerikiečių serialo „Silicon Valley“ („Silicio slėnis“), pasakojančio apie startuolį įkūrusius penkis jaunuolius, kukliai gyvenančius viename name ir iš visų jėgų besistengiančius įsukti savo idėją. Prabangūs automobiliai stodavo ir prie jų namų, kai susitikti atvykdavo investicijų taikinio ieškantys milijardieriai.

Garažo kaimynystėje – kemperių parkas, kur baltuose nameliuose ant ratų gyvena tie, kuriems Silicio slėnyje būsto nuoma neįkandama. O neįkandamos kainos didelei daliai apie šlovę svajojančių, bet kol kas tik idėją turinčių jaunuolių – šiame regione net išsinuomoti studiją vidutiniškai kainuoja apie 2 tūkst. dolerių per mėnesį.

Automobiliai be vairuotojų

Praėjo vos pusvalandis nuo mano įžengimo į Silicio slėnį, kai pro šalį prašvilpė maža balta mašinytė ir net žviegdama kirto ant stabdžių prieš raudoną šviesoforą. Iš karto atkreipiau dėmesį į keistai pasielgusį automobilį, ant kurio perskaičiau: „Self driving“ (liet. – „pats vairuoju“). Nespėjus susivokti, ką tai galėtų reikšti, mašina pradėjo sukti į kairę, ir staiga pamačiau – ji tuščia!  Automobilyje vairuotojo nebuvo – niekas nesėdėjo ir keleivio vietoje.

Man pasisekė – jau pirmąjį pusvalandį Silicio slėnyje pamačiau vieną įdomiausių ir ambicingiausių kompanijos „Google“ projektų. Nuo 2009 m. ši JAV technologijų milžinė išbando automobilio prototipą, kurio nereikia vairuoti.

Šiuose elektra varomuose automobiliuose nėra vairo, stabdžių ir greičio pedalų. Kom­piuterio vairuojamas automobilis kliaujasi jutikliais, kurie užfiksuoja kitus automobilius, pėsčiuosius, dviratininkus, paukščius ar net skraidantį polietileninį maišelį, ir programine įranga, prognozuojančia, kaip gali pasielgti kiti eismo dalyviai.

Įvertinęs visus šiuos veiksnius kompiuteris parenka saugų greitį ir judėjimo trajektoriją. „Google“ tikslas – sukurti savarankiškai vairuojančius automobilius, kurie pakeistų žmonių vairuojamas transporto priemones ir padėtų išsaugoti 1,2 mln. žmonių, kasmet žūvančių keliuose, gyvybes.

Matytas automobilis – naujausias prototipas, išjudėjęs į gatves tik 2014 m., kurį „Google“ kompanija pati kūrė nuo nulio. Iki tol „Google“ išbandė „Lexus“ automobilį, perdarytą ir pritaikytą važinėti autonomiškai. Šiuo metu Mauntin Vju gatvėmis laksto 17 naujausių, nuo nulio sukurtų prototipų, o dar aštuonis galima pamatyti Ostino mieste Teksase. „Google“ šių miestelių gatvėmis yra paleidusi ir 23 „Lexus“ automobilius be vairuotojo.

Savarankiškai vairuojančių automobilių projektui vadovaujantis Chrisas Urmsonas teigia, kad per šešerius metus šie automobiliai buvo patekę į 14 avarijų, tačiau visais atvejais dėl eismo įvykių buvo kalti kitų automobilių vairuotojai. Net 11 kartų iš šių 14 atvejų kiti automobiliai rėžėsi į „Google“ automobilių galą. „Visais atvejais avarijos įvyko dėl žmonių klaidų ir neatidumo“, – teigia C.Urmsonas. Jis įsitikinęs – tai rodo, kad „Google“ automobiliai yra kur kas saugesni nei vairuojami žmonių.

„Google“ automobiliai kas mėnesį nuvažiuoja apie 16 tūkst. kilometrų – maždaug tiek, kiek vidutinis JAV vairuotojas per metus. Iš viso per šešerius metus „Google“ mašinos be vairuotojo jau įveikė 1,9 mln. kilometrų.

Gatvėje pamatytas savarankiškai vairuojantis automobilis leido suvokti, kaip toli į priekį planuoja šios technologijų milžinės ir kokių didelių naujovių jau gana greitai jos įneš į mūsų gyvenimą.

Kaip mūsų gyvenimą neatpažįstamai pakeitė socialiniai tinklai ir internetas, taip jį pakeis ir savarankiškai vairuojantys automobiliai – gatvėse neliks kelių „gaidelių“, stotelėse traiškančių žmones, akli, paralyžiuoti, senyvi ar ligoti žmonės taps nepriklausomi nuo kitų ir galės laisvai judėti, o vairavimui skirtą laiką galėsime panaudoti kitoms reikmėms. Jau dabar akivaizdu, kad smarkiai keisis ir verslo veidas: tikėtina, jog ilgainiui išnyks kai kurios šiandien itin paklausios profesijos, kaip tolimųjų reisų, autobusų vairuotojų, taksistų, o didžiulei miniai nebereikalingų darbuotojų teks galvoti, ką veikti toliau.

„Google“ – svajonių darbdavė

„Google“ garsėja ne tik inovatyviais ir drąsiais projektais, kurie jau gerokai palengvino ar dar tik palengvins mūsų gyvenimą. Dar viena svarbi priežastis, kodėl ši technologijų milžinė neišnyksta iš naujienų srauto, – rūpinimasis savo darbuotojais. Ši JAV bendrovė bemaž visuose reitinguose iškovoja svajonių darbdavio titulą.

Tiek šių metų žurnalo „Fortune“ išleistame „100 geriausių kompanijų darbuotojams“ sąraše, tiek naujausiame „Linkedin“ reitinge „100 geidžiamiausių darbdavių“ „Google“, turinti daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų, ir vėl atsidūrė pirmoje vietoje. Apie „Google“ darbuotojams siūlomas pramogas ir paskatinimus sklinda įvairiausios legendos. Kinų patarlė sako, kad nematei Pekino, jei nelipai į Didžiąją Kinijos sieną, neaplankei Uždraustojo miesto ir nevalgei Pekino anties, tad iš Silicio slėnio negali išvykti nepamatęs „Google“ ar kitos garsios JAV technologijų bendrovės.

Apsilankymas „Google“ miestelyje, vadinamame „Googleplexu“, buvo svarbiausias mano viešnagės Silicio slėnyje tikslas, kurio laukiau itin nekantriai. Užteko čia praleisti apie pusdienį, ir įsitikinau, kad svajonių darbdavio titulai „Google“ dalijami ne veltui.

Užsiimti pomėgiais galima ir darbe

Garsiausios Silicio slėnio bendrovės įsikūrusios ramiame kvartale mažaaukščiuose pastatuose, apsuptuose žalumos. Kai stovėjimo aikštelėje pasistačiusi automobilį įėjau į vieną iš „Google“ kompleksų, nuo pat pirmos akimirkos pajutau „Google“ dvasią.

Buvo pietų metas, tad lauke veiksmas virte virė – „gūgleriai“ pro šalį zvimbė ant spalvingų dviračių, kuriais darbuotojai gali naudotis kada panorėję, neskubiai gėrė kavą, išsitiesę žaliuose-geltonuose-raudonuose šezlonguose, pastatytuose ant išpuoselėtos vejos, ar pietavo prie staliukų, stovinčių įspūdingame gėlyne.

Nedidelė eilė buvo nusidriekusi prie automobilių-užkandinių, tiekiančių indišką maistą, už kurį darbuotojai nemoka – užtenka parodyti savo darbo pažymėjimą. Nesijautė nei skubėjimo, kurį įprastai pajusi per pietus užsukęs į banko ar kitos didelės korporacijos valgyklą, nei streso. Atsipalaidavę, besišypsantys žmonės vaikštinėjo su popieriniais kavos puodeliais rankose ar ramiai šnekučiavo pavėsyje, slėpdamiesi nuo 30 laipsnių karščio.

Trijų pastatų „Google“ komplekse labiausiai akį traukė vešli žalia veja ir įvairios įdomios erdvės, skirtos darbuotojų hobiams. Domiesi daržininkyste? Kodėl poilsio minutę ja neužsiimti tiesiog darbo vietoje? Ant vejos įrengtose medinėse dėžėse žaliuoja daržovės – tai „Google“ darbuotojų asmeniniai darželiai.

Kiekvienas norintis čia gali užsiimti daržininkyste, o „Google“ pasirūpina dėže, juodžemiu ir net trąšomis. Šalia darželių auga vaismedžiai. Vieno uolaus sodininko prižiūrimas medis jau buvo pasipuošęs solidžiais greipfrutais. Matyti, kad savo derliumi „gūgleriai“ rūpinasi atsakingai, nes šalia darželių kabo ženklas, įspėjantis, kad rūkyti čia draudžiama.

Tolėliau už darželių – bičių aviliai, kuriuos taip pat prižiūri darbuotojai, o kartą per metus kolektyvas vaišinamas „Google“ medumi.  Netoli avilių akį patraukė didžiulis meldų laukas, iš visų pusių glaudžiai supantis dalį pastato. Į šį meldų lauką atsiveria meditacijos kambario, į kurią darbuotojai ateina pailsėti, langas.

Nemokamas maistas – visą savaitę

Jauki ir žaisminga „Google“ miestelio aplinka paįvairinta detalėmis, neleidžiančiomis pamiršti, kad lankaisi ne pramogų parke, o technologijų lyderės valdose. Pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėje, arčiausiai pastato esančioje eilėje, prie elektros krovimo stotelių krovėsi keliolika elektromobilių, tarp jų ir naujas „Tesla“ modelis. Viename pastate prie užkandžių baro už stiklo judėjo robotas.

„Google“ teritorijoje vos per keliolika minučių gali pamatyti veidų iš viso pasaulio – daugiakultūrė aplinka yra dar vienas pranašumas, dažnai minimas darbuotojų. Labiausiai daugiakultūriškumą galima pajusti pietų metu, kai darbuotojai susitinka valgyklose, restoranuose ir kiemuose. Tris kartus per dieną – net ir savaitgaliais – „Google“ darbuotojai nemokamai vaišinami pusryčiais, pietumis ir vakariene.

Tą dieną, kai lankiausi, viename pastate stovėjo savitarnos bufetas, kuriame buvo išdėlioti mėsos troškiniai, garnyrai, vaisiai, gėrimai, sriubos. Šalia valgyklos įrengtas net ledų aparatas, karštą dieną ypač populiarus. Kitame pastate įsikūręs indiškas restoranas, kuriame darbuotojus aptarnauja padavėjai, – nepaisant aukštesnio lygio paslaugų, maistas nemokamas ir čia. Dar viena darbuotojų mėgstama vieta – kavos baras, kuriame visą dieną dirbantis baristas gali nemokamai paruošti bet kokį gėrimą.

Lankydamasi „Google“ įsitikinau, kad 50 pėdų (15 metrų) taisyklė, teigianti, kad įvairūs nemokami užkandžiai ir gėrimai nuo darbuotojų negali būti nutolę daugiau nei 50 pėdų, yra ne internautų pokštas, o faktas. Kiekviename aukšte netoli kabinetų praalkusių darbuotojų laukia kavos, gaiviųjų gėrimų, sulčių, vaisių ir įvairiausių užkandžių barai.

„Google“ teritorija – tikra suaugusiųjų žaidimų aikštelė. Perėjau šokių salę, kurioje vyksta nemokamos tango ir kitokių šokių pamokos, laipiojimo sienos kambarį, sporto salę, fotostudiją, iš kurios gali pasiskolinti fotoįrangos, žaidimų kampelį su žaidimų aparatais, gitaromis, stalo teniso stalu bei kitokiais „žaislais“ ir realaus dydžio boulingo salę.

Prie boulingo salės prisiglaudusi skalbykla su skalbyklėmis. Darbuotojai šioje patalpoje gali bet kada išsiskalbti drabužius, o „Google“ aprūpina visomis reikiamomis priemonėmis, kaip skalbimo milteliai.

Dar vienas iš darbuotojams naudingų kabinetų – kompiuterių taisykla. Prie jos stovi spintelė su įvairiausiomis kompiuterių detalėmis ir net tuzinu kompiuterių, kuriuos darbuotojai gali bet kada pasiskolinti.

Dar daugiau pramogų darbuotojų laukia pagrindinėje „Google“ būstinėje, nuo mano aplankyto pastatų komplekso nutolusioje mažiau nei per du kilometrus. Pirmasis dalykas, kurį pamačiau įžengusi į pagrindinį kompleksą, – lauko baseinas. Jame po pietų gaivinosi tik vienas žmogus, o šalia įrengta ir paplūdimio tinklinio aikštelė. Už pastatų plyti parkas, čia čiurlena dirbtinis upelis, laksto voverės ir bėgioja darbuotojai.

„Google“ miestelyje gali rasti visko, apie ką tik sugebi pagalvoti. Ir nors sutikti „Google“ darbuotojai tvirtino, kad išbandyti šias pramogas viliojo tik pirmąjį pusmetį, išdirbę čia kelerius metus jie vis dar jaučiasi esantys laimės kūdikiai. Mat „Google“ geriausius darbuotojus prisivilioja ne tik įvairiomis pramogomis ir privilegijomis, kurių jau siūlo ir kitos garsios Silicio slėnio bendrovės, bet ir vienais didžiausių atlyginimų.

„Google“ miestelyje supranti ir tai, kodėl ši korporacija nenusileidžia iš pasaulinių korporacijų elito viršūnės: ji viena pirmųjų įrodė, kad laimingi darbuotojai = klestinti bendrovė.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...