Sovietų Sąjungos paleidimo 25-metis, šmėstelėjęs kalendoriuose gruodžio 8-ąją, Lietuvoje nebuvo sutiktas nei fanfaromis, nei laidotuvių muzika. Atrodo, kad tai pamirštas ir nereikšmingas dalykas. Tyla ir abejingumas be poteksčių.

Žurnalisto išsilavinimą turintis senas politikos vilkas Paolo Gentiloni (nuotr.) paskirtas naujuoju Italijos ministru pirmininku. Jis pakeis partijos kolegą demokratą Matteo Renzi, atsistatydinusį praėjusią savaitę po triuškinamai pralaimėto referendumo dėl konstitucinės reformos (plačiau apie tai skaitykite 34 p.)

2016 m. rugsėjo mėnesį pažymėjo­me Lietuvos ir Kinijos diplomatinių santykių 25-metį. Ne­at­sitiktinai jubiliejiniam vokui pasirinkome krepšinio temą: kol kas šioje šalyje esame labiausiai ži­no­mi kaip krepšinio ir trenerio Jono (Jono Kaz­lausko, treniravusio Kinijos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę per Pekino olimpines žaidynes) šalis. Labai dažnai ren­giniuose, pamatę užrašą Lietuva, kinai sako: „krep­­­šinis, Jonas“. Dar mus žino kaip gin­taro šalį. O gintarą kinai labai mėgsta, noriai per­­ka ir juo puošiasi.

Praėjusią savaitę pirmadienio vakarą maždaug 50 km nuo Kolumbijos Medeljino tarptautinio oro uosto sudužo čia leistis turėjęs iš Bolivijos užsakomuoju reisu skrendantis keleivinis lėktuvas „British Aerospace 146“. Orlaiviu skrido 77 žmonės, iš kurių šešiems pavyko išgyventi katastrofą, dar vienas žmogus mirė ligoninėje.

Prikišus nosį prie savaitraščio „Literatūra ir me­­nas“ gruodžio 2 d. numerio įmanoma per­­­skaityti tamsiame fone vos matomą viršelio antraštę: „Pilietinio karo nuojauta“. Žodis „pi­lietinio“ perbrauktas. Tai teikia optimizmo. Kaip ir tai, kad antraštei parinktas smulkiausias šriftas.

Italijos premjeras Matteo Renzi atsistatydino po to, kai referendume rinkėjai atmetė konstitucines pataisas. Atmesti pakeitimai vyriausybei būtų suteikę daugiau galimybių vykdyti ekonomines pertvarkas.

Praėjusią savaitę ne tik Lietuva, bet ir Estija apsisprendė dėl naujo premjero. Nors vis lygiuojamės į Šiaurės kaimynus, šįsyk pavyzdžio iš jų imti nesinorėtų. Kad ir kaip kritiškai vertiname savo valdžią, bet kitose ES valstybėse yra premjerų ir be aukštojo išsilavinimo, ir su abejotina praeitimi. Žinoma, yra ir tokių, kuriuos norėtųsi klonuoti.

Stovimos darbo vietos! Nesibaigiantis geros kavos srautas! Atviro plano biuras! Šias ir daugelį kitų panašių frazių išgirstume paklausę įmonių, kas padeda joms dirbti efektyviau. Tačiau tai – tik blizgučiai. Organizacijos, ieškančios efektyvių valdymo būdų, susiduria su daugybe pasiūlymų ir idėjų. Du populiarėjantys metodai, tiksliau, jų kombinacija, vis didesniam skaičiui įmonių tampa sėkmės elementu pakeliui į našumo didinimą ir veiklos gerinimą. Šie du metodai – tai LEAN vadybos sistema ir koučingas

„Brexit“, Donaldas Trumpas – dėl to kai kam jau nervai nelaiko. Ar tik ne Angela Merkel – vienintelė liberalios demokratijos atrama Europoje? Ką darysime, jei Prancūzijos prezidente bus išrinkta Marine Le Pen? Netikėtos politinės permainos skatina košmariškas prognozes. D.Trumpas lyg kometa lekia link Žemės rutulio ir taikosi jį praryti. Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas, D.Trumpas peiliais dalijasi pasaulinį pyragą. Tokie solidžių žurnalų viršeliai.

Niekam ne paslaptis, kad viešieji pirkimai – itin biurokratizuota valdžios aparato dalis, apie kurios reformavimą kalbėta be galo daug. Nuo žodžių galiausiai pereita prie darbų. Seimas pagaliau ėmėsi veiksmų korupcijos piktžolei iš viešųjų pirkimų dar­žo išrauti.

Ekonominė diplomatija – tai viena iš Lietuvos diplomatinės tarnybos funkcijų, kuri mūsų šalyje vis plačiau ir garsiau buvo prisiminta 2014 m. Rusijai įvedus prekybos embargą Europos ir jos sąjungininkų gaminiams.