Abejonės dėl Europos Sąjungos svarbos prieš kelerius metus buvo tik kai kurių akademikų teoriniai pašnekėjimai. Pastaruoju metu ES ir liberalios demokratijos principai tapo madingu skeptikų taikiniu. Euroskeptikas dažnai žaidžia žmonių emocijomis, baksnodamas į pasirinktas problemas ir spekuliuodamas prognozėmis apie Europos Sąjungos griūtį. Šįkart pabūkime emocingi kaip euroskeptikai ir pasvarstykime, kodėl Europos Sąjunga yra toks mums svarbus projektas. Atlikime mintinį eksperimentą, kas atsitiktų, jeigu išsipildytų euroskeptiko svajonė ir rytoj atsibustume be Europos Sąjungos.

Prognozės – būtinos kalėdinės dovanėlės. Kiekviena save gerbianti žiniasklaidos priemonė artėjant Naujiesiems metams ką nors pasako apie ateitį. Vienos prognozės išsisklaido kaip miražai – tarsi Kalėdų seneliai ir snieguolės, kurie sausio pradžioje išnyksta nežinia kur. Kitos pasimiršta, bet po kurio laiko sprogsta, kada baigia tiksėti jose įtaisytas laikrodis.

Lenkijoje nerimsta protestai. Reikėtų pridurti – nerimsta visus metus. Į mitingus renkasi ir opozicinių partijų, ir valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (TT) šalininkai. Vieni laiko skrajutes su užrašais „grąžinkite žiniasklaidos laisvę“, kiti skanduoja „ačiū, Jaroslawai“ arba „mūsų karalius – Dievas“.

Jei pastaruoju metu ruošėtės iš banko ar kitos finansų įstaigos imti būsto paskolą, tikriausiai pastebėjote, kad paskolos suma negali viršyti tam tikro jums nustatyto dydžio, o trukmė – 30 metų. Tikriausiai susimąstėte – kodėl? Ir kuo tai susiję su kartais viešojoje erdvėje girdimu žodžių junginiu „makroprudencinė politika“?

Kas ketverius metus lapkričio antroje pusėje JAV kelias dienas padvelkia ypatinga tuštuma. Nesvarbu, kas laimėjo, kiek laimėjo, – tiesiog natūralu, kad daugiau nei metus tęsęsis prezidento rinkimų maratonas baigiasi, o atėjusi atomazga bent kelias dienas glumina spengiančia tyla. Atlėgsta įkaitusios emocijos.

Turkija, Rusija ir Iranas gruodžio 27 dieną rengia susitikimą Maskvoje. Jo metu šios priešingas Sirijos kovotojų stovyklas remiančios šalys mėgins dar kartą rasti išeitį iš padėties be išeities.

Tema: 1914-ųjų kalėdinės paliaubos Pirmojo pasaulinio karo Vakarų fronte. Potemė: trumpo metro filmukai apie tai. Potemės potemė: suverenių nacionalinių valstybių Europa – euroskeptikų ir ES kritikų idealas – gyvuoja nuo 1648 m., kada įteisinta suverenios valstybės samprata (epochos pradžia išties turi tikslią datą – kitaip nei, pavyzdžiui, ledynmečio pabaiga). Per tą laiką Europos valstybių karuose žuvo milijonai žmonių.

Siekdama išvengti finansų krizės, Ukrainos vyriausybė nacionalizavo didžiausią šalies banką „PrivatBank“, kuris priklausė milijardieriui Ihoriui Kolomoiskiui.

Pats prabangiausias ir brangiausio nekilnojamojojo turto mikrorajonas Dortmunde – ant Fenikso ežero kranto. Pavadinimas simboliškas: daug metų čia karščiu alsavo didžiulė plieno gamykla, o jai išsikėlus kaip feniksas iš pelenų pakilo gyvenamųjų namų, biurų, restoranų, poilsio zonų teritorija ant dirbtinio ežero kranto. Iš gamyklos teliko viena krosnis, virtusi didžiule skulptūra.
Brangiausi būstai Dortmunde – ten, kur lydytas plienas

Italų „No“ vietoj „Si“, kaip ir po jo įvykęs premjero Matteo Renzi atsistatydinimas, lyg ir nebuvo netikėtas: tokį rezultatą prognozavo apklausos ir lažybų bendrovės. Tačiau už permainas pasisakiusiems italams M.Renzi inicijuotas referendumas buvo šansas išvysti kitokią Italiją – modernesnę, greitesnę, žvalesnę. Vis dėlto populistai referendumą sugebėjo nušviesti kitomis spalvomis ir sugundyti italus balsuoti ne už, bet prieš.

Perl Harboras? JAV karinė jūrų bazė Havajuose, į vakarus nuo Honolulu, iš kurio kilęs kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama.