Reikia suprasti, kad žemės ūkį pripažinus strategine sritimi, ES paprasčiausiai nebegali nusigręžti nuo savo ūkininkų.

Mums dažnai atrodė, jog tikroji demokratija, žodžio laisvė, žmogaus teisės iš tiesų egzistuoja ir gali egzistuoti tik vakarų valstybėse.

Tik sąjunga su tokias pačias vertybes ginančia Prezidente gali užtikrinti TS-LKD partijai ilgalaikę sėkmę.

Restoranėlį Vilniaus senamiestyje gali atidaryti bet kas, o štai krakmolo ar trąšų gamyklai pastatyti reikia kelių šimtų milijonų litų.

485 mlrd. eurų arba per 1,6 trilijono litų – tokio dydžio skola slegia Graikiją.

Jeigu visas partijų galimybes turi nepartiniai judėjimai, tai kam tos partijos?

Kova, kurią šiuo metu su “Gazpromu” veda Lietuvos Vyriausybė – sudėtinė bendros Europos Sąjungos energetikos politikos dalis.

Visus mūsų turtuolius nesunkiai galima sudėlioti į tris skirtingas lentynėles: “baltieji”, “pilkieji” ir “juodieji”.

Skepticizmą, kad Lietuva – nenusisekęs projektas, kursto posovietinėmis taisyklėmis besivadovaujanti žiniasklaida.

Graikija, Portugalija, Airija savo nacionalinėje politikoje kopijavo ekonomiškai bei technologiškai pajėgias šalis ir tai jas privedė prie bankroto.

Telieka stebėtis: iš kur, kai kurie Lietuvos kultūros veikėjai taip gerai išmano visus sovietinio pasipinigavimo niuansus?