Gamtą teršė dar pirmykštis žmogus, ir visuomenės gyvenamoji aplinka niekad nebuvo idealiai švari. Bėgant laikui savo poreikius tenkinantis žmogus tapo pagrindiniu jį supančios aplinkos teršėju, o kartu ir labiausiai atsakingu už jos išsaugojimą.

Praėjusią savaitę teko nuodugniau pažinti Aukštaitiją – nuvažiavome 1300 km ir aplankėme dešimt rajonų. Šios išvykos metu patyrėme daug gerų emocijų, sutikome daug malonių ir svetingų žmonių, įsitikinome, kad turizmo infrastruktūra šiame regione išvystyta tikrai neblogai ir daugumoje šių rajonų gyvenimo kokybė pagerėjusi dėl Europos Sąjungos paramos.

Vyriausybė nuolat tikina, kad praėję metai žemės ūkiui buvo palankūs, rodikliai pagerėjo. Teigiama, kad pokyčius lėmė geresnis derlius ir padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Girdint tokias kalbas atrodo, kad jokių problemų žemės ūkyje nėra, tačiau ko tada žemdirbiai nepatenkinti?

Per šios Vyriausybės kadenciją ūkininkai pajuto nemažai svarbių pokyčių. Vienas jų – pasiekėme susitarimą, kad ūkininkai taptų socialinio sveikatos draudimo ir pajamų mokesčių mokėtojais. Dabar ūkininkai ir jų partneriai įgyja teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Viešas trijų dešimčių žinomų verslininkų, politologų, teisininkų, žurnalistų, politikų kreipimasis į generalinį prokurorą laiduojant už STT suimtą ir į kalėjimą įkištą lobistą Andrių Romanovskį parodė, kad STT prarado pagrindinį savo galios įrankį – galimybę viešai prisegti žmogui „korumpuoto“ etiketę, nepateikiant jokių jo kaltės įrodymų.

Štai ir prašvilpė didžiosios mūsų šaliai dienos: ir Mindaugo karūnavimo diena, ir Žalgirio mūšio sukaktuvės. Pralėkė iškilmingai paminėtos, sutiktos džiaugsmo šūkiais, o kai kam ir ašaromis aplaistytos.

„Išvykdami į šią kelionę mes, Liaudies Seimo atstovai, galime pasakyti: išvažiuojame parnešti naujajai Lietuvai Stalino konstitucijos saulės“, – tai garsioji komunisto Justo Paleckio (1899–1980), tapusio vienu ryškiausių Lietuvos nepriklausomybės praradimo simbolių, frazė, ištarta 1940 m. liepos 30 d.

N.Venckienė žino, kad Garliava, kurioje Kedžių šeimyną pažįsta visi, už ją nebalsuos, tad pasislėpti nuo prokurorų Seime tikisi posovietinių ekonominių emigrantų balsais.

Praėjusį antradienį “Veidui” buvo šventė. Ir ne tik mums, bet ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui dr. Jonui Miliui, kuris šiemet išrinktas Metų valstybės tarnautoju.

Valstybės valdymas per 760 metų neabejotinai pergyveno keliolika lūžio momentų. Nesigilindamas į santvarkų, epochų skirtumus, aš išskirčiau Mindaugo ir Vytauto epochą, kai formavosi pagrindiniai valdymo principai, leidę valstybei gyvuoti šimtmečius, ginti savo gyvybinius interesus ir vykdyti efektyvią užsienio politiką.

Vienos kurios nors visuomenės grupės ir jos interesų iškėlimas virš kitų anksčiau ar vėliau gimdo sudėtingus kataklizmus.