Šiandien Baltijos šalys iš Europos Sąjungos erdvės išsiskiria pagal du pagrindinius rodiklius – tai išskirtiniai bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimo mastai ir didžiulis nedarbo lygis.

Šiaip jau visi nauji televizijos realybės šou užgimsta Didžiojoje Britanijoje arba JAV ir lietuviai po keliolikos mėnesių šias idėjas klonuoja. Bet kartais galėtų būti ir išimčių – bent vieną gerą mintį galėtų pasiūlyti ir lietuviai, nes nei britams, nei amerikiečiams tokių idėjų tiesiog negalėtų kilti.

Viena kontroversiškiausių moderniosios ekonomikos mokslo prielaidų yra tikėjimas beveik tobulu ūkio subjektų racionalumu, jų gebėjimu optimizuoti savo ekonominę veiklą ir kone antgamtiškai efektyvia finansų rinka.

Nesuklysime teigdami, kad didelė dalis Lietuvos užsienio politikos darbotvarkės, pradedant nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 m., buvo kuriama Vašingtone.

PKN “Orlen” vadovų derybos su rusais, siekiant parduoti “Mažeikių naftą”, Varšuvoje laikomos akivaizdžiu ir jokių abejonių nekeliančiu faktu.

Gegužės šeštą dieną, švenčiant Anglijos centrinio banko politinės nepriklausomybės tryliktąsias metines, Europos centrinio banko (ECB) vadovas dar kartą viešai patikino, kad užstatu nepriims šlubuojančių valstybių obligacijų.

Pasiklausius Lietuvos parlamentinių politinių partijų lyderių kalbų, susidaro įspūdis, kad jie visažiniai. Jie puikiai žino, kaip valdyti valstybę, kaip suvaldyti krizę, kaip skatinti verslą, kokias reformas vykdyti. Kitaip tariant, jie ekspertai visais klausimais.

Gegužės 7-ąją švenčiant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną žurnalistų bendruomenės forume šios profesijos atstovų gildijai savęs nepriskiriantys forumo dalyviai pažėrė pabarimų ir pamokymų žurnalistams.

Svarbiausias mūsų tikslas turėtų būti, kad visų mūsų bėgimo takeliai susieitų į vieną platų taką, kurio pradžioje ir gale būtų parašyta “Šeima”.

Šiuo metu frazė “aš taip manau” Lietuvoje tapusi lemtinga: remdamiesi vien ja sprendimus priima daugybė žmonių – pradedant neišsilavinusiais liumpenais ir baigiant prezidente.

Įsivaizduojate, koks šaršalas kiltų, jeigu kurioje nors iš Europos sostinių siautėjantys dešinieji, skustagalviai ar, neduok Dieve, nenonaciai bei jiems prilygintieji riaušių metu nužudytų tris nekaltus žmones, o tos šalies vyriausybė tik švelniai papriekaištautų?