2010 Liepos 10

Rinkimai

Valstybės tarnyba – ir vėl reformų akivaizdoje

veidas.lt

Savaitraštis “Veidas” jau šeštą kartą skelbia geriausius valstybės tarnautojus ir geriausias valstybės institucijas.

Vienas valstybės tarnautojas atvirai prisipažino – šios savaitraščio “Veidas” iniciatyvos laukia ne mažiau negu Kalėdų, nes tai bene vienintelė proga per metus išgirsti apie valstybės tarnautojus ir gerą žodį. Po šio renginio vėl tenka grįžti į nemalonią realybę ir klausytis užgaulių pravardžių bei valdininkų adresu siunčiamų prakeiksmų.

Praėję metai valstybės tarnautojams labiausiai įsiminė reformomis. Jų pasekmė – šiemet geriausiųjų rinkimuose dalyvavusių tarnautojų sąrašas keitėsi bene labiausiai per visus šešerius metus. Palyginus pirmą kartą 2005 m. išrinktą geriausių valstybės tarnautojų dvidešimtuką su šių metų sąrašu akivaizdu, kad pusės geriausiųjų valstybės tarnyboje nebėra.

Valdančioji koalicija pernai nusprendė sustiprinti ministrų komandas, tad ministerijos sekretorius pakeitė kancleriai bei politinio pasitikėjimo viceministrai. Nuo liepos 1 d. panaikintos ir apskričių administracijos, todėl šiemet į kandidatų sąrašą nebeįtraukėme ankstesniais metais jame buvusių apskričių viršininkų.
Ne vienas šiemet rinkimuose dalyvavęs valstybės tarnautojas šią netektį pajuto ir pabrėžė, kad per pusantrų metų valstybės tarnyboje neliko daug profesionalų. Buvo ir tokių kaip Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktorius ponas Česlovas Balsys, kurie šiemet atsisakė dalyvauti apklausoje motyvuodami, kad nebemato kandidatų, už kuriuos būtų verta balsuoti. Priminsime, kad Metų valstybės tarnautoją renka patys tarnautojai, balsuodami už, jų nuomone, geriausiai dirbančius kolegas. Iš viso anketą išsiuntėme maždaug 140 valstybės tarnautojų, tarp jų ir apskričių viršininkams, taip pat Seimo komitetų pirmininkams, kurių keliai dažnai susikryžiuoja su valstybės tarnautojų. Atsakymus atsiuntė apie šimtą respondentų.

Dar viena šių metų naujovė – siekdami pristatyti daugiau gerai dirbančių valstybės tarnautojų, nutarėme nevertinti kolegų ankstesniais metais pripažintų, pagerbtų ir Metų valstybės tarnautojo titulą jau pelniusių tarnautojų: finansų viceministro Edmundo Žilevičiaus ir Ūkio ministerijos kanclerio Gedimino Miškinio. Už šiuos valstybės tarnautojus skirtų balsų neskaičiavome.

Kodėl jie geriausi

Šiemet geriausiu valstybės tarnautoju išrinktam Seimo kancleriui Jonui Mileriui kolegos negailėjo gražių žodžių ir priminė, kad J.Milerius be priekaištų dirbo Seime nuo pat Aukščiausiosios Tarybos laikų – kūrė Seimo informacinių technologijų bazę ir konsultavo daugybės kitų institucijų informacinių technologijų kūrėjus. Paskirtas Seimo kancleriu esant sudėtingoms aplinkybėms, jis sugebėjo derinti skirtingus interesus, subalansuoti Seimo kanceliarijos darbą. “Tai buvo retas atvejis, kada Seimas, šiaip jau labai margas, balsavo vieningai ir Seimo kancleriu paskyrė J.Milerių”, – pabrėžė apklausoje savo balsą už J.Milerių atiduodamas kitas valstybės tarnautojas.

Beje, Seimo kanclerį į šį kandidatų sąrašą šiemet įtraukėme pirmą kartą, tad jau pirmais dalyvavimo rinkimuose metais pelnytas kolegų pripažinimas daug sako.

Antrosios vietos laimėtojas – Europos teisės departamento direktorius Deividas Kriaučiūnas visus šešerius metus kolegų sprendimu atsidurdavo geriausiųjų dvidešimtuke ir kasmet nuosekliai artėjo viršūnės link.
Visus šiuos metus iš dvidešimtuko nedingsta ir tokie valstybės tarnautojai, kaip Dainius Numgaudis, Reinoldijus Šarkinas, Rūta Baškytė, Arūnas Kazlauskas. Valstybės tarnautojai, iš daugiau nei šimto žmonių sąrašo rinkdami geriausiai dirbančius kolegas, pasiūlė ir savo kandidatų – Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorių Raimondą Kuodį, valstybės kontrolierės pavaduotoją Arūną Keraminą ir statutinės organizacijos STT vadovą Žimantą Pacevičių.

Geriausių valstybės institucijų vertinimas išsiskyrė

Valstybinių institucijų rinkimuose moderniausia, pažangiausia ir geriausiai dirbančia šiemet pripažinta Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai pirmas šios institucijos įsiveržimas į patį viršų – pernai ji užėmė devintą vietą, o iki šiol aukščiausiai užkopė iki trečios vietos 2007-aisiais.

“Reikia pripažinti, kad VMI veikla gerėja, pajamų deklaravimo procesas vis modernesnis ir patogesnis. Mūsų studijose apie viešajame sektoriuje priimtus informacinius sprendimus, kurie davė naudos, VMI diegiama sistema minima kaip geros praktikos pavyzdys”, – pabrėžė Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis.

Per visus šešerius metus, kai rengiami šie rinkimai, pirmame geriausių valstybės institucijų dešimtuke išliko Valstybės kontrolė, Krašto apsaugos ministerija (KAM), Europos teisės departamentas, Finansų ir Teisingumo ministerijos.

Nemalonios žinios šiemet skirtos Lietuvos bankui – per šešerius metus tris kartus Metų valstybės institucija pripažintas Lietuvos bankas smuko žemyn net į 20 vietą. Iš dešimtuko taip pat šiemet iškritusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nupuolė į 50 vietą, “Sodra” – į 30 vietą.

Įspūdingu kilimu reitingo lentelėse aukštyn šiemet, palyginti su praėjusiais metais, pasižymėjo Žemės ūkio ministerija, iš 46 vietos šoktelėjusi į 11-ąją, ir Energetikos ministerija, iš 47 vietos pakilusi į 18-ą. O štai prieš šešerius metus nė vieno balso negavęs Registrų centras šiemet – 17 vietoje. Kasmetiniai geriausiai dirbančių valstybės institucijų autsaideriai – Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Valstybinė ligonių kasa, Turizmo departamentas, Valstybinė ligonių kasa ir keletas kitų.

Beje, šiemet užsakėme ir sociologinę gyventojų apklausą, prašydami piliečių įvertinti valstybės institucijas, su kuriomis jiems tenka susidurti bene dažniausiai. “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime Consulting” atlikta apklausa parodė, kad piliečių ir valstybės tarnautojų nuomonės apie geriausiai dirbančias institucijas gana smarkiai išsiskyrė. Tarkime, valstybės tarnautojai mano, kad geriausiai dirbanti ministerija – Finansų. Tuo tarpu šios ministerijos tarp dirbančių geriausiai nenurodė nė vienas apklaustas pilietis. Piliečių nuomone, geriausiai dirba Užsienio reikalų ministeriją (26,8 proc.). Labiausiai valstybės tarnautojai ir piliečiai sutaria dėl Krašto apsaugos ministerijos: piliečiai geriausiai dirbančių ministerijų sąraše jai skyrė antrą, o valstybės tarnautojai – trečią vietą.

Nestebina, kad gyventojai, labiausiai pasitikėdami ugniagesiais ir gelbėtojais, geriausiai dirbančia valstybės institucija išrinko Priešgaisrines saugos ir gelbėjimo departamentą (31,6 proc.). “Prime Consulting” vadovas Saulius Olencevičius teigia, kad greičiausiai respondentai sutapatina departamento ir ugniagesių gelbėtojų darbą. Antroje vietoje – Ryšių reguliavimo tarnyba (20,4 proc.). “Šio pasirinkimo motyvas – griežtas rinkos reguliavimas, baudos operatoriams, mažai matoma politikavimo”, – mano S.Olencevičius.

Trečioje vietoje, piliečių nuomone, – valstybės tarnautojų į 20 vietą nuleistas Lietuvos bankas. O su valstybės tarnautojais, kad geriausiai dirba VMI, sutiktų tik 0,2 proc. piliečių.

Sunkmečiu veržiasi į valstybės tarnybą, bet valdininkų nemėgsta

Apklausoje piliečių taip pat klausėme, kaip per pastaruosius 20 metų pasikeitė valstybinės institucijos. Didžiosios dalies respondentų manymu, į blogąją pusę – 59 proc. apklaustųjų tvirtina, kad valstybės institucijose įsišaknijo biurokratija ir jos nutolo nuo žmonių, 29 proc. įsitikinę, kad valstybės institucijos dabar dar neskaidresnės, korumpuotesnės negu sovietmečiu. Tik 10,6 proc. respondentų mato teigiamų ženklų ir tvirtina, kad institucijos tapo modernesnės bei europietiškesnės.

Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius tvirtina, kad valstybės tarnybos įvaizdis išlaiko gana ženklų ryšį su pasitikėjimu valstybės valdžios institucijomis: jei žmonės nepasitiki Seimu, Vyriausybe, partijomis, o tas nepasitikėjimas dabar rekordiškai didelis, valstybės tarnybos įvaizdis turi tendenciją blogėti.

Bet štai ir paradoksas – nors lietuvių požiūris į valstybės tarnautojus negerėja, sunkmečiu išaugus nedarbui noras dirbti valstybės tarnyboje smarkiai padidėjo. Išaugus nedarbui valstybės tarnautojo pareigybė piliečiams tapo patraukli, nes valstybės tarnyba jiems asocijuojasi su ramiu užutėkiu, į kurį patekęs saugiai pragyvensi krizę. Kaip informavo Valstybės tarnybos departamento specialistai, 2007 m. organizuotuose konkursuose į valstybės tarnautojo pareigas vidutiniškai dalyvavo po du pretendentus, 2008 m. – po tris, o 2009 m. – jau po 6,7 pretendento.

Jei visuomenės požiūris į valstybės tarnybą nesikeis, gerėjant ekonominei padėčiai darbo valstybės tarnyboje dauguma vėl ims kratytis. Valstybės kanceliarija šiuo metu kaip tik rengia valstybės tarnybos tobulinimo koncepciją, tačiau ar ji duos rezultatų?

Valstybės tarnautojus skirs kadencijai

Vyriausybės kanceliarijos Strateginio koordinavimo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad valstybės tarnybos tobulinimo reforma pirmiausia siekiama sustiprinti vadovų korpusą. “Pažangiose Europos šalyse vadovams taikomos kitokios nuostatos nei paprastiems specialistams – tiek priimant juos į darbą, tiek keliant jų kvalifikaciją. Lietuvoje vadovas į darbą atsirenkamas taip pat kaip ir paprastas specialistas, be to, susiformavusi tradicija gerus specialistus paaukštinti į vadovus, tačiau geras specialistas nebūtinai geras vadovas”, – teigia departamento direktorė.

Vienas esminių šiuo metu rengiamos valstybės tarnybos tobulinimo koncepcijos siūlymas departamento direktoriams ir ministerijų kancleriams įvesti kadencijas. Aukščiausio lygio vadovas eitų pareigas ketverius metus – jeigu po šio laikotarpio jis vertinamas teigiamai, kadencija pratęsiama dar ketveriems metams, o po to tarnautojui siūloma kandidatuoti į vadovaujamas pareigas kitoje ministerijoje.

A.Krupavičiui kyla abejonių, ar aukščiausio lygio vadovų darbas pagal terminuotas darbo sutartis Lietuvoje bus efektyvus. “Ar tokia sistema neskatins darbo imitavimo, rezultatų mažomis sąnaudomis, bet labiau parodomųjų, o ne esminių?” – svarsto A.Krupavičius.

Specialisto nuomone, prieš ryžtantis visos valstybės tarnybos pertvarkai pirmiausia reikia atlikti eksperimentą ir išbandyti, kaip veikia rotacijos sistema kurioje nors institucijoje. “Jei valstybės tarnautojas dirba Energetikos ministerijos departamente ir tenka eiti į kitą ministeriją, o ten nėra identiško departamento – reikės jį apmokyti. Dar veikia psichologiniai dalykai: lietuviai nemėgsta dirbti pagal terminuotas darbo sutartis, ypač vadovai, – jiems norisi stabilumo, aiškumo, garantijų”, – lietuvių mentaliteto skirtumus pabrėžia A.Krupavičius.

Tuo tarpu J.Šiugždinienė tvirtina, kad rotacijos sistema aukščiausio lygio karjeros valstybės tarnautojams suteiktų horizontalios karjeros galimybę. “Pavyzdžiui, aš dabar turiu tik vertikalios karjeros galimybę – į kanclerio poziciją, o tai sudėtinga, nes ši pozicija tik viena. Man rūpi karjera, patinka valstybės tarnyba ir noriu čia likti, bet esu suinteresuota plėsti akiratį, kompetencijas. Pagal vadybos teorijas, po šešerių metų reikėtų keisti darbo vietą”, – argumentuoja Strateginio koordinavimo departamento direktorė.

Ji neigia pasigirstančias kalbas, kad koncepciją rengiantys specialistai užsimojo į valstybės tarnybą perkelti verslo patirtį, ir tikina, jog buvo gilinamasi į valstybės tarnybos valdymą pažangiose ES šalyse. Štai Prancūzijoje aukščiausio lygio vadovai rotuoja kas treji metai, Olandijoje – kas penkeri–septyneri metai.

Koncepcijoje taip pat numatytas individualios atsakomybės už veiklos rezultatus sustiprinimas – tiek specialistai, tiek vadovai turės išsikelti tikslus ir apibrėžti, kaip jų sieks. “Dabar dažnai nuskamba klausimas, kas atsakingas už negerai padarytą darbą, o mes negalime pasakyti pavardės”, – kodėl reikėtų šių pokyčių, motyvuoja J.Šiugždinienė.

Dar vienas siūlymas – lankstesni darbo santykiai. Koncepcijoje įrašytas siūlymas atleisti valstybės tarnautoją šalių susitarimu, samdyti pagal terminuotas sutartis projektams atlikti.

Vyriausybės kanceliarija rengia atitinkamus teisės aktus, reikalingus koncepcijos nuostatoms įtvirtinti, – dalis jų įsigalios nuo rugsėjo 1-osios, o spalio 1-ąją planuojama pateikti Seimui Valstybės tarnybos įstatymo pataisas. Tikimasi, kad jei Seimas pritars, pataisos įsigalios nuo 2011 metų.

Telieka tikėtis, kad įvykdžius šią reformą ir sustiprinus valstybės tarnautojų atsakomybę už pasiektus rezultatus visuomenėje nyks stereotipai apie tinginius biurokratus ir mažiau sklandys tokių juokelių: valdininkas sako savo pavaldiniui: “Darbo vietoje skaitote laikraštį?” – “Na, matote, nuo rytojaus atostogauju, tai pradėti romano nenorėjau”.

Metų valstybės tarnautojas 2010 m.

Vieta Pavardė Pareigos
1 Jonas Milerius Seimo kancleris
2 Deividas Kriaučiūnas Europos teisės departamento generalinis direktorius
3 Deividas Matulionis Vyriausybės kancleris
4 Romas Švedas energetikos viceministras
5-6 Dainius Numgaudis Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris
5-6 Tomas Vaitkevičius teisingumo viceministras
7-8 Arūnas Kazlauskas Teisingumo ministerijos kancleris
7-8 Reinoldijus Šarkinas Lietuvos banko valdybos pirmininkas
9-13 Remigijus Baniulis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius
9-13 Rūta Baškytė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė
9-13 Robertas Klovas Aplinkos ministerijos kancleris
9-13 Rimvydas Vaštakas susisiekimo viceministras
9-13 Aloyzas Vitkauskas finansų viceministras
14-16 Modestas Kaseliauskas Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas
14-16 Janina Kumpienė sveikatos apsaugos viceministrė
14-16 Rimantas Žylius ūkio viceministras
17-20 Šarūnas Adomavičius užsienio reikalų viceministras
17-20 Aušrys Macijauskas žemės ūkio viceministras
17-20 Feliksas Pe- trauskas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius
17-20 Saulius Vitkūnas Kalėjimų departamento direktorius

Šaltinis: Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. birželio 14–16 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. R. R. rašo:

    Pirmiausiu, busiu teigiama, sakydama, kad tai is ties garzi tradicija,taciau neramina tai, kad valstybes tarnautojai yra pasybus ir taip neaktyviai dalyvauja apklauose, nes 100 is tukstanciu, sutikite labai mazas procentas.
    Turiu pastebu straipsnio autoriui, jei rasoma apie valstybes tarnyba, tai ir terminai bei pavadinimai turi buti korektiskai teisingi – ne Vyriausybes kanceliarija ir ne Vyriausybes kancleris, jau metai laiko kaip Ministro Pirmininko tarnyba ir Ministro Pirmininko kancleris.
    Sekmes


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...