Netrukus Lietuvos valdžia pradės pirmąjį rimtą projektą verslumui skatinti – mokins gyventojus verslo subtilybių. Specialistai abejoja, ar tokiu būdu pavyks Lietuvoje „sukurti“ daugiau verslininkų.

Sunkmečiu Lietuvos gyventojus kaip medus traukia saugi valstybės tarnyba. Konkursuose dėl vienos valstybės tarnautojo darbo vietos rungiasi po 6-7 pretendentus – dvigubai daugiau negu prieš trejus metus. Ir tik nedaugeliui darbą praradusių krizės aukų šauna mintis surizikuoti ir radikaliai pakeisti savo gyvenimą – pradėti dirbti sau.

Visuomet buvę žemi lietuvių verslumo rodikliai nesustabdomai mažėja kasmet. Statistikos departamento duomenimis, 1999 metais sau dirbo 16 proc. Lietuvoje gyventojų, o 2009 m. jau tik 10 proc. Į šį skaičių patenka dirbantieji pagal verslo liudijimus, užsiimantieji individualia veiklą bei verslininkai. Tiesa, „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje darbdavių vos pora procentų, kai daugumoje ES šalių – dvigubai daugiau.
Iki šiol jokių rimtesnių žingsnių, kaip skatinti gyventojų verslumą, iš valstybės institucijų pusės nebuvo – tik pavieniai verslumo renginiai ar ūkio ministro Dainiaus Kreivio žeriami, bet kol kas neįgyvendinti pažadai apie galimybę įkurti įmonę už tūkstantį litų, užregistruoti uždarąją akcinę bendrovę internetu. Vis dėlto netrukus, atrodo, sulauksime vieno konkretaus žingsnio skatinant verslumą Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) rugpjūtį pradės įgyvendinti verslumo skatinimo projektą, finansuojamą ES struktūrinėmis lėšomis.

1200 paskolų naujokams

„Projekto idėja – paskatinti pradėti verslą tas visuomenės grupes, kurios nėra verslios, jas konsultuoti ir mokyti, padėti parengti verslo planus ir teikti pagalbą jų įgyvendinimo metu“, – informavo SADM Struktūrinės paramos politikos skyriaus vedėja Lingailė Biliūnaitė.

Netrukus visi norintieji, taip pat mažos įmonės, galės registruotis ir dalyvauti verslumui ugdyti skirtuose mokymuose. Visi užsiregistravusieji turės išklausyti 8 valandų įvadinį kursą apie verslą. Po jo bus įvertinti kiekvieno asmens verslumo gebėjimai, nustatomi poreikiai, kuriuos patenkins tolesni mokymai apie mokesčius, apskaitą, darbo teisę, marketingą. Kursų pabaigoje konsultantai dalyviams padės parengti verslo planus, o geriausieji dalyvaus atrankoje paskolai gauti. Šiuo projektu labiausiai norima paskatinti imtis verslo bedarbius, jaunimą iki 29 m., vyresnio amžiaus žmones per 50 metų ir neįgaliuosius. Bet L.Biliūnaitė pabrėžė, kad lankyti nemokamus kursus galės kiekvienas – jokios atrankos nebus.

„Mažų mažiausiai tikimės tiek naujų verslininkų, kiek išduosime paskolų – 1200“, – vylėsi L.Biliūnaitė. Maksimali paskolos suma verslo įdėjai įgyvendinti sieks 86 tūkst. Lt.

Tikimasi, kad šis projektas prasidės rugpjūtį, kai bus pasirašyta sutartis su finansiniu tarpininku – Lietuvos centrine kredito unija, kuri organizuos mokymus, o vėliau dalins paskolas.

Verslumas: įgimtas ar išmoktas?

Vis dėlto, ar šis projektas padės paskatinti verslumą? „Verslas yra prigimtinė dovana. Kaip žmogus būna gabus mokslui, menui, taip ir verslui. Programomis galima išmokyti administruoti verslą, bet verslumo išmokyti neįmanoma. Administruoti verslą ir jį kurti – skirtingi dalykai“, – mano verslininkas Eligijus Survila, valdantis dešimt bendrovių Baltijos šalyse ir Kazachstane.

Pono Eligijaus, Lietuvoje valdančio bendrovę “SMS-Eligita”, polinkis į verslą staiga neatsirado – jis reiškėsi nuo pat vaikystės. Dar būdamas paauglys E.Survila užsidirbdavo pinigų iš savo hobio – filatelistikos ir numizmatikos.

„Nuo šešiolikos jau gyvenau savarankiškai. Močiutė gyveno Lenkijoje, tad nuo 15 metų ten važiuodavau ir sukdavau versliuką.  Užsidirbdavau iš monetų ar pašto ženklų, vienus kitus džinsus buvau atvežęs parduoti. Manau, visi šiandieniniai verslininkai pradėjo nuo vaikystės – tai ir yra verslumas“, – pasakojo “SMS-Eligita” savininkas.

Psichoanalitikas, verslo konsultantas Jevgenijus Šarovas taip pat abejoja, ar mokymais pavyks „sukurti“ tikrus verslininkus: „Dirbtinai kuriant irgi galime kažką sukurti. Jei žmogus iš prigimties neturi talento, jį galima išmokyti smuiku groti, bet Paganiniu jis netaps“.

Baimė pradėti

Taigi iš neturinčio jokio talento verslui, verslininko nesukursi. Tačiau, ar gali būti, kad Lietuvoje verslūs tik dešimtadalis gyventojų? Juk Graikijoje sau dirba 34 proc. gyventojų, Italijoje – 23 proc., o Portugalijoje – 18 proc. Galbūt dalis lietuvių šią verslumo savybę užgniaužę? Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė pasakojo, kad pavasarį ministerijos organizuotame renginyje „Versli Lietuva“ žmonių buvo klausiama, ko jiems trūksta, kad pradėtų savo verslą. Dažniausiai girdėtas atsakymas – baimė. „Žmonės nežino, kur informacijos ieškoti, nuo ko pradėti“, – kas atgraso visuomenę nuo verslo vardijo Ž.Glaveckaitė.

Tad turintiems verslumo gyslelę mokymai informacijos spragas galėtų užpildyti. Tačiau Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas Rimantas Dumčius įsitikinęs, kad verslumo skatinimo projektas pasiteisins tik tuo atveju, jeigu bus atrinkta tikslinė grupė – žmonės, turintys idėjų, motyvaciją ir kompetencijų vystyti verslą. Anot eksperto, nesugebėjimas atsirinkti tikslinių grupių ir dalyvių lygio neatitinkantys mokymai – daugumos iš ES finansuojamų mokymų yda.

Matyt, pirmąją klaidą ministerija jau padarė – planuojama, kad mokymuose dalyvaus ne mažiau negu 5 tūkst žmonių, susirinkusių be jokios atrankos. Mokymams ir konsultacijoms bei projekto viešinimui bus skirta 3,11 mln. Lt. „3 mln. litų bus skirta 5 tūkst. žmonių apmokyti savarankiškai plaukti versle? Man atrodo mažokai, nes šiuo atveju svarbiausia kokybė, o ne žmonių kiekis.  Reikėtų atrinkti motyvuotus, turinčius įgūdžių bei gebėjimų ir į juos investuoti daugiau“, – mano R.Dumčius.

Beje, neretai projektų administravimui skiriama kur kas didesnė suma lėšų, negu būtų galima įsivaizduoti. Pavyzdžiui, šiam projektui administruoti skirtos lėšos viršys net žmonių mokymui skirtas sumas. Konsultacijoms, mokymui ir viešinimo kampanijai skirta 3,11 mln. Lt, o administravimui – 4,9 mln. Lt. Dar 42 mln. Lt bus skirta paskoloms.

Kuo patrauklesnis Kazachstanas

Verslininkai ir ekspertai mano, kad verslumą Lietuvoje neabejotinai paskatintų ir gera mokesčių sistema bei keičiamas požiūris į verslininką. „Verslas Lietuvoje labai blogai traktuojamas – verslininkas patenka į antrą eilutę po nusikaltėlių. Nėra pagalbos tiems, kurie darbo vietas sukuria, mokesčius moka ir valstybę išlaiko – nėra tinkamo švietimo, kad verslas – geras valstybės požymis“, – apgailestavo E.Survila.

Lietuvos mokestinė sistema pradėti verslo irgi nedrąsina. Kazachstane penkias įmones turintis E.Survila atskleidžia, kuo lietuvius vilioja šis kraštas – pastaruoju metu į šią rinką Lietuvos verslininkai braunasi vienas po kito. „Pirma, ši rinka didesnė, antra, verslas labai stipriai remiamas vyriausybės – kai Lietuvoj pradėjo kilti mokesčiai, ten ėmė mažėti. Pavyzdžiui, prieš 15 metų PVM mokestis Kazachstane buvo 20 proc., dabar 12 proc.  O Lietuvoje pradeda didinti mokesčius verslui neleidus net užaugti – viščiuką pjauti per anksti, reikia iki vištos užauginti “, – lygino E.Survila.

Nepaisant per dvejus metus smarkiai pakilusių mokesčių, šioks toks judėjimas smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo srityje pastaruoju metu stebimas. Nuo liepos vidurio įsigaliojo tvarka, kad bedarbiai kas mėnesį gali gauti iki 200 Lt kompensacijas verslo liudijimams įsigyti ir “Sodros” įmokai kompensuoti. Šiemet pajudėjo mikrokreditų dalybos smulkiam verslui. Tiesa, tai tik lašas jūroje. Ūkio ministerijos duomenimis, per visas priemones 2009-2010 m. kreditus gavo tik 1015 smulkių ir vidutinių įmonių.

Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Ž.Glaveckaitė pridūrė, kad neatsisakoma ir iniciatyvos, kad įmonės kūrimo įstatinis kapitalas būtų iki tūkstančio litų – pakartotinai šis projektas Seimui bus teikiamas rudenį. Jau dabar galima kurti elektroniniu būdu individualias įmones, o Ūkio ministerija žada, kad artimiausiu metu bus galima steigti internetu ir uždarąsias akcines bendroves.
Be to, kaip informavo Ž.Glaveckaitė, nuo šių metų pabaigoje tinklalapyje verslovartai.lt pradedantieji verslininkai turėtų rasti gaires, nuo ko pradėti verslą, kokios populiariausios veiklos ir teisinės formos joms, o šiuo metu rengiamas teisės aktų supaprastinimas mikroįmonėms. „Mikroįmonę norime priartinti daugiau prie šeimos sampratos – atsisakyti nereikalingų reguliavimų“, – tvirtino Ž.Glaveckaitė. Šios pataisos Vyriausybei bus teikiamos rudenį.

Telieka tikėtis, kad visos šios priemonės neliks tik gražiais planais ir kuo greičiau pasieks verslą, nes, kaip tvirtina Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė, didžiausia Lietuvos bėda – verslą ištinkančios bėdos ūsų šalyje sprendžiamos per lėtai.

“Lietuvoje jau dveji metai krizė, o programos padėti smulkiam verslui, tik dabar atsiranda”, – apgailestavo Z.Sorokienė.