„Centralizuoto valstybės turto valdymo priemonės, valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimo darbai atliekami nesilaikant nustatytų terminų“, – konstatuoja valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė.
Valstybės kontrolė jau daug metų ragina paskirti instituciją, atsakingą už valstybės turto valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, atsisakyti praktikos, kai vienos valdžios institucijos patalpas pigiai nuomoja, o kitos brangiai nuomojasi.
Valstybės valdomas patalpas išnuomoti galima tik konkurso būdu, pagal Vyriausybės nustatytas taisykles, rinkos kainomis, tačiau sprendimą dėl nuomos priima pats turto valdytojas. Jis turi gauti Aplinkos ministerijos pritarimą, bet, matyt, tik formalų, nes ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė pabrėžė, kad nuomos kainas tikrinti ar jas skaičiuoti – ne ministerijos kompetencija.
Kai kiekviena valdžios įstaiga su valstybės jai patikėtu turtu elgiasi pagal savo supratimą, taip ir išeina, kad, Saulėlydžio komisijos skaičiavimais, vien Vyriausybės kompetencijai priskirtinų įstaigų nekilnojamojo turto administravimo ir priežiūros išlaidos, tenkančios 1 kv. m bendro nekilnojamojo turto, svyruoja nuo 30 iki 90 Lt per mėnesį, bet yra ir tokių, kurių išlaidos smarkiai viršija 100 Lt.
„Pirma, turtą reikia inventorizuoti, kas bandoma daryti, antra, sukurti motyvacinę sistemą, kad institucijos būtų suinteresuotos savo plotą optimizuoti”, – siūlo Saulėlydžio komisijos narys, Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis.
Pavyzdžiui, Suomijoje veikia viena centrinė valstybės nekilnojamojo turto valdymo agentūra, kuri sprendžia, gal verta patalpas išnuomoti, pavyzdžiui, miesto centre, o toliau nuo jo išsinuomoti didesnes ir dar sutaupyti. Kai kur valstybės institucijoms patalpoms administruoti skiriama nustatyta suma, o jos pačios sprendžia, ar likti esamose, ar ieškoti pigesnių, nes sutaupyti pinigai lieka joms.

Box
Valstybės institucijų ir įstaigų gaunami ir mokami nuompinigiai (mln. Lt)
Metai    Pajamos už patalpų nuomą    Nuomos išlaidos    Skirtumas
2008    26,8    62,1    –35,3
2009    24,1    68,1    –44
2010    24,8    62,1    –37,3
2011    26,7    52,8    –26,1
2012 m. planas    21,6    ?
Šaltinis: Finansų ministerija