2011 Birželio 22

Valdininkų atlyginimai prasikala ir pro taupymo įšalą

veidas.lt

BFL

Premjeras Andrius Kubilius skelbia, kad paskutiniams algos pradės didėti valstybės tarnautojams, tačiau apsukrūs valdininkai nė nemano laukti – jie ir dabar randa būdų, kaip pasikelti atlyginimus.

“Valstybės tarnautojų atlyginimai nekyla ir liks įšaldyti”, – atkakliai kartoja premjeras Andrius Kubilius ir Finansų ministerija. Vis dėlto “Sodros” direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį ūgtelėjo 2250 Lt neatskaičius mokesčių, kultūros ministro komandos – nuo 680 iki 1330 Lt, Lietuvos banko valdybos narių – 1227 Lt, padalinių vadovų – 877 Lt, Aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo patarėjo Liutauro Stoškaus – 941 Lt. Ir tai toli gražu ne visi pavyzdžiai. “Veidas”, sulyginęs daugiau nei 40 valstybės įstaigų, visų ministerijų ir valstybės įmonių vidutinius darbo užmokesčius šiemet ir 2010 m., pastebėjo ne vieną atvejį, kai atlyginimų pakilimas neįtilpo į jokius kuklumo rėmus.

Trūksta logikos? Tik ne valdininkams, kurie rado būdų, kaip pasikelti atlyginimus net per patį taupymo įkarštį, kai valstybė skolinasi milijardus kasdienėms išlaidoms padengti. Finansų ministerijos duomenimis, vien šiemet pasiskolinta daugiau nei du milijardai litų.

“Mano nuomone, tai pažeidžia politinį susitarimą dėl atlyginimų įšaldymo, bet taip visuomet bus, jei sprendimas priklausys nuo pačios sistemos. Sistema generuos priežastis, kaip pasinaudoti galimybe”, – į valdininkijos sugebėjimą prisitaikyti prie bet kokių sąlygų dėmesį atkreipia Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis.

Kai pradėjome domėtis valstybės tarnautojų atlyginimais, reakcija buvo tarsi sujudinus širšių lizdą. Paprašyti pagrįsti atlyginimų didinimą, valdininkai pateikė tūkstantį ir vieną priežastį, kodėl algos neišvengiamai privalėjo kilti, tačiau faktas akivaizdus – solidarumą su krizės nuskurdintais gyventojais ir privačiu verslu deklaruojanti valdininkijos viršūnėlė elgiasi ciniškai, keldamasi atlyginimus. Argi taupymo režimas netampa parodija, jeigu žemesnių grandžių valstybės tarnautojų atlyginimai įšaldomi ar net sumažėja, o vadovų ūgteli tūkstančiu ar dviem?

Nesibodėjo atlyginimo pasikelti netgi, kaip planuojama, 2,5 mlrd. Lt biudžeto deficitą šiemet turėsiančios “Sodros” vadovas M.Sinkevičius. Jis – šių metų rekordininkas: vidutinis “Sodros” direktoriaus darbo užmokestis 2010 m. iki mokesčių siekė 4500 Lt, o 2011 m. pirmąjį ketvirtį – 6750 Lt.

Paaiškėjo, kad gėdos dėl tokio menko savo pavaldinio atlyginimo neištvėrė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Kaip tvirtina “Sodros” Komunikacijos skyrius, ministro įsakymu M.Sinkevičiui buvo skirta pareiginės algos priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomus darbus, susijusius su valstybinio socialinio draudimo reforma, vidine “Sodros” pertvarka ir kitais svarbiais strateginiais darbais. “Norime atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad “Sodros” direktoriaus atlyginimas 2010 m. I ketv. buvo mažesnis nei jo pavaduotojų, nors direktoriaus įsipareigojimai ir atsakomybė už sklandų įstaigos darbą yra didesnė”, – rašoma “Sodros” atsakyme “Veidui”.

Tai ne vienintelis bandymas pabaksnoti į kolegų daržą. Atkreipti dėmesį į didesnius kitų ministerijų darbuotojų atlyginimus siūlė ir Kultūros ministerija, šiemet tarp ministerijų išsiveržusi į lyderes pagal atlyginimų kilimą. “Siūlau pasinagrinėti, koks skirtumas tarp tų pačių specialistų skirtingose ministerijose buvo 2009, 2010 metais, taip pat 2011 metais, kad nesusidarytų klaidinga nuomonė žiūrint vien tik į Kultūros ministerijos algų pakėlimą. Kultūros ministras uždirba mažiausiai iš visų ministrų”, – nuskriaustą ministrą gina jo atstovė spaudai Vaiva Gogelienė.

Kaip matome, valdininkų logika diktuoja: jei mano atlyginimas mažesnis negu kito, reikia jį pasididinti. Juk vardan teisybės kolega jo tikrai nenusirėš, kad ir kokie taupymo vajai siaustų šalyje.

Toliau sąraše pagal atlyginimų didėjimą – Lietuvos banko valdybos nariai, kurių vidutinis atlyginimas šių metų pradžioje buvo 1279 Lt didesnis, ir banko padalinių vadovai, kurių darbo užmokestis ūgtelėjo 877 Lt.

Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėja Rima Kaziliūnienė paaiškino, kad padalinių vadovų atlyginimai šiemet didesni, nes jiems sunkmetis baigėsi 2010 m. gruodžio 31 dieną – iki tada galiojo 5 proc. sumažinti atlyginimai. O valdybos nariams didesnis atlyginimo vidurkis išvestas dėl to, kad porą mėnesių laikinai valdybos pirmininko pareigas ėjęs Reinoldijus Šarkinas gavo jau nebe perpus sumažintą (kaip iki tol), o visą atlyginimą. Padidėjo ir valdybos narių darbo stažas.

Dar viena priežastis, kodėl Lietuvos banko išlaidos, susijusios su darbo santykiais, šiemet numatytos 910 tūkst. Lt didesnės negu pernai, – pusę milijono litų viršijančios išeitinės kompensacijos kadencijas baigusiems valdybos pirmininkui ir valdybos narei. Ar 550 tūkst. Lt siekiančios išeitinės kompensacijos vadovams, kurie nesugebėjo nei užkirsti kelio pigių paskolų bumui, sukėlusiam sunkią krizę šalyje, nei pagelbėti verslui, kai komerciniai bankai staigiai nutraukė paskolų teikimą, ne pernelyg didelis dosnumas?

R.Kaziliūnienė žadėjo, kad antrąjį ketvirtį vidutinis Lietuvos banko valdybos narių atlyginimas bus 922 Lt mažesnis, nes naujai paskirtam banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui mokamas mažesnis atlyginimas negu jo pirmtakui, o valdybos nariams nebemokami priedai už stažą.

Kodėl atlyginimai prasikala pro taupymo įšalą

Finansų ministrės atstovė spaudai Giedrė Balčytytė pabrėžia, kad tiek darbo užmokesčio fondai, tiek bazinis atlyginimas valstybės tarnyboje šiemet išliko tokie pat kaip pernai. Praėjusią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas pateikė Seimui siūlymą dar metams “įšaldyti” bazinį politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestį.

Tačiau faktas lieka faktu – net pro taupymo įšalą kai kurių aukštas pareigas einančių valstybės tarnautojų atlyginimas sugebėjo prasikalti. Vieni gavo priemokas už padidėjusį krūvį, kiti priedus, nes gerai dirbo ir pakilo jų klasė, pareiginė kategorija, ar sulaukė priedo už padidėjusį stažą, kuris leidžia atlyginimui kilti vien už sėdėjimą toje pačioje vietoje, o ne už darbo rezultatus.

Štai Kalėjimų departamento Finansų valdybos viršininko Algirdo Jakeliūno alga pakilo 661 Lt, nes jam buvo priskirta papildomų funkcijų ir pakelta pareiginė kategorija, Muitinės departamento generalinio direktoriaus Antano Šipavičiaus atlyginimas 660 Lt neatskaičius mokesčių išaugo dėl to, kad direktorius buvo gerai įvertintas ir gavo aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Be to, pernai sumažinus darbo užmokesčio fondą, Muitinės departamentas, užuot ėmęsis reformų ir sumažinęs darbuotojų, sutaupė visus išleisdamas nemokamų atostogų, o šiemet šios priemonės nebetaikė.

Už papildomus darbus daugiau nei 900 Lt prie atlyginimo pirmąjį ketvirtį prisidūrė ir Aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis patarėjas L.Stoškus, ir Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas, prisiėmęs dalį nebedirbančio viceministro funkcijų.

Kita vertus, krūvis turbūt turėjo didėti ne tik vadovų komandai, bet ir paprastiems specialistams, tačiau tokio ženklaus jų atlyginimų didėjimo nematyti, atvirkščiai – kai kuriems atlyginimai dar ir sumažinti.

“Aišku, kad taip negali būti. Dirbant viešajame sektoriuje kyla rizika, kad atlyginimas mažės, o darbo daugės, nes didesnės pajamos gali priklausyti tik nuo kitų metų biudžeto. Biudžetas planuojamas į priekį, ir jei paskelbtas taupymas, tai reiškia embargą atlyginimų kėlimui. Reikia fiksuoti tarnautojų pastangas, o ne didinti per ketvirtį atlyginimą, jei trūksta pinigų”, – stebisi B.Gruževskis. Tačiau toks scenarijus ištiko tik privačiame versle dirbančius žmones – atėjus krizei darbo krūvis jiems neretai dvigubėjo, o atlyginimas smarkiai traukėsi.

Staiga padidėjusiu krūviu valstybės tarnyboje stebisi ir ekonomistas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas profesorius Jonas Čičinskas. “Darbo krūvis padidėjo 2008-ųjų pabaigoje–2009-aisiais, kai užgulė krizė ir pajamos katastrofiškai krito. Tada atėjo juodos dienos – padidėjus krūviui, visiems nukirpo atlyginimus. O dabar galima tik ironiškai žiūrėti. Pagrindinė to priežastis, kad valdžios sektoriuje daugėja optimizmo ir drąsos: ekonomika kyla, tad atšaukiama mobilizacija”, – tendenciją įžvelgia profesorius.

Ekspertai kelia klausimą: jei darbo krūvis smarkiai padidėjo, gal iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomas valdininkas neturėjo pakankamai darbo anksčiau? “Jei žmogus staiga gali prisiimti didesnį darbo krūvį, vadinasi, jis iki to laiko nedirbo aštuonių valandų? Juk mes, mokesčių mokėtojai, perkame jo darbo laiką. Sutinku, kad mes jam galime ir turime mokėti už atitinkamą kvalifikaciją – jei per tą laiką baigė mokslus, įsisavino automatizuotą valdymo sistemą ir jo kasdieninis darbas gali pagreitėti. Bet negalime šiaip pridėti funkcijų ir pridėti algos – turime pridėti papildomų darbo valandų ir mokėti viršvalandžius”, – pabrėžia konsultacijų įmonės “EKT grupė” direktorius Gintas Umbrasas.

Tačiau, kaip aiškėja, tų viršvalandžių valstybės tarnyboje ne per daugiausiai. Dėmesį į valdininkų gaunamus papildomus priedus pernai lapkritį atkreipė Seimo Audito komitetas, paskelbęs, kad asignavimų valdytojai per trečiąjį 2010 m. ketvirtį papildomai išsimokėjo per 100 mln. Lt: 89 mln. Lt sudarė priedai, 9 mln. Lt – priemokos, 1,4 mln. Lt – vienkartinės išmokos, o viršvalandžiams apmokėti buvo skirta 16 mln. Lt.

Tiesa, impulsą kelti atlyginimus pasinaudojant priedais davė pats premjeras A.Kubilius, dar 2009 m. skirdamas savo patarėjams 20 proc. pareiginės algos dydžio priedus. Premjeras tuomet aiškino, kad skatina savo pavaldinius už didelį darbo krūvį.

Jei matomas atlyginimų didinimas atskiriems darbuotojams būtų prasidėjusios struktūrinės valstybės tarnybos reformos pasekmė, kurios esmė – gerokai sumažinti tarnautojų, o likusiems geriausiems pakelti atlyginimus, tai būtų sveikintinas žingsnis aukštesnės kokybės link. “Mums neturi būti gaila didelių atlyginimų valstybės tarnautojams ir valstybės įmonių darbuotojams. Mums turi būti gaila nepagrįstai didelių atlyginimų, jei pinigai paimti be rezultato, tik todėl, kad pasinaudota savo galia. Aš visada pasisakydavau prieš bendrą taupymo režimą visiems – gal mes su jumis geriame kavą, o kitas iki dešimtos vakaro sėdi”, – esminį aspektą pabrėžia B.Gruževskis.

Deja, tokia valstybės tarnybos reforma šiuo metu nevyksta, o minėti priedai neretai išsimokami pasinaudojant laisvais etatais, kurie taip pat priskaičiuojami skirstant darbo užmokesčio fondus. Vadovaujant A.Kubiliaus Vyriausybei valstybės tarnyboje yra apie 7 proc. neužimtų etatą.

Dabartinio kultūros ministro komanda kvalifikuotesnė?

Iš ministerijų pagal atlyginimų kilimą į lyderius išsiveržė Kultūros ministerija. Šiemet pirmą ketvirtį, palyginti su pernai, atlyginimai daugeliui ministro komandos narių šoktelėjo gana smarkiai. Pagal atlyginimo didėjimo greitį visus pralenkė kultūros ministro atstovė spaudai V.Gogelienė, kurios atlyginimas pakilo 1330 Lt, kultūros ministro patarėjų darbo užmokestis paaugo 1234 Lt, viceministrų – 807 Lt, kanclerės Nomedos Zienkienės – 680 Lt. Nenuostabu, jog paklausta apie atlyginimų kėlimą atstovė spaudai ilgai dūsavo, kad žiniasklaidai ir vėl parūpo valdininkų atlyginimai.

“Ministro komandai skirtos priemokos už konkrečius papildomus darbus, papildomų užduočių atlikimą. Be to, ankstesnio ministro komanda neturėjo stažo valstybės tarnyboje, o šio ministro komandoje kai kurių tarnautojų darbo stažas siekia 12–18 metų. Ministerijos kanclerei pakilo kvalifikacinė klasė. Vyriausiųjų ir vyresniųjų specialistų darbo užmokestis šiek tiek padidėjo dėl darbo stažo padidėjusių procentų, dėl vertinimo, dėl specialistų kaitos”, – darbo užmokesčio pokyčių priežastis aiškina V.Gogelienė.

Pasirodo, atlyginimo kėlimo priežastis paprasta: šis ministras atsivedė kur kas kompetentingesnę ir gerokai daugiau dirbančią komandą. Tik smalsu, kur būtų galima pamatyti to intensyvaus darbo rezultatų?

Pagal šių metų biudžeto projektą Kultūros ministerijos darbo užmokesčio fondas išaugo, nes ministerijai patvirtinta papildomų etatų – 2010 m. fondas sudarė 61,9 mln., o 2011 m. – 66,5 mln. Lt. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Kultūros ministerijoje 2008 m. didžiausias leistinų pareigybių skaičius buvo 110, o šiemet birželio pirmą dieną – 120. Tiesa, iš jų užimta 110, o dešimt – laisvų.

Priedai leidžia piktnaudžiauti

Viešojo valdymo ekspertai įsitikinę, kad esminė problema, kodėl susiformuoja paradoksas, jog įšaldžius atlyginimus jie vis dėlto pakyla, – nėra aiškių ir skaidrių taisyklių, kaip nustatyti tarnautojų darbo užmokestį. “Daug įstaigų veikia ne pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas turi atskirą reglamentavimą, kai bandoma nustatyti darbo užmokestį, kuris atitiktų privačių bankų darbo užmokesčio lygį. Įvairovė, kada daug įstaigų veikia pagal savo taisykles, ir sukuria maišalynę, kai nepaisant premjero gerų pastangų įšaldyti atlyginimus jie kyla”, – mano Viešosios politikos ir vadybos instituto vyriausiasis analitikas Žilvinas Martinaitis.

Skaidrumui kelią užkerta ir priedų, kaip sudėtinės valstybės tarnautojų atlyginimo dalies, sistema. Nors Vyriausybė yra kalbėjusi, kad apmokėjimo tvarką derėtų keisti, iki šiol niekas nepajudėjo. J.Čičinskas tvirtina, kad darbo užmokestį reguliuojantys teisės aktai labai liberalūs, leidžiantys pasididinti atlyginimus, jei darbo užmokesčiui skirtos lėšos nevisiškai išnaudotos. “Visa tai priklauso nuo taisyklių, o jos liberalios – yra visokių sąlygų, išlygų mokėti priedus, niekur nėra fiksuotos atlyginimų ribos”, – tvirtina J.Čičinskas.

Profesorius pateikia matytą pavyzdį, kaip valstybiniame sektoriuje manipuliuojama atlyginimais: restruktūrizuojant įstaigą buvo sukurtas dar vienas skyrius iš trijų žmonių bei skyriaus vedėjo. Tuo metu atlyginimas šiems tarnautojams buvo mokamas iš ES fondo lėšų bei sutaupytų pinigų, bet kitais metais šių pinigų šaltiniai išseko, tad prašant lėšų iš biudžeto buvo įtraukti ir šie etatai.

Valstybės įmonės pergudravo Vyriausybę

Atlyginimai spėriai kilo ne tik kai kuriems valstybės tarnautojams, bet ir valstybės įmonių vadovams. Šiemet pirmąjį ketvirtį per tūkstantį litų daugiau uždirbo Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas,Valstybės turto fondo vadovė Aurelija Jakaitienė, įmonės “Oro navigacija” generalinis direktorius Algimantas Raščius, Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinis direktorius Gediminas Stirbys ir jo komanda.

Nuo šių metų įsigaliojo nauja tvarka, valstybės įmonių vadovams leidžianti atlyginimus susieti su darbo rezultatais ir pasiektais tikslais. Nors iš pirmo žvilgsnio tai skamba pozityviai, vadovų atlyginimai šiemet šoktelėjo ne vienoje valstybės įmonėje, o Vyriausybė pasijuto pergudrauta: pastebėta, kad kai kurie vadovai nematė poreikio kurti ambicingų planų. Ekspertų įsitikinimu, dėl to atsakomybė tenka šias įmones prižiūrinčioms ministerijoms, – būtent jos turėtų iškelti siektinus tikslus, o ne leisti juos nusistatyti patiems vadovams.

Nagrinėjant valstybės įmonių vadovų darbo užmokesčio pokyčius, ne kartą akis užkliuvo už keistos pastabos: šalia darbo užmokesčio eilutės, rodančios pakilusį valstybės įmonės vadovo atlyginimą, buvo prirašyta: įmonė iš valstybės biudžeto lėšų neima. Suprask, mano atlyginimas – mano reikalas, nes pats jį ir užsidirbu.

“Valstybės įmonė, nepaisant to, kad negauna jokių lėšų iš biudžeto, disponuoja valstybės kapitalu. Jų disponuojami ištekliai – visų valstybės gyventojų, o ne privačių vadovų. Krizės sąlygomis turėtų vykti priešingas procesas – reikėtų ne kelti atlyginimus, bet didesnę dalį gauto pelno pervesti į valstybės biudžetą”, – įsitikinęs Ž.Martinaitis.

Jis pritaria, kad gerai dirbančią komandą galima skatinti, tačiau mano, jog darbo užmokestis turėtų būti aiškiau susietas su veiklos rezultatais. Pavyzdžiui, galima susieti vadovų darbo užmokestį su tuo, kiek pinigų įmonė pervedė į valstybės biudžetą.

Ekspertai atkreipia dėmesį į dar dvi valstybės įmonių problemas. Pirmiausia neretai susiklosčiusią nenormalią situaciją, kai valstybės įstaigų vadovai uždirba daugiau nei prezidentas ar premjeras. Juk štai uždaromos Ignalinos atominės elektrinės vadovas per mėnesį kišenę papildo 26 tūkst. Lt, neatskaičius mokesčių, o elektrinės personalo vadovė, kuriai darbo kažin ar gali daugėti mažėjant darbuotojų, – 16 tūkst. Lt. Kita problema – Lietuvoje valstybės įstaigose ir įmonėse labai didelė diferenciacija tarp vidutinės grandies ir vadovų darbo užmokesčio.

“Tai neteisinga. Vadovas turėtų uždirbti daugiau, bet nemanau, kad skirtumas turėtų viršyti du kartus. Tokios tvarkos neigiamos pasekmės – kad jauni gabūs specialistai neateina į sistemą, kurioje jiems reikės 30 metų laukti didesnių atlyginimų”, – kritikuoja Ž.Martinaitis.

Tiesa, ilgamečiams valstybės tarnybos darbuotojams ilgai laukti atlyginimo kilimo nereikia. Net ir per patį taupymo įkarštį.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...