2010 Gegužės 11

Biurokratija

Valdininkų armija – neefektyvi

veidas.lt

"Veido" archyvas

Bankų šalies Šveicarijos centriniame banke dirba 636, o Lietuvos banke – net 802 tarnautojai

Kuris centrinis šalies bankas – Lietuvos ar Šveicarijos turi daugiau darbo? Tikrai neatsiras nė vieno, kuris suabejotų, kad pasaulio bankininkystės centro Šveicarijos nacionalinis bankas kasdien sprendžia galybę globalių finansų sistemos klausimų. Ir nacionalinė šveicarų valiuta frankas – savarankiškas pinigas, tad bankas vykdo aktyvią monetarinę politiką. Viso to nereikia daryti Lietuvos bankui, bet štai darbuotojų pas mus 25 proc. daugiau (Lietuvos centriniame banke dirba 802, Šveicarijos centriniame banke – 636, o, pvz., Estijos – 232 žmonės)

Beje, tokia armija mūsų centriniame banke dirbančių klerkų nesugebėjo atlikti dviejų jai pastaraisiais metais istorijos pamėtėtų uždavinių – padėti Lietuvai įsivesti eurą nuo 2007 m. ir pažaboti užsienio komercinių bankų siautėjimą ekonominio kilimo metais. Patogi tarnyba banke leido disertacijas apsiginti didelei daliai jos tarnautojų, o štai jų noro pakrutinti smegenis savo šalies labui nebuvo.

Viešosios politikos ir vadybos instituto projektų vadovas Vitalis Nakrošis teigia, kad būtent Lietuvos valstybės tarnybos aparato neefektyvumas ir yra didžiausia bėda. “Valdininkų skaičius, jei lyginsime privačiame ir viešajame sektoriuje dirbančių žmonių proporcijas Lietuvoje ir Europoje, pas mus yra pakenčiamas. Tiktai klausimas, kaip jie dirba”, – sako ekspertas.

Iš tiesų Lietuvoje iki šiol net nėra kam kompleksiškai vertinti valstybės tarnybos efektyvumo. Finansinį įstaigų auditą atlieka Valstybės kontrolė (VK), ji pasirinktinai ir kiek lieka laiko nuo šios pagrindinės funkcijos, tikrina ir kai kurias biurokratinio aparato funkcijas. Ir visada čia randa daugybę ydų. Štai praėjusių kelerių metų tikrinimų išvados: įstaigos panaudoja visus joms skirtus asignavimus, tačiau iki galo neįgyvendina net ketvirtadalio visų suplanuotų programų; visiškai neefektyviai valdomas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas; netvarka investicinių projektų ūkyje.

Rezultatas? Kol kas jokio, procesas čia ilgas: VK išvados keliauja į Seimą, šis savo ruožtu teikia rekomendacijas Vyriausybei, kaip taisyti tarnystės valstybei negerumus. Štai išvadas dėl blogo turto valdymo VK pateikė praėjusių metų pabaigoje, o biurokratizmą turinti sumažinti Vyriausybės Saulėlydžio komisija šį klausimą suplanavusi svarstyti tik šių metų rugsėjį. Tad dar ir šią vasarą valdininkai galės sau pusvelčiui atostogauti ministerijų poilsiavietėse, kaip blogą sapną prisimindami ryžtingus 2008 m. pabaigos premjero Andriaus Kubiliaus grasinimus kuo greičiau likviduoti šitą netvarką.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. Simas J Simas J rašo:

    “pamėtėtų uždavinių – padėti Lietuvai įsivesti eurą nuo 2007 m. ir pažaboti užsienio komercinių bankų siautėjimą ekonominio kilimo metais” – toks įspūdis, kad straipsnio autorius nelabai supranta kokia veikla užsiima centrinis bankas arba specialiai varo demagogiją. kaltė už nesugebėjimą įvesti Eurą gula ant tuometinės vyriausybės ir konkrečiai jos vadovo – AMB pečių. Juk mums buvo neleista įsivesti Euro dėl per didelės infliacijos, kuri buvo sukelta dėl per didelio vyriausybės išlaidavimo (tiesiog į rinką buvo neribotais kiekiais pompuojami visi turimi pinigai, tame tarpe ir skolinti).

    Tas pats pasakytina ir apie “komercinių bankų siautėjimą” – tai vėlgi susiję su pinigų pertekliumi rinkoje, kurį sukėlė nežabotas vyriausybės išlaidavimas. Daug pinigų = lengvai skolinami = mažos palūkanos = klientai noriai skolinasi. Neteko girdėti, kad kuris nors komercinis bankas prievarta ar grasinimais lieptų imti kreditus kuriam nors klientui. Visi kas ėmė, tai darė savo noru (dėl mados, “durnos galvos” ar realaus poreikio – čia jau kiekvieno asmeninis reikalas). Klientas norėjo pasiskolinti, bankas paskolino – va ir visas sandėris. O dabar jau bandoma iš bankų padaryti atpirkimo ožius. Sulyginčiau situaciją jei jūs sirgdamas nueinate pas daktarą, jis pagal jūsų simptomus išrašo vaistus, jūs juos nusiperkate ir po kiek laiko kaltinate daktarą kad teko pirkti vaistus (neva “būčiau ir taip pagijęs”).

    Būtų gerai, kad be demagogijos autorius pasakytų kaip jis įsivaizduoja kokiomis “euro įvedimą” ir “bankų pažabojimą”?

  2. Ignas Ignas rašo:

    Gerbiamas Simai, nelabai suprantate uz ka centrinis bankas yra atsakingas ir kokie jo uzdaviniai.

    Pagrindinis – kainu stabilumas, kontroliuojant pinigu emisijas ir palukanu normas. Taigi ir del infliacijos, ir del napazabotu kreditu CB yra “prisidirbes”, nereikia kaltinti vien vyriausybes.

    Uztai naturalu, kad autorius kelia klausima kaip turedamas tiek daug “specialistu” CB visiskai neuztikrina savo veiklos.

  3. Anonimas rašo:

    Visu saliu visi CB visad turi pakankamai svertu reguliuoti pinigų srautus – tereikia sugebejimu ir noro.
    Konkreciai LB euro neisivedimo atveju 2007 m. tikrai galejo buti aktyvesniss, siulydamas Vyriausybei schemas, kaip truputi, dirbtinai sumazinti infliacija tam trumpam laikotarpiui, kuris buvo vertintas kaip atitikmuo Mastrichto kriterijui. Vienam sildymo sezonui siek tiek sumazintos energetikos kainos, su prekybcentriais susitarta del pagrindiniu porduktu atpiginimo…Jei tik butu buve noro. Tuop tarpu AMB dvaras buvo pernelyg uzsimes savo reikalu tvarkymu, o LB intelektualai viska abejingai stebejo is salies.
    Del banku pazabojimo- girdejau, kad buvo keli Sarkino susitikimai uz uzdaru duru su banku vadais, kur jis grumojo rankele ir prase baigti taksytis pinigais. O kodel nebuvo galima padidinti likvidumo, kapitalo pakankamumo, rezervu reikalvimu? Ar LB bent siule tai daryti AMB kompanijai? Ar ne centrinio banko tai uzdavinys- matant, kur ritasi pinigu sistema, siulyti sprendimus jos stabilizavimui?
    Pagarbiai-autorius.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...