2011 Gruodžio 07

Valdančioji koalicija neprieštarauja “prabangos” mokesčiams

veidas.lt

BFL

Valdančiosios koalicijos partneriai iš esmės neprieštarauja vadinamųjų “prabangos” mokesčių įvedimui, tačiau kartu akcentuoja būtinybę ieškoti daugiau vidinių resursų, nes nauji mokesčiai vieni nepajėgtų finansuoti visiško sumažintų pensijų grąžinimo.

Trečiadienį po valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo Liberalų ir centro sąjungos narys Algis Čaplikas kalbėjo, kad jo atstovaujama partija pritartų tokių mokesčių pritarimui, tačiau, pirma, reikėtų sulaukti tikslių jų naudos apskaičiavimų.

“Nesame prieš jį labai nusiteikę, tiesiog norėtume sulaukti iš finansų ministrės ar Seimo Pirmininkės paskaičiavimų, kas yra tas “prabangos” mokestis ir kiek tai gali duoti naudos biudžetui (…). Mes ne prieš “prabangos” mokestį – deimantai, jachtos, vilos turi būti apmokestintos, nepadoru gyventi taip prabangiai”, – žurnalistams sakė A. Čaplikas.

Jis pabrėžė, kad Liberalų ir centro sąjunga vis dėlto nepritartų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui, kuris, A. Čapliko teigimu, neapmokestinant absoliučiai viso turto, neduotų norimos naudos.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vadovas Arūnas Valinskas išreiškė paramą visiškam sumažintų pensijų grąžinimui į ankstesnį lygį, tačiau akcentavo, kad kartu su pensijomis turi būti atkurtas ir buvęs išmokų neįgaliems asmenims dydis. Jo teigimu, socialiai jautriausioms grupėms grąžinant sumažintas išmokas reikės ieškoti papildomų taupymo rezervų, nes siūlomi mokesčiai nepatenkintų lėšų poreikio.

“Mes ne prieš pensijų atkūrimą, bet tuomet kompleksiškai reikia, kad nenukentėtų ir neįgalieji. Kokie tie vidiniai rezervai, šiandien buvo sutarta, konfidencialiai, ieškoti ir neabejoju, kad įstengsime surasti. Kiek preliminariai paskaičiuota, tas labai viešai išreklamuotas “prabangos” mokestis gali atnešti nuo 10 iki 20 mln. litų į biudžetą. Kai skylė siekia milijardą, tai yra labiau populistiniai pasisakymai, todėl Vyriausybė, spręsdama klausimą iš esmės, turės ieškoti kitų rezervų, ir tai sutarta daryti”, – kalbėjo TPP lyderis.

ELTA primena, kad antradienį Vyriausybė vienbalsiai patvirtino valstybės biudžeto projektą, pagal kurį tik iš dalies, 50 proc., atkuriamos sumažintos pensijos. Seimas turėtų svarstyti, kaip rasti papildomų pajamų, kurios leistų pensijas atkurti didesniu mastu, kaip variantas gali būti svarstomas ir “prabangos” mokesčių įvedimas, sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Viešojo sektoriaus išlaidos 2012 m. bus mažinamos 4 proc., tai turėtų padėti sutaupyti apie 600 mln. litų. Visos institucijos pačios galės spręsti, kokiu būdu jos mažins savo išlaidas. Nemažės tik Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, antradienį žurnalistams po Vyriausybės neeilinio posėdžio teigė Premjeras.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (5)

  1. Pikasas Pikasas rašo:

    KAS VYKSTA MŪSŲ ŠALIES POLITIKOJE IR EKONOMIKOJE? IV dalis

    O gal būtent jų gavėjai gyvena už skurdo ribos? Vėliau buvo prisimintos visokių papildomų mokesčių įvedimo galimybės. Kairiųjų jėgų ideologai paaiškino, kad visi variantai blogi, o koks būtų geras? – pritrūko išminties pasakyti. Pagaliau kita populizmo nevengianti “viena iš trijų” Seimo pirmininkė Irena Degutienė prabilo apie prabangos mokestį ir tai pavadino didžiausiu solidarumu. Kai pradėta nuosekliai aiškintis apie progresyvinius mokesčius, nekilnojamo turto, prabangių automobilių, jachtų ir lėktuvų apmokestinimą, tai liberalai suklykė dar garsiau. Gal todėl, kad daugumas mokesčių paliestų vidutinį ir turtingųjų sluoksnį, kuris Lietuvoje yra dar labai plonas. Atseit, būkime solidarūs, bet neleisime savų skriausti. Gal šiuo momentu dar nevėlu grįžti bent prie vieno, papildomo PVM procento galimybės apsvarstymo. Turi ir liberalai pagaliau suvokti, kad kompromisai būtini ir iš jų pusės.

    Gan patraukliai atrodė viešai pasigirdęs aiškinimas, kad ne taip svarbu, koks PVM mokestis bus renkamas. Kur kas svarbiau, kad jis būtų vėliau teisingai gyventojams paskirstomas. Kai Lietuva pašiurpo nuo 3,4 mlrd litų “Snoro” “gudručių” padarytos netekties, tokie palinkėjimai atrodo labai svarūs. Ar bent įsivaizduojame, kokias didžiules skyles su tais , deja prarastais, milijardais galima būtų užkišti? Jei vargani “kontrolieriai” nesė į tą patį suolą su sukčiais – bankininkais, tai galima bus suprasti, kad teisėsaugai ir vėl kažko trūksta. O gal ji ir yra pati didžiausia skylė ar Achilo kulnas mūsų demokratijoje? Ta, galimai jau prarasta suma litais atrodo taip – 3400000000… Valstybės draudimo išmokos taip pat iš laikinai skolintų lėšų. Tas “laikinai” gali irgi ilgo proceso metais nusitęsti. Kas atgaus visą draustą indėlį galėtų striksėti iš laimės. O juk apie Antonovų “kreivą verslą” buvo daug kas žinoma dar iš anksčiau.

    Apibendrinant galima teigti, kad TS LKD koaliciniai partnetriai šiame politiniame – ekonominiame šurmulyje pasirodė visiškai prastai. Netgi opozicijos lyderiams vietos demagogijai mažai palikdami, nes sugebėjo tokių plepalų beveik visą nišą užimti. Aptariant iš eilės visas galimybes vienos asmenų grupės supriešinamos su kitomis. Kuo daugiau tokių konfliktų sukelima, tuo opozicija daugiau gali pasidžiaugti. Manau, kad jai to labiausiai reikia…

  2. Pikasas Pikasas rašo:

    KAS VYKSTA MŪSŲ ŠALIES POLITIKOJE IR EKONOMIKOJE? III dalis

    Vyriausybė prastų galimos naujos krizės bangos prognozių nutarė neslėpti. Sprendimus naujai svarstomam biudžetui tenka rasti skubiai. Finansų ministrė pranešė apie TS LKD siūlymą pakelti 2 procentais PVM mokesčius. Tai, manau, būtų pats solidariausias visos Lietuvos guventojų sluoksnių sprendimas. Tokio sprendimo įgyvendinimas taip pat labai daug pastangų ir lėšų nepareikalautų. Štai tada viskas ir prasidėjo. Koalicijos partneriai liberalai pasakė tiesiai, kad “neleis žlugdyti verslo ir jei nebus kitaip sutarta, koalicija žlugs”. Prezidentė dar paaiškino, kad politikai jokiu būdu neturi teisės tarnauti verslo interesams. Tai, manau, dar didesnis absurdas. Verslas sukuria darbo vietas, sumoka liūto mokesčių dalį, o ekonomikos būklė praktiškai beveik tik nuo verslo būklės priklauso. Nei sveikatos apsauga, švietimas , valdininkija nesukuria produkto prekybai, o naudojasi verslo rezultatais. Būtina ryžtingai kovoti su šešėliniu verslu, bet tai atskira tema.

    Visokie ultimatyvūs liberalų gąsdinimai, priiminėjant naują biudžetą, buvo svarbūs. Visuomenė išgirdo, kad liberalai pasiūlė skolintis dar daugiau, negu buvo numatyta. Betgi tie dar papildomi skolinti milijardai grįžtu bumerangu. Juos ne tik reikėtų grąžinti, bet dar padidėjusios palūkanos mus galėtų visiškai pribaigti. Jau nekalbant apie tai, kad skolinimosi sąlygos būtų gerokai pablogėję, skolintojams matant, kad mes patys savo ekonomikos nepajėgūs suvaldyti. E.Masiulis, G,Steponavičius ir kiti valdančios koalicijos vidiniai oponentai ir patys tą, manau gerai suprato. Tada prasidėjo blaškymasis, kuris kol kas atneša tik politinę žalą visai Lietuvai. Opozicija tuo sėkmingai naudojasi.

    Premjeras A.Kubilius, kaip įprasta, neišsakė jokių kategoriškų teiginių, o pasiūlė dėl to ir ano demokratiškai tartis. Lyg ir buvo nuspręsta, kad pusės dalies pensijų atstatymo gali tekti palaukti, t.y. vietoj anksčiau sumažintų 5 procentų bus gražinti tik 2,5 procento. Čia populistinį žodį tarė prezidentė Dalia Grybauskaitė – “negalima skriausti skurdžiausių”- pensininkų. Kas skurdesni? – pensininkai, bedarbiai ar tie, kurie augina daug vaikų, dar reikėtų aiškintis. Beje, mažų pensijų niekas nebuvo palietęs ir jos buvo ir bus mokamos tokios, kokios buvo. O gal būtent jų gavėjai gyvena už skurdo ribos?

  3. Pikasas Pikasas rašo:

    KAS VYKSTA MŪSŲ ŠALIES POLITIKOJE IR EKONOMIKOJE? II

    Ko galėjo tikėtis tokia Graikijos valdžiukė? Kad šalis šimtamilijardine eurų suma bus sušelpta turtingesnių? O jei nebūtų pasikgailėta? Betgi tie milijardai yra sunešti Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos ir kitų šalių mokesčių mokėtojų. Amoralu būtų to nesuprasti.

    Tuo tarpu Lietuvoje jau ieškoma būdų kaip pasiekti eurozonos reikalavimų kriterijus. Graikų apgaulė mums ne pavyzdys. Lietuvos 2012 metų Biudžeto įstatymo svarstymas artėjo prie galutinės stadijos. Ir staiga, lyg perkūnas iš giedro dangaus sugriaudėta, kad ekonomikos augimas dėl tebęsitęsiančios europinės krizės nebus toks didelis, kaip tikėtasi. Ar tie nauji svarstymai labai tikslūs – vėlgi klaustukas. Esant Lietuvoje labai trapiai ir blogai koordinuotai valdančiai daugumai, naujo biudžeto pasitvirtinimas – būtų svarbus ne tik ekonominis, bet ir politinis akcentas. Labai abejoju ar tikrai buvo laikas kelti tokį didžiulį šurmulį, gal tam, kad A.Kubiliaus Vyriausybė galėtų įrodyti, kad ji labai sąžininga ir nieko slėpti net nesiruošia. Aukštoji politika – lanksčių kompromisų menas. Kirsti sau į ranką, tikintis kad ji užgis – nėra išmintingiausia… Betgi tai būtų netgi ne koks nusikalstamas kažko slėpimas, o tik pasikeitusių galimybių, jei tai reiktų, peržiūrėjimas. Remtis tik prognozėmis ir paleisti į liaudį sovietiškai politizuotos žiniasklaidos “džiną” gal nebuvo pats geriausias variantas. Nederėjo pamiršti, kad konstuktyvios opozicijos Seime iš esmės nėra. Ji sunkiu momentu ne tik neparems, o tik pastums, kad nuversti. Perskaitykime viskių bielinių , laučių ir panašių rašinius ir viską suprasime. Net drebama iš nekantrumo… Kaip šiuo atveju elgiasi valdančios koalicijos partneriai ir aukščiausi šalies pareigūnai? – verta irgi aptarti. Nėra normalu, kai ilgą laikotarpį prieš Seimo rinkimus didžiausias dėmesys skiriamas pigių reitinginių taškelių medžioklei. Dirbti sąžiningai ir daug būtina “vardan tos…”, o reitingai tada patys ateis. Rinkėjai doras pastangas sugebės įvertinti.

  4. Pikasas Pikasas rašo:

    KAS VYKSTA MŪSŲ ŠALIES POLITIKOJE IR EKONOMIKOJE? I dalis

    Sunkiai buvo galima įsivaizduoti, kad demokratiją kuriančioje Lietuvoje po poros dešimtmečių būsime panirę į tokią politinę- ekonominę makalynę iš kurios nebesugebame patys išsikrapštyti. Iš karto prisipažinsiu, kad niekad nebuvau politiku ar valdininku, o į “Politinės ekonomijos” kursą sovietmečiu žiūrėjau, kaip ir daugelis studentų, su tam tikra pašaipa. Žinoma, beveik laisvos rinkos šalyje viskas dabar yra gerokai kitaip, tačiau visokių problemų – daugybė ir šiandien. Kai kurios jų, manau, – gerokai dirbtinės…

    PASIAIŠKIKIME:
    Niekam nėra paslaptis, kad mūsų ekonominės galimybės yra labai susaistytos su padėtimi Pasaulyje, o ypač Europos Sąjungoje, kurioje esame. Kai buvo matomi artėjančios krizės požymiai, o Lietuvoje valdžią perėmė dešinės ir centro jėgos, bandžiau 2008 m. pabaigoje ir sekančiais metais aiškintis apie naujų mokesčių, jei tokių būtinai prireiktų, sklandžias įvedimo galimybes. Galėsiu vėliau tuos siūlymus priminti. Jie, manau, ir šiandien dar nepasenę. Tuomet vieši įvairių politikų ir ekonomistų siūlymai, deja, buvo gal net specialiai siūlomi labai nerealūs, gal tam, kad jie nebūtų priimami Seime ir Vyriausybėje. Daug kas, o vėliau ir šalies Prezidentė teigė, kad geriausias laikas tokiems jiems įvesti jau praleistas. Daug prie “pypkoriaus” valdžios buvo praleista, nepasirūpinta ir skolų krūvos palikta. Palūkanos už tas senas sumas ir šiandien mus už kojų žemyn traukia. Viena tokia reitingų pirmūnė Blinkevičiūtė sėdėjo tuščiame aruode, kur pro skyles švilpė vėjai ir siautėjo “graužikai”. Vietoj pinigų žiojėjo duobės, kurias ir dabar tenka po truputį užpylinėti. Pavyko šį tą nuveikti ir šioje srityje valdančiajai daugumai gan solidariai su profsąjungomis susitarus. Tad ir per giliausios krizės laikotarpį sugebėjome daugmaž išsaugoti lito stabilumą, kiek sumažintas, laiku išmokamas socialines išmokas ir atlygius. Daug kam nebuvo lengva diržus taip susiveršti, bet, sakyčiau, kelnės gėdingai nenusmuko.

    Dar neseniai optimizmo dėl artimiausios ateities būta daugiau. Ji nyko, kai ES, tai yra mes visi sužinojome apie katastofas žadančias Graikijos, Ispanijos Italijos, Airijos ekonomikose. Trumpai kalbant, daug kas panoro gyventi ne pagal savo išgales ir …

  5. laisvė laisvė rašo:

    Taip tai taip, bet nepamirškime- pensininkai balsuoja gausiausiai,o liberlaisvuosius išlaiko pinigų maišai ir jų įkurti institutai


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...