2011 Sausio 04

Idrakas Dadašovas

Vakar – protingas būstas, rytoj – intelektinis miestas, poryt – informacinė visuomenė

veidas.lt

Elektroninių įrenginių ir paslaugų inovacijoms ekonominė krizė nė kiek nepakenkė. 2010 metai buvo turtingi naujų išradimų ir kvapą gniaužančių įrenginių. Lentynose pasirodė pirmieji 3D televizoriai, pristatyta nauja išmaniesiems telefonams skirta operacinė sistema “Windows Phone 7″, kompanija “Apple” sukūrė naujos kartos planšetinį kompiuterį “iPad”. Visi šie produktai rodo didelius namų pramogų ir mobiliųjų įrenginių technologijų raidos pokyčius. Ir ne tik technologijų. Dauguma naujovių glaudžiai susijusios su naujomis paslaugomis bei verslo modeliais. Debesų kompiuterija, interaktyvioji televizija, IP telefonija – visos šios idėjos nėra naujos, tačiau jos atgimė, transformavosi per pastaruosius metus ir staiga tapo milijonų IT vartotojų gyvenimo dalimi.
Ar jos tokios pat aktualios ir Lietuvos gyventojams bei bendrovėms? Apie tai “Prognozės” kalbasi su įmonių grupės “Penki kontinentai” valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi Idraku Dadašovu.

PROGNOZĖS: “Penki kontinentai” jau kuris laikas teikia 3P+ (angl. Triple play) paslaugas: interaktyviąją IP televiziją, internetą ir IP telefoniją. Dėl interneto reikalingumo abejonių nekyla. O kiek, Jūsų nuomone, šiais laikais žmonėms aktualu televizija ir IP telefonija?
I.D.: IP telefonijos naudotojams svarbu paslaugos ekonominis pranašumas, lyginant ją su standartinių telekomunikacijų ir mobiliojo ryšio paslaugomis. Sistema “Voice IP” – nebrangi, patikima, populiari. Šios paslaugos plėtra – “Penkių kontinentų” strategijos dalis, todėl mes ir toliau ją teiksime bei tobulinsime. Be to, pajamos iš pagrindinių telekomunikacijų paslaugų visame pasaulyje mažėja, nes aktyviai vykdoma tarifų mažinimo dempingo politika. Mūsų tikslas – rasti naujų abonentų paieškos būdų ir taip padidinti pajamas, kurios užtikrintų VAS (angl. Value Added Service) platformą.
O IPTV technologiją visame pasaulyje diegia tik didžiausios kompanijos, nes, palyginti su kitomis telekomunikacijų paslaugomis, ji pati brangiausia ir reikalauja nuolatinių didelių investicijų į plėtrą. Noriu pabrėžti, kad interaktyviosios televizijos paslaugos sąvoka, egzistuojanti Lietuvos rinkoje, ne visada atitinka tikrąjį jos apibrėžimą ir kai kurie operatoriai tuo naudojasi siūlydami dalį interaktyvių DVB galimybių kaip originalią paslaugą ir klaidindami naudotojus. Per pastaruosius penkerius metus IPTV abonentų pasaulyje padaugėjo beveik du kartus, tad galima prognozuoti, kad šiais metais jų bus pusė milijardo, o tai reiškia, kad ir Lietuvoje jų daugės. Todėl būtina tiksliai pristatyti IPTV paslaugas ir privalumus, o naudotoją supažindinti su jos galimybėmis.
PROGNOZĖS: Sukūrėte pirmąjį Lietuvoje 3D kanalą. Kol kas tai brangi, bet perspektyvi technologija. Ar greitai ji paplis pasaulyje ir Lietuvoje?
I.D.: Mūsų įmonė nuo pat pradžių siekė paprasto dalyko – užtikrinti signalą, skirtą didelės raiškos vaizdo medžiagai pateikti. Todėl 3D mums – ne mada, o natūralus, su pasaulinėmis tendencijomis susijęs raidos etapas. Dabar mūsų įmonę domina “3D Presence” formatas, tad šiuo metu atliekame įvairius tyrinėjimo darbus. O iš esmės 3D populiarėjimas – tik laiko klausimas.
PROGNOZĖS: 2012-aisiais Lietuvoje bus išjungta analoginė televizija. Kokią įtaką, Jūsų manymu, šis įvykis turės šalies gyvenimui?
I.D.: Niekada nevartojome terminų “analoginė” arba “skaitmeninė televizija”, nes kūrėme interaktyvias paslaugas. Šis perėjimas prie skaitmeninės TV primena problemą ir diskusijas, kilusias dėl programinės įrangos 2000 metais. Čia visų pirma reiktų kalbėti apie daugumai rūpimus klausimus ir kaip naudotojams kompensuoti išlaidas, skirtas naujiems priedėliams įsigyti arba seniems pakeisti. Būtent šioje vietoje reikia labai tikslios politikos.
PROGNOZĖS: Jūsų bendrovė dirba protingo būsto (angl. Smart House) srityje. Susidaro įspūdis, kad ši graži idėja kol kas menkai įgyvendinta. Ar tai tiesa?
I.D.: Kurdami informacinę šviesolaidinio tinklo “Skynet” visuomenę, savo strategijoje rėmėmės tokiu šūkiu: “Vakar – “Smart House”, šiandien – intelektinis būstas, rytoj – intelektinis miestas, poryt – informacinė visuomenė.” Šis projektas egzistuoja ne tik teoriniu lygmeniu. Tai modulinė sistema, projektuojama laipsniškai, atsižvelgiant į užsakovo reikalavimus bei jo skiriamas investicijas į naujų paslaugų plėtrą. Siūlome šias paslaugas ir jaučiame jų poreikį. Norėčiau pabrėžti, kad žengiame dar toliau ir šią technologiją aktyviai taikome kituose sektoriuose. Įdiegėme ją banko filialuose, pašto skyriuose (įrenginių surinkimas ir apskaita, nuolatinė įrangos darbo kontrolė, darbo sąnaudų mažinimas).
PROGNOZĖS: Pastaraisiais metais daug šnekama apie mokėjimus mobiliaisiais telefonais, el. parašą. Kaip manote, kada šios technologijos įsitvirtins mūsų šalyje?
I.D.: Mobiliųjų telefonų naudojimas “micro payment” (prepaid, pastpaid) sistemoje jau nebestebina nieko. Šiandien žmogui, atliekančiam autorizaciją mobiliuoju telefonu ir prisiimančiam atsakomybę už mokėjimus, reikia pasiūlyti papildomų paslaugų, t.y. pasinaudoti lojalumo sistema, gauti išsamios informacijos apie mokamas paslaugas ir įsigyjamas prekes, turėti galimybę palyginti prekės kainas. Galų gale pats mobilusis telefonas gali būti tarsi bekontaktė kortelė su daugybe funkcijų. Taigi funkcionalumas didėja. O į šį mokėjimo priemonių sąrašą galima įtraukti ne tik mobilųjį telefoną, bet ir kitus prietaisus (“iPad”, “iPhone”, televizorių).
PROGNOZĖS: Neseniai praūžęs Beribu.lt skandalas tikriausiai kuriam laikui pakirto žmonių pasitikėjimą el. prekyba internete. Ar šis atvejis būdingas tik mūsų šaliai?
I.D.: Šimtai tokių skandalų pasaulyje kyla kasdien. Jei pažvelgtume į įprastų parduotuvių, bankų ir užsakomųjų paslaugų bendrovių tarpusavio santykius, susijusius su mokėjimo terminalais, išvystume griežtas taisykles ir įsipareigojimus, sertifikuotus ir itin saugius ryšio kanalus. El. prekybai reikia kitokios įstatymų bazės ir atitinkamų reguliavimo instrumentų, kurie neleistų pažeisti vartotojo teisių bei interesų. Prekės savininko-tiekėjo, tarpininko ir pirkėjo santykiai turi būti apibrėžti griežtais įstatymais ir taisyklėmis.
Šiandien negalima sakyti, kad žmonės neraštingi IT požiūriu. Prie el. prekybos dauguma seniai priprato ir aktyviai naudojasi jos paslaugomis. Elektroninė prekyba – tai pasitikėjimo režimas, kuriam užtikrinti reikia laiko.
PROGNOZĖS: Kokias matote el. prekybos perspektyvas Lietuvoje artimiausiais metais?
I.D.: El. prekybą galima plėtoti tokiu atveju, jei čia darbuojasi profesionalai. O perspektyvos priklauso nuo to, kiek sugebėsime užtikrinti el. parduotuvės pirkėjo pasitikėjimą. Šis procesas, deja, vyksta lėtai. Ir bet koks skandalas stabdo šio sektoriaus plėtrą. Be abejo, el. prekyba turėtų tapti multimedijos terpe ir išnaudoti visus galimus pardavimo būdus – televizorių, banko terminalą ir kitus. Žinoma, reikėtų padidinti ir funkcionalumą, įdiegus lojalumo sistemų, suteikus galimybę komentuoti prekės kokybę, palyginti jos kainą rinkoje. Mūsų bendrovė šiuo metu ties tuo ir dirba. Esame pasirengę pasiūlyti el. parduotuvėms panašių funkcinių galimybių.
PROGNOZĖS: Didžiosios IT sprendimus ir produktus kuriančios kompanijos, tokios kaip “Microsoft” ar IBM, pradėjo skirti daug lėšų debesų kompiuterijos paslaugų plėtrai. Ar Lietuvos IT bendrovės greitai įsisavins šį naują verslo modelį? Ar greitai debesijos paslaugos paplis mūsų šalyje?
I.D.: Debesų technologijos, kuriomis šiandien remiasi mūsų verslas, nukreiptos į darbą komandoje. O išmokyti žmones dirbti komandoje, taikant bendrą sprendimų priėmimo sistemą, labai sunku, nes trukdo žmogiškasis veiksnys. Ar Lietuvos IT bendrovės sugebės įvaldyti šį modelį? Nėra vieno standartinio visiems tinkamo modelio, kiekvienas ieško savojo. Šiuo nelengvu laikotarpiu kiekviena įmonė, stebėdama rinkos tendencijas ir konkurentų darbą, ieško individualių modelių. O prie jų populiarinimo šalyje gali prisidėti tiek žiniasklaidos priemonės, tiek vietos bendrovės.
Stambios pasaulinės kompanijos, su kuriomis mes taip pat ne vienus metus dirbame, pirmiausia kuria sprendimus kitoms įmonėms. Todėl šios paslaugos išpopuliarės tik tuomet, kai svarbiausi taps galutinio naudotojo interesai.
PROGNOZĖS: Kaip vertinate Lietuvos rinką IT produktų ir technologijų įsisavinimo požiūriu? Kokių matote neužpildytų nišų?
I.D.: Mūsų šalies įmonės nemažai išmano apie IT ir bankinio sektoriaus plėtrą, tačiau kiekvienas stengiasi uždirbti ir dėl to kai kurios nišos kol kas tampa nepasiekiamos. Šiuo metu nedaug įmonių su nuosavu lietuvišku kapitalu gali išgyventi. Todėl smulkusis ir vidutinis verslas šiuo metu, deja, domisi kitais dalykais – lėšų, išteklių trūkumu. Be abejo, nemažai paramos sulaukiama iš Europos Sąjungos fondų. Taigi viskas ateityje.
PROGNOZĖS: Kokiais naujais sprendimais žadate nustebinti artimiausiu metu?
I.D.: Mūsų tikslas – ne nustebinti naudotojus, o sukurti tokį technologinį sprendimą, kurį išbandę žmonės nustebtų, kaip paprasta juo naudotis ir kaip lengvai jis prigijo jų kasdieniame gyvenime. Lai jie džiaugiasi tuo, kad jiems viskas sekasi. To visiems ir linkime.

I.Dadašovas: “3D mums – ne mada, o natūralus, su pasaulinėmis tendencijomis susijęs raidos etapas.”

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...