2015 Kovo 02

Vadybos studijos VU lemia užtikrintą ateitį

veidas.lt

Pastaraisiais metais universitetuose mažėjo vadybos studijų kryptį pasirinkusių absolventų. Akademinė bendruomenė šį reiškinį linkusi sieti su išaugusia vadybos studijų krypties pasiūla rinkoje.

 

Pasak Ekonomikos fakulteto dekano prof. dr. Jono Martinavičiaus, didžioji dalis Lietuvos universitetų ir kolegijų šiandien siūlo studijų programas, kuriose vyrauja žodis „vadyba“. Taigi dėl padidėjusios konkurencijos atsakingai pasirinkti profesinį kelią Lietuvos absolventams tampa kur kas sudėtingiau nei ankstesnių kartų studentams. Tad į kokius kriterijus verta atkreipti dėmesį siekiant sėkmingos vadybininko karjeros?

Vienais rimčiausių, ekonomikos eksperto nuomone, šiandien galima vadinti Darbo biržos duomenis, bene geriausiai atskleidžiančius aukštųjų mokyklų absolventų paklausą ir galimybes įsidarbinti po bakalauro ar magistro studijų.

„Įsigilinus į šios įstaigos duomenis nematyti, kad Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto absolventai, vos gavę diplomus, eitų ten registruotis ar pareikštų, jog darbo rinkoje nėra paklausūs. Atlikdami ketvirto kurso studentų apklausas matome, kad didžioji jų dalis paskutiniuose kursuose jau dirba (iš tyrimų matyti, kad apie 70 proc. jų dar studijų metu įsidarbina pagal įgytą specialybę), o tai tam tikras rodiklis“, – teigia profesorius.

Populiariai kalbant apie vadybininkus ir jų kompetencijas įprasta manyti, kad šie specialistai geba gerai parduoti ir gerai pristatyti save, tačiau tiek įdarbinimo, tiek verslo specialistų sutarimu, tai nėra išsamus vadybininko apibrėžimas.

Šiuo metu prie nekilnojamojo turto projektų plėtojimo ir įgyvendinimo dirbantis buvęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto doktorantas, socialinių mokslų daktaras Vadimas Diska, kurį laiką universitete studentams dėstęs vadybą, sako, kad ši mokymo įstaiga – puikus tramplinas svajojantiems apie profesionalią vadybininko karjerą. Ketverius metus nuosavą verslą turinčio „Veido“ pašnekovo teigimu, būtina sėkmingos karjeros sąlyga – teisingas pirminis pasirinkimas, tai yra žmogaus pašaukimas ir savęs atradimas, o jau toliau – sėkmingai atlikta darbo praktika ir įmonės, kurioje bus dirbama, pasirinkimas.

Jei tikėsime įdarbinimo specialistais, šiuo metu šalyje gero vadybininko pozicija itin reikalinga ir paklausi, tačiau rasti vadybininką profesionalą dažnam darbdaviui tampa tikru iššūkiu. Kalbos, kad Lietuvoje kas antras – vadybininkas, „Veido“ pašnekovų teigimu, išties ne iš piršto laužtos.

Dar ne taip seniai Lietuvoje vadybos studijas rinkosi dažnas studentas (tai lėmė tuo metu vyravusi mada), taigi nieko keista, kad jas baigusieji tik dėl diplomo likti šioje srityje nepanoro.

V.Diska, kaip ir daugelis kitų VU ekonomikos ir vadybos programos absolventų, dėl savo apsisprendimo studijuoti seniausiomis tradicijomis pasižyminčiame Lietuvos universitete nesigaili, nes šis universitetas suteikė jam galimybę įgyti reikiamų žinių ir leido atlikti darbo praktiką, be kurios šiandien darbdaviai sunkiai atveria savo įmonių duris.

Urtė Mikelevičiūtė, VU personalo valdymo programos absolventė, į darbo rinką įsiliejo dar studijuodama antrame kurse. „Jau devintoje klasėje žinojau, kad studijuosiu vadybą Vilniaus universitete, taigi mano pasirinkimas buvo tikslingas. O tai, kad sėkmingai įsitvirtinau darbo rinkoje, lėmė specializacijos kryptingumas. Mane domino restoranų verslas, taigi praktiką ir atlikau jame. Galbūt dėl šios priežasties karjera susiklostė sėkmingai. Problemų dėl darbo šiandien neturiu, tikėtina, kad ir ateityje jų nebus“, – tikisi vienos didžiausių kulinarinių studijų Baltijos šalyse „Čiop Čiop“ vadovė.

Per pokalbį ji neslepia, kad startinės uždarbio pozicijos jos, kaip ir daugelio studentų, nebuvo didelės, tačiau šiuo metu vadybininko uždarbio galimybes lemia asmeninės individo savybes. Paprašyta įvardyti vadinamąsias vadybininko uždarbio „lubas“, U.Mikelevičiūtė tikino, kad uždirbti galima iki 1500 ir daugiau eurų.

Paprašytas įvertinti realias vadybos absolventų galimybes įsidarbinti po baigtų studijų, J.Martinavičius dėsto, kad VU absolventai gerai orientuojasi darbo rinkoje, geba greitai į ją įsilieti, perprasti sudėtingus dalykus. Jokių sunkumų šie specialistai nepatiria įsiliedami ir į tarptautinę rinką.

„Jau treti metai, kai rengiame vadybos ir verslo administravimo specialistus anglų kalba, – sako profesorius. – Studentų susidomėjimas šiomis bakalauro ir magistro studijų programomis itin didelis, sulaukiame nemažai atvykstančiųjų iš tolimų kraštų: Afrikos, Egipto, Gruzijos, Azerbaidžano, Brazilijos, Kinijos, Ganos, Pakistano, Sirijos, Libano, Vietnamo, Jordano, Italijos, Vokietijos – net iš 24 šalių. Nors itin noriai į šias programas veržiasi ir lietuviai. Štai ir šiemet išleidome 46 magistro studijas anglų kalba baigusius absolventus (tiesa, daugiau kaip pusė jų buvo iš užsienio šalių).“

Kalbinti vadybos ekspertai sutaria, kad, palyginti su ankstesnėmis kartomis, šiandienos vadybininkai gerokai savarankiškesni, smalsesni, ieškantys atsakymų, o tai reiškia – daug stipresni ir protingesni nei jų pirmtakai. Vis dėlto apibendrinant būtina pridėti, kad nors vadybos studijas Lietuvoje siūlo kone visi universitetai, solidžių lyderių ir vadovų mūsų šalis stokoja.

Salė Valentinaitė

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...