2010 Lapkričio 20

Politika

V.Landsbergis ragino konservatorius palaikyti prezidentės veto Pilietybės įstatymui

BNS

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, kad Seimo priimtą ir prezidentės vetuotą Pilietybės įstatymą būtina peržiūrėti.

“Didžiausia klaida būtų atmesti prezidentės veto ir praleisti progą peržiūrėti įstatymą iš esmės”, – šeštadienį per valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavimą kalbėjo V.Landsbergis.

Anot jo, dabartiniame įstatyme trūksta konstitucinių vertybių, paaiškinimų, “kas yra Lietuvos pilietis, iš kur jis yra atsiradęs”.

“Turėtume Seime priimti nuostatą, kad įstatymas yra nepriimtas ir jį reikia rengti iš naujo”, – sakė europarlamentaras.

Partijos nariams parlamente jis siūlė nedalyvauti populistiniame žaidime, kuris vyksta svarstant šį įstatymą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl galimos prieštaros Konstitucijai ketvirtadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą. Ji siūlo atsisakyti nuostatos dėl dvigubos pilietybės įgijusiesiems Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybės pilietybę.

Prezidentės vertinimu, tokia nuostata ne tik prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl dvigubos pilietybės kaip atskiro atvejo, bet ir pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Seimas priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą leido dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietis įgytų ES ar NATO priklausančios valstybės pilietybę.

Taip pat prezidentė siūlo atsisakyti naujos nuostatos, kad pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta, “kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje”.

Prezidentė siūlo likti su šiuo metu galiojančia nuostata, numatančia, jog Lietuvos pilietybę išimties tvarka galima suteikti už ypatingus nuopelnus valstybei.

Nauja Pilietybės įstatymo redakcija Seime svarstyta dvejus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems asmenims, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir emigravusiesiems po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Prezidentė, grąžindama Seimui įstatymą svarstyti iš naujo, akcentuoja, jog norint plėsti dvigubos pilietybės institutą būtinas referendumas dėl Konstitucijos pataisos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...