2016 Kovo 29

Rusijos protu (ne)suvoksi

Užjautė kaip sugebėjo

Veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Po tragiškų teroro išpuolių Briuselyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė Belgijos karaliui Filipui nepriekaištingo turinio užuojautą. Pranešama, kad V.Putinas pasmerkė „barbariškus išpuolius“ ir pažymėjo, jog šie nusikaltimai negali būti pateisinti. Sunku pasakyti, kiek Rusijos prezidentas, dėdamas parašą po šiais žodžiais, buvo nuoširdus, tačiau tenka konstatuoti, jog daugumos Rusijos valdininkų reakcija buvo visiškai kitokia. Rusijos viešojoje erdvėje nuskambėjusiuose komentaruose apie Briuselio tragediją netrūko nei pagiežos, nei piktdžiugos.

Viktoras Denisenko, geopolitika.lt

Reakciją į Briuselio tragediją Rusijoje galima pirmiausia apžvelgti pagal radijo stoties „Svoboda“ surinktas charakteringas ir ryškiausiai ją atspindinčias citatas. Pavyzdžiui, beveik iškart į teroro aktą sureagavo Dūmos deputatas, Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas. Jis savo „Twitter“ paskyroje parašė: „Kol Stoltenbergas egzaltuotai kovoja su „pavojumi iš Rusijos“ ir dislokuoja karius Latvijoje, jam po nosimi Briuselyje sprogdinami žmones.“

Panašūs posakiai skambėjo ir kitų Rusijos valdžios atstovų lūpose (ir socialinių tinklų paskyrose). Dūmos deputatas, NVS reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis patarė Europai „nustoti šokti pagal JAV dūdą“. Piktai džiaugėsi ir Dūmos vicepirmininkas, Komunistų partijos atstovas Ivanas Melnikovas, atsiliepęs į tragediją taip: „Pirma Europos lyderiai padėjo JAV susprogdinti sudėtingą, bet stabiliai susiformavusį Rytų pasaulį, o dabar jie negeba garantuoti savo tautoms saugumo: nei fizinio, nei demografinio.“

Kol Stoltenbergas egzaltuotai kovoja su „pavojumi iš Rusijos“ ir dislokuoja karius Latvijoje, jam po nosimi Briuselyje sprogdinami žmones.

Oficialioji Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova irgi, išreiškusi užuojautą nukentėjusiesiems ir jų artimiesiems, iš karto prabilo apie „dvejopų standartų politiką“, nominaliai kaltindama dėl įvykusios tragedijos pačią Europą.

„Geriausias“ tokio pobūdžio pareiškimas, ko gero, priklauso Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto nariui Igoriui Morozovui, kurio teigimu, „adekvačiai įvertinti terorizmo grėsmę Belgijos specialiosioms tarnybos sutrukdė rusofobija“.

Kremlius tikisi, kad „susivienijus kovai su terorizmu“ jam pavyktų sudaryti su Vakarais sandėrį.

Pažymėtina, kad tokiuose ir panašiuose pasisakymuose skambėjo gana daug raginimų Europai jungtis „bendros grėsmės akivaizdoje“ į koaliciją su Rusija. Tai buvo vienas dažniausiai aptinkamų motyvų piktdžiugiškuose „užuojautos“ pareiškimuose, kuriuos skelbė rusų valdininkai. Čia verta priminti, kad apie plačios koalicijos su Vakarais sukūrimą (užmerkus akis prieš nesutarimus) Kremlius prabilo dar po teroro išpuolių Paryžiuje praeitų metų lapkričio mėnesį. Maskva mato tokioje įsivaizduojamoje koalicijoje galimybę ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos, kurioje ji atsidūrė po agresijos prieš Ukrainą. Kremlius tikisi, kad „susivienijus kovai su terorizmu“ jam pavyktų sudaryti su Vakarais sandėrį, – pasiekti, kad būtų atšauktos sankcijos ir atnaujintas bendradarbiavimas, ir ,vadovaujantis vadinamąja Realpolitik, gauti teisę daryti ką nori su Ukraina.

V.Žirinovskis pareiškė, kad teroro aktai Europoje Rusijai yra naudingi: „Tegul jie žūsta

Tačiau radikaliausią mintį, ko gero, išsakė skandalingasis Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis. Televizijos kanalo „Rossija“ eteryje jis pareiškė, kad teroro aktai Europoje Rusijai yra naudingi. „Tegul jie žūsta“, – pasakė jis apie susivienijusios Europos gyventojus. Beje, V.Žirinovskis seniai garsėja kaip Rusijos politinės arenos juokdarys, tačiau tikėtina, jog jis dažnai išsako tas mintis, kurios vyrauja Kremliuje, bet yra pernelyg radikalios, kad jas išsakytų kiti politinio lauko atstovai.

Cituotas V.Žirinovskio pasisakymas neliko nepastebėtas – patraukti skandalingą politiką baudžiamojon atsakomybėn dėl tokių žodžių pareikalavo Sankt Peterburgo savivaldos tarybos deputatas Borisas Višnevskis, tačiau iš tikrųjų kyla rimtų abejonių, kad V.Žirinovskiui tektų rimtai atsakyti už savo žodžius.

Nenustebtų sužinojęs, jog teroro ataka Briuselyje yra „Rusijos vykdomo hibridinio karo elementas“.

Dėmesį patraukė ir dar vienas neatsakingas pasisakymas, šį kartą nuskambėjęs ne Rusijoje, o Ukrainoje. Šios šalies saugumo tarnybos vadovas Vasilijus Gricakas pareiškė, kad nenustebtų sužinojęs, jog teroro ataka Briuselyje yra „Rusijos vykdomo hibridinio karo elementas“. Maskva sureagavo į šį pareiškimą gana skausmingai. Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas išvadino V.Gricaką savo „Facebook“ paskyroje „nevispročiu“.

Kita vertus, nors Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pareiškimas skamba provokuojamai ir iš esmės atitinka sąmokslo teorijos stilių, Rusijos valdininkų reakcija į teroro išpuolį Briuselyje kelia nemažai klausimų ir faktiškai paruošia dirvą tokiems įtarimams ir versijoms.

Teroro išpuolis susivienijusioje Europoje tampa dingstimi piktdžiugiškiems pareiškimams, naujiems propagandiniams išpuoliams.

Visa tai leidžia pasakyti, kad nuožmioje Rusijos kovoje su Vakarų pasauliu (kaip tai įsivaizduoja Kremlius) nebeliko vietos nuoširdumui ir tikrai užuojautai. Teroro išpuolis susivienijusioje Europoje – ypač jos sostine vadiname Briuselyje – tampa dingstimi piktdžiugiškiems pareiškimams, naujiems propagandiniams išpuoliams bei manipuliacijoms. Kremlius bando pasinaudoti situacija, siekdamas išspręsti savo problemas, susijusias pirmiausia su buksuojančia ekonomika (be sankcijų atšaukimo ir glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo atnaujinimo įveikti šią problemą Maskvai bus labai sunku).

Taip pat nesudėtinga pastebėti, jog nors šiuo atveju kalbama apie Vakarų Europą, Rusijos valdžios atstovų pasisakymuose vis vien sugeba išlįsti patologinė neapykanta JAV. Tokio pobūdžio pasisakymuose taip pat nesunku įžiūrėti klasikinį principą „skaldyk ir valdyk“, kurį taip mėgsta Maskva. Turimas omenyje Rusijos bandymas pasinaudoti teroro išpuoliu Briuselyje, kad būtų įkaltas pleištas tarp Europos ir JAV (kaltinant pastarąsias Arabų pavasario skatinimu, suirute Sirijoje, ISIS atsiradimu ir, atitinkamai, teroristinio pavojaus eskalavimu).

Rusijos bandymas pasinaudoti teroro išpuoliu Briuselyje, kad būtų įkaltas pleištas tarp Europos ir JAV.

Kita vertus, galbūt nevertėtų bandyti taikyti Rusijos vadinamojo politinio elito reakcijai į teroro išpuolius Briuselyje kokį nors moralumo principą. Galiausiai, vertybinė politika nėra stiprioji dabartinio šios šalies valdančiojo režimo pusė. Rusų žurnalistas Konstantinas Egertas apibūdino šiame straipsnyje paminėtą valdininkų reakciją į teroro išpuolį Briuselyje kaip „ciniškumo triumfą“. Jo teigimu, tokia reakcija atspindi ir šiuolaikinės rusiškos propagandos principus. Pasak K.Egerto, teroro aktas leidžia parodyti, jog Vakarų Europoje irgi blogai (ar bent jau ne geriau nei Rusijoje), o eilinis pasiūlymas „susivienyti bendro pavojaus akivaizdoje“ atspindi Kremliaus siekį pagauti jo taip nekenčiamą Vakarų pasaulį į Realpolitik tinklus. Ir jei Maskvai tai pavyktų, tektų kalbėti apie didžiausią susivienijusios Europos pralaimėjimą (tiek politinį, tiek vertybinį) per pastaruosius dešimtmečius.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas sveiatinėje geopolitika.lt 2016 m. kovo 28 d.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...