2012 Gegužės 22

Andrius Kubilius

Už į Lietuvą importuojamų dujų kainą yra atsakingos „Lietuvos Dujos“

veidas.lt

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

 

 

Jie niekad ir nebuvo taip siejami, kaip galbūt kai kam atrodė. Juos sieja bendra ekonominė situacija. Pagrindinis mūsų rūpestis, apie kurį kalbėta ir Trišalėje taryboje (toks turėtų būti ir Trišalės tarybos pagrindinis rūpestis) – tai ką dar turime padaryti, ir greitai, kad Lietuvoje kurtųsi kiek galima daugiau naujų darbo vietų, mažėtų bedarbystė ir kad už tą darbą, kurį žmonės dirba, būtų gaunamas kiek galima padoresnis atlyginimas. Darbo vietas kuria verslas, todėl ir svarstome, ką turime padaryti, kad verslas drąsiau kurtų naujas darbo vietas. Kaip ir visoje Europoje bei pasaulyje, taip ir Lietuvoje, viena iš pagrindinių sąlygų, kuri kartais neleidžia verslui drąsiau kurti naujų darbo vietų – nelankstūs darbo santykiai. Iš kitos pusės – neatsargus minimalios algos didinimas. Jeigu būtų didinama neapgalvotai, pasidavus iliuzijom, kad galima didinti bet kiek, nesvarstant visų ekonominių aplinkybių, toks neatsargus minimalios algos didinimas, kaip rodo visi tyrimai, galėtų priversti verslą mažinti darbo vietų. Abiejų veiksmų santykis su darbo vietų kūrimu ir yra tai, kas sieja darbo santykių lankstumo didinimą ir minimalios algos didinimą.

Premjere, sutikite, kad 50 Lt arba 100 Lt padidinti minimalią algą – labai skurdi suma.

Noriu pasakyti, kad tie pinigai yra ne Vyriausybės. Tie pinigai yra verslo, kuris gali juos uždirbti, jeigu tam yra sudarytos geros sąlygos. Tiktai iš tų uždirbtų pinigų ir galima mokėti didesnius atlyginimus. Galime sutikti, kad, palyginus su Europiniais, Lietuvoje atlyginimai tikrai nėra labai patrauklūs, be tai atspindi mūsų bendrą ekonominę situaciją. Visi žinome, kad Baltijos valstybių ekonomika kol kas siekia tik apie 2/3 bendro ES lygio, todėl ir atlyginimai bei minimalūs atlyginimai, lyginant su Europiniais dydžiais, yra mažesni.

Protestuotojai iš profesinių sąjungų reiškia susirūpinimą, kad liberalizavus Darbo kodeksą darbuotojai neturėtų jokių garantijų ir galėtų būti atleisti darbdaviui panorėjus. Premjere, kokie išlieka saugikliai, kad sumažintų nesąžiningo darbininkų atleidimo galimybes?

Tokia retorika nėra visiškai objektyvi. Kalbantis ne mitinguose, o Trišalėje taryboje, profesinės sąjungos dėl daugelio pasiūlymų (jų yra pateikta apie 15), nuostatų dėl darbo lankstumo didinimo sutinka, kad tai reikia svarstyti. Taip pat tenka pastebėti, kad profesinės sąjungos, pagal turimus statistinius duomenis, atstovauja 10-20 proc. darbuotojų, t.y., tiek darbuotojų turi kolektyvines sutartis arba įmonėse juos atstovauja darbo tarybos. Kiti darbuotojai nėra atstovaujami profesinių sąjungų. Mums tenka rūpintis, kaip sudaryti galimybes jiems tinkamai apginti savo teises. Be to, reikia atsiminti, kad apie 230 tūkst. žmonių Lietuvoje visai neturi darbo. Jų interesus labiausiai galėtų ginti tokios įstatyminės nuostatos, kurios leistų verslui kurti daugiau naujų darbo vietų. Suderinti  profesinių sąjungų norą, kad Darbo kodeksas būtų palankus visų pirma profesinėms sąjungoms, su Darbo kodekso pataisomis, reikalingomis, kad būtų ginamos darbuotojų teisės tokiose įmonėse, kuriose nėra profesinių sąjungų, ir su žmonių, neturinčių darbo,  interesais. Tokį uždavinį  mes siekiame išspręsti ieškodami subalansuoto sprendimo.

Klausimas iš rytojaus Vyriausybės posėdžio. Ministrų kabinetas žada keisti žalos, padarytos sovietų okupacijos metais, apskaičiavimą. Įtraukiamas ir laikas iki 1993 m. rusų armijos išvedimo iš Lietuvos. Ką konkrečiai numatoma keisti ir kaip?

Šis klausimas nuolat mūsų darbotvarkėje. Dvišaliuose formatuose kalbantis su Rusijos atstovais mes nuolat siūlome šį klausimą svarstyti. Siūlome keisti  valstybinės komisijos sudėtį, jai keliame uždavinį svarstyti ir parengti mūsų derybines nuostatas. Rusijoje regime įvairių procesų, tenka stebėti įvairias diskusijas.  Dvidešimčiai metų prabėgus po 1990 m. mes tikimės, kad Rusija artėja prie to momento, kai galės atviresnėmis akimis pasižiūrėti į savo istoriją,  į visos Sovietų Sąjungos istoriją,  į tą žalą, kurią totalitarinis Sovietų Sąjungos režimas padarė tokioms šalims kaip Lietuva. Atviras pokalbis apie istoriją, atviras požiūris į istoriją yra demokratinės  pažangos šalyse rodiklis.

Seimui pritarus nuo rugsėjo 1 d. būtų atstatytos sumažintos pirmojo ir antrojo laipsnio  valstybinės pensijos dirbantiems gyventojams, taip pat valstybinės pensijos nukentėjusiems asmenims, pareigūnams ir kariams, mokslininkams  bei  teisėjams. Vadinasi, negauta pensijos dalis bus grąžinta, tik neaišku kaip?

Tokį sprendimą planuojame priimti – tą turime padaryti po Konstitucinio teismo išaiškinimo. Todėl čia nėra didelių diskusijų. Tokį sprendimą tikimės rytoj patvirtinti Vyriausybėje ir teikti sprendimus Seimui. Dėl valstybinių pensijų ateities planuojame rugsėjo mėnesį turėti bendrą koncepciją ir tuomet  spręsti valstybinių  pensijų perspektyvą,  atskirų valstybinių pensijų ateitį.

Teigiama, kad ministrų  kabinetas nesutaria, ar pritarti parlamentarų idėjai didinti nekilnojamojo turto mokesčio, taikomo apleistų statinių  savininkams, lubas iki trijų procentų. Ką, Jūsų manymu, šio mokesčio didinimas  keistų iš esmės?

Mes nesutariame,  kokiomis  efektyviausiomis priemonėmis galima būtų pasiekti, kad savininkai nepiktnaudžiautų savo turima nuosavybės teise ir būtų priversti  tvarkyti savo apleistus pastatus. Yra tokių atvejų, kai savivaldybių teise apleistiems pastatams nustatyti didesni  nekilnojamojo turto mokesčiai.  Tai leistų savivaldybėms pasiekti, kad savininkai  tvarkytų savo turimus ir neprižiūrimus pastatus. Lygiai taip pat buvo padaryta su apleista žeme.  Žemės mokesčio įstatyme buvo numatyta galimybė, kad savivaldybės  gali taikyti ženkliai  didesnį žemės  mokestį  tiems savininkams, kurie  neprižiūri savo žemės, palieka ją apleistą.

Po „Snoro“  griūties jautrus klausimas lieka bankų patikimumas. Kaip rodo praktika, galima pradanginti milijardus ir jų grąžinti nereikės.  Vakar centrinio banko valdybos pirmininkas sakė neturįs informacijos, kad didžiausio akcininko V. Romanovo valdomas „Ūkio bankas“ užsiimtų neteisėtomis operacijomis. Ką galite pasakyti bankų patikimumo Lietuvoje klausimu?

Bankų patikimumą seka Lietuvos bankas.  Aš  neturiu jokių abejonių dėl LB vykdomos bankų veiklos priežiūros efektyvumo. Visi klausimai dėl bankų veiklos turėtų būti adresuojami visų pirma Lietuvos bankui.

Lietuvos bankas sako atliekantis tyrimą dėl greitųjų kreditų bendrovių, ketina pradėti ir masinį vartojimo kreditų davėjų-įmonių veiklos patikrinimą: ar pakankamas klientų mokumo vertinimas, ar skolinimas vyksta atsakingai, ar agresyvi rinkodara ir reklama. Premjere, ar pakankamai sureguliuotas yra vartojimo kreditų įstatymas, nes šiuo metu daugelis nemokių piliečių paima kreditus ir įklimpsta į skolas.

Lietuvos bankas aktyviai žiūri į naujai atsirandančias problemas ir ieško sprendimų, kad žmones apsaugotų nuo jų pačių neatsargumo.  Jei LB matys papildomas problemas ir reikės  keisti  įstatymus,  mes pasiruošę tai daryti.

Finansų ministerija reiškia susirūpinimą, kad šiemet stringa europinės paramos įsisavinimas, todėl esama rizikos,  kad dalis paramos gali būti prarasta. Šiemet faktiškai paskirstyta mažiau nei pusė planuotų  951 mln. litų. Kaip Jūs šitą situaciją pakomentuotumėte?

Finansų ministerija reguliariai vykdo bendrą europinių pinigų įsisavinimo priežiūrą. Tai yra standartinė procedūra. Kas mėnesį, kas ketvirtį gauname  labai nuoseklias FM išvadas apie tai, kurie projektai stringa,  ir imamės priemonių tiems projektams išjudinti. Rezultatas yra tai, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių ES pagal ES lėšų įsisavinimą. Vakarykštis svarstymas, kur buvo įvardintos turinčios pasitempti sritys ar ministerijos, ir yra ta standartinė procedūra, kuri mums leidžia išlikti viena efektyviausiai ES paramą įsisavinančių valstybių.

Gazpromas“  šių metų pavasarį skelbiasi 10 proc. sumažinantis dujų kainas Europos šalims. Dėl nuolaidų susitarta su Italija, Didžiąja Britanija, Vokietija. Kainų mažinimas būtinas žingsnis, siekiant išsaugoti konkurencingumą. Premjere, tuo metu „Gazpromas“ tiekia Lietuvai  15 proc. brangesnes dujas nei Latvijai ir Estijai. Ką tai reiškia?

Dėl dujų kainų susitarė ne Vokietija, o susitarė Vokietijos, Italijos ir kitų šalių kompanijos su „Gazpromu“. Norėčiau, kad to paties siektų ir „Lietuvos dujos“ – kompanija atsakinga už didžiosios dalies į Lietuvą importuojamų dujų  kainą.  Tuo pačiu energetikos ministerija veda intensyvias derybas su „Gazprom“ vadovybės atstovais dėl dujų sektoriaus pertvarkos,  kuri 2014 m. leistų Lietuvai turėti veikiantį SGD terminalą, galintį visai Lietuvos dujų sistemai pateikti ir alternatyvias dujas. Ir tada, jei  iki to laiko „Gazpromas“  nebus priėmęs sprendimo dėl lankstesnės dujų kainos politikos Lietuvos atžvilgiu, tai realios alternatyvos atsiradimas  – galimybė įsivežti pigesnes dujas iš pasaulio rinkų – privers „Gazpromą“  tą lankstesnę dujų kainų politiką pradėti bent nuo tada įgyvendinti.

Susidarė įdomi situacija dėl „Street View“ projekto veiklos Lietuvoje. Valstybinių duomenų apsaugos inspekcija Amerikos interneto milžinei „Google“ siūlo steigti atstovybę, nes kitu atveju teisinės kliūtys trukdys įgyvendinti projektą – iš specialių automobilių fotografuoti vaizdus daugelyje Lietuvos miestų. Tai yra vykdoma bene 30-yje pasaulio šalių. Premjere, ar šiam projektui bus uždegta žalia šviesa?

Vakar susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kritiškai įvertino susiklosčiusią situaciją. Tikiu, kad bus rasti tinkami sprendimai.

Ar, Jūsų manymų, tai svarbus projektas Lietuvai?

Kaip ir visam pasauliui. Neturėtumėm kažkuo išsiskirti.

Ačiū už pokalbį.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. debilius-d.prez. klaida debilius-d.prez. klaida rašo:

    Isiziurekit i sita- nekenciamiausia premjera, turbut toks vienintelis visoje ES, isrinktas 2 kartus debiliu is tskp gaujos, seimo nari, tskp pirmininka. Visa gyvenima seriamas is biudzeto, saugomas, sildomas, veziojamas, su 2 algomis ir dviem reprezentacinemis- kanceliarinemis islaidomis??? Kurio darbo nasumas 1000% , kasmet 50-60 tukstanciu LT pilieciu per metus issiuncia i evakuacija, kub MMA, pirma vieta nuo galo ES per jo “gelbejimo” metus, nepaprastai sekmingas gynantis ir vadovaujantis SAVU subinlaiziu ir vagiu gaujai! Snieckus, stalinas – kudikiai, palyginus su situo, tuoj turetu putino padeka gauti, o is Dujotekanos, kaip liudija stonys jau desimtmeciais praso ir gauna, Geras kubilius, rinkite vel!
    Ivertinkit pilieciai, ar ne laikas jam po rinkimu persest i kita valdiska vieta , tiesa salygos kuklesnes ir grynais negaus, bet visa kita tas pats-viskas nemokamai!, ir netoli- tarp lrv ir lrs, ir matuzas prie sono, juk neisskiriami sebrai?

    Apie stebuklus

    Jūs žinote, anksčiau vieną kartą metuose būdavo stebuklinga diena, kai kalbėjo gyvuliai. O dabar gyvuliai kalba kasdien. Net per televiziją. Vadinasi, gyvenimas gerėja…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...