2015 Rugpjūčio 25

UAB „Kurana“ sprendžia visuomenei aktualias problemas – PR

veidas.lt

VZ

 

PR

Pirmoji Europos Sąjungoje į vieną sujungusi du procesus – bioetanolio ir biodujų gamybą – įmonė „Kurana“ efektyvina gamybą, ieško būdų, kaip išgauti didesnes bioetanolio ir biodujų išeigas, diegia LEAN metodiką, mažina veiklos sąnaudas.

 

Vaidas GRUDIS

 

Lietuvai tarptautinius susitarimus aplinkosaugos srityje padedanti įgyvendinti bendrovė, kuri jau pasiekė maksimalius gamybinius pajėgumus, šiuo metu dėmesį sutelkusi ne tik į tai, bet ir į darbuotojų gerovę. Apie tai ir kitus svarbius klausimus „Veidas“ kalbėjosi su UAB „Kurana“ generaliniu direktoriumi Jurgiu Polujansku.

 

– Vertinant bioetanolio gamybos technologiją ir brangią produkto savikainą, kokia vis dėlto jo nauda Lietuvai?

– Pirmiausia norisi pradėti nuo to, kodėl atsirado „Kurana“. Mes visi girdėjome apie šiltnamio efektą. Tai globalus vidutinės temperatūros kilimas tiek žemėje, tiek vandenyne. Ypač pastaruoju metu dėl pramonės augimo faktinis atšilimas tik pagreitėjo. Šį efektą sukelia keletas dujų tipų ir vienas jų yra CO2. Anglies dvideginis daugiausia išsiskiria deginant iškastinį kurą, tokį kaip anglys, ir naftos produktus. Šalyse, kuriose stipri pramonė, išmetamo CO2 kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos. Supratus rimtas pasekmes, kurias sukelia būtent žmonių veikla, buvo pasirašytas Kioto protokolas. Jį patvirtinusios šalys įsipareigojo mažinti ŠESD lygį savo šalyse. Taigi, 2009 m. Europos Sąjunga išleido RED direktyvą, pagal kuria valstybėms narėms keliami keli pagrindiniai tikslai. Pirmiausia iki 2020 m. pasiekti 20 proc. energijos iš atsinaujinančių išteklių. Taip pat iki to paties termino pasiekti 10 proc. energijos transporte iš atsinaujinančių išteklių. Direktyva numato skatinti energetinę nepriklausomybę ir inovacijas šioje srityje bei kartu kurti darbo vietas regionuose ar izoliuotose vietovėse.

2009-aisiais įkurta „Kurana“ visiškai atitinka šiuos keturis kriterijus. Įmonėje iš kvietrugių gaminamas bioetanolis ir biodujos. „Kuranos“ bioetanolis išskiria 71 proc. mažiau CO2 nei bazinis benzinas. Gaminamas produktas naudojamas transporte. Šiuo metu Lietuvoje į kiekvieną benzino litrą yra maišoma iki 10 proc. bioetanolio. Vadinasi, visos Lietuvoje važinėjančios benzinu varomos mašinos naudoja „Kuranos“ bioetanolį. Biodujos yra deginamos kogeneratoriuose ir pagaminama žalia elektra bei šiluma naudojama tiek pačioje gamykloje, tiek parduodama į Lietuvos elektros ir šilumos tinklus.

Dar svarbu pabrėžti kalbant apie įmonės veiklos atitiktį ES direktyvai, kad visa žaliava superkama iš vietinių ūkininkų. Kvietrugiai dažniausiai auginami smėlėtose, nederlingose žemėse, jiems reikia mažiau trąšų, todėl Lietuvos ūkininkams tai tikrai geras papildomas pajamų šaltinis, leidžiantis išnaudoti turimus žemės plotus. Vykdydama aplinkai naudingą veiklą „Kurana“ taip pat remia Lietuvos ūkį.

„Kurana“, atidaryta Pasvalyje, kur susirasti nuolatinį pragyvenimo šaltinį yra gana sunku, sukuria septyniasdešimt darbo vietų, naudojasi transporto, projektuotojų, konsultantų ir kitų specialistų paslaugomis.

„Kurana“ – tai pirmoji tokia gamykla Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Taigi, jau kurį laiką Lietuva gali pati iš savo atsinaujinančių išteklių pasigaminti kurą, elektrą ir šilumą[Kristina1] . Lietuva šiuo metu yra pasiekusi tik 5 proc. iš reikalingų 10 proc. atsinaujinančių energijos išteklių transporte. Turime tik 4 metus visiems 10 proc. pasiekti, ir tai nėra daug laiko. Šiuo metu yra sudaryta Energetikos ministerijos vadovaujama darbo grupė, kuri būtent ir sprendžia, kaip pasiekti reikiamus 10 proc.

– Bet bioetanolis – gana brangus produktas.

– Tai sudėtingas klausimas. Aš paklausčiau kitaip: ar mums brangi energetinė nepriklausomybė? Ar mums brangi Lietuvos ir viso pasaulio ateitis? Taip pat negalima vienareikšmiškai lyginti lokaliai gaminamo produkto sukuriamos vertės su importuojamais produktais. „Kuranai“ gaminant bioetanolį ir biodujas įdarbinami vietiniai gyventojai, paslaugų teikėjai, perdirbami vietiniai grūdai, kurių eksportas ir taip per didelis Lietuvai. Daugiau pridėtinės vertės turėtų būti kuriama čia pat, Lietuvoje.

Žaliava, iš kurios gaminamas bioetanolis, yra kvietrugiai. Pastaraisiais metais grūdų kaina padidėjo, o naftos kaina krito 50 proc. Dėl tokių pasaulines ekonomikos pokyčių šiuo metu bioetanolis yra šiek tiek brangesnis už benziną. Bet esu tikras, kad tai laikinas reiškinys. Juk neseniai buvo atvirkščiai, ir neabejoju, kad grįšime atgal į šią tendenciją. Juolab kad žaliavų kainas formuoja ne tik rinkos pagrindai, bet ir politiniai sprendimai bei spekuliatyvi biržos maklerių veikla.

– Bet tai užsibrėžtiems svarbiems įmonės tikslams netrukdo?

– UAB „Kurana“ veikla pagrįsta siekiu ne tik uždirbti pelno, bet ir duoti naudos visuomenei. Įmonė penkerius metus veiklą vykdo balansuodama ties sunkia finansine riba, tačiau savo planų didinti gamybos apimtis, rūpintis ekologija, išlaikyti darbo vietas, pasitarnauti kvietrugius gaminantiems ūkininkams nepakeitė.

Situacija gerėja, bet dar reikia daug dirbti. Mums labai svarbus lokalus požiūris į situaciją ir gyvenimo bei verslo sąlygų gerinimas Lietuvoje.

„Kurana“ atsirado norint padėti Lietuvai pasiekti ES įsipareigojimus, sukurti darbo vietų Lietuvos regionuose bei prisidėti prie ekonominės Lietuvos situacijos gerinimo. Tai viena iš bendrovės misijų.

Žinoma, svarbų vaidmenį atlieka ir Lietuvos ūkininkai, paslaugų teikėjai. Iš jų perkama žaliava ir visa kita, be ko įmonė negali išsiversti.

– Bioenergetika domina Lietuvos ūkininkus?

– Viena aktualiausių ir labiausiai stambesnių ūkininkų šiuo metu aptarinėjamų veiklios sričių – bioenergetika. Temos populiarumą skatina skiriama ES parama, kuri suteikia galimybę pasigamintą bioenergiją arba naudoti savo reikmėms, arba parduoti. Ūkininkams taip pat aktualus bioetanolio gamybos klausimas. Jie itin domisi galimybėmis nederlingose žemėse auginti kvietrugius ir juos parduoti. 

– Ar pakanka žaliavos Lietuvoje ir ar jos kokybė visiškai tenkina gamintojus? Kokios kvietrugių supirkimo sąlygos?

– Žaliavos Lietuvoje pakanka. Kasmet superkame po 60 tūkst. tonų kvietrugių, o Lietuvoje jų auginama apie 300 tūkst. tonų. Didžioji dalis eksportuojama. Kvietrugių kokybė gera, ūkininkai jau išmoko atsirinkti tinkamas veisles. Supirkimo sąlygos yra tokios pat kaip ir kitose Europos valstybėse. Jei jos ūkininkams būtų nepalankios, niekas įmonei reikiamos žaliavos neparduotų.

– Pati bioetanolio gamybos grandinė pagal įsigytą technologiją turėtų veikti be atliekų, kvapų ir naudotis iš žlaugtų pasigaminta energija. Kaip yra iš tikrųjų?

– Gamykla iš tiesų dirba be atliekų. Mes jų neturime, o gauname tik produktus – bioetanolį, biodujas ir organines trąšas. Jau yra atliktos studijos, nustačiusios, kad „Kuranos“ gaminami produktai padeda smarkiai sumažinti ūkiuose naudojamų mineralinių trąšų kiekį ir dėl to derliaus kokybė pagerėja.

Žinoma, pakanka ir iššūkių, tokių kaip sklindantis specifinis kvapas iš biodujų sektoriaus. Statant gamyklą buvo panaudotos naujausios užsienio technologijos ir įsigyta šiose šalyse pagaminta įranga. Buvome patikinti, kad vykstant procesui jokio kvapo aplinkiniai nejus. Deja, atsitiko kitaip. Būtų nelogiška, jei verslininkai, investuodami didžiules lėšas, galvotų apie tai, kaip sukelti kuo nemalonesnių gamybos padarinių visuomenei. To niekas nenori. Bet įmonei dirbant projektiniai nesklandumai išryškėja, ir tai būtina spręsti.

– Būtų įdomu sužinoti, iš kur įsigijote inovatyvias technologijas, suderinančias du skirtingus gamybos procesus.

– Įrangos tiekėjų buvo daug. Statant gamyklą buvo panaudotos naujausios Vokietijos, Danijos, Švedijos, Anglijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų technologijos.

„Kurana“ – išskirtinė gamykla. Ji buvo pirmoji Europos Sąjungoje, kurioje sujungti du gamybos procesai – biodujų ir bioetanolio. Tai įmonės steigėjų sumanymas. Jie procesų sujungimui rengėsi dvejus metus. Buvo daug konsultuojamasi su įrangos gamintojais, projektuotojais. Išgirsta daug skirtingų nuomonių, tačiau priimtas galutinis sprendimas – gaminti bioetanolį, o šiame procese susidarančius kvietrugių žlaugtus paversti biodujomis.

Gamybos technologinis procesas maksimaliai automatizuotas, žaliavų ir pagamintos produkcijos kokybės kontrolę atlieka atestuota laboratorija. Ji aprūpinta visais būtinais naujausiais laboratoriniais prietaisais ir turi galimybę kontroliuoti visas gamybos stadijas, pradedant pirmo grūdo priėmimu ir baigiant galutiniais produktais. Kiekvienam gamykloje pagamintam produktui gamybinėje laboratorijoje išrašomi kokybės pažymėjimai. Nuolat vykdoma mokslinė tiriamoji veikla, kurioje kaip partneriai ir konsultantai dalyvauja Vilniaus universitetas, Lietuvos agrarinės ir miškų mokslų centro agrocheminių tyrimų laboratorija, Aleksandro Stulginskio universitetas, Kauno technologijos universitetas bei kitos mokslo įstaigos.

– Kiek dėl ES lėšomis įdiegtų inovacijų atpigo įmonės produkcija? Ar jaučia tai degalų pirkėjai degalinėse?

– ES parama buvo skirta ne produkto savikainai mažinti, o padengti tik daliai išlaidų, skirtų inovacijoms diegti. Verslas be pagalbos neprisiimtų šimtaprocentinės rizikos tam, kad toks produktas kaip bioetanolis apskritai atsirastų rinkoje. Kiek degalinėje kainuos degalai, priklauso nuo daugelio veiksnių, o pagrindinis tikrai nėra bioetanolio vertė.

– Įdomi būtų ir šiandienos bioetanolio rinkos situacija Baltijos šalyse: kokią dalį joje užima „Kurana“, ar daug produkcijos eksportuojama, kokios tikimybės eksportą plėsti?

– „Kurana“ šiuo metu yra vienintelė išlikusi bioetanolio gamykla Baltijos šalyse. Kitos šioje srityje veikusios įmonės bankrutavo. Į Latviją eksportuojame apie 30 proc. pagaminamo bioetanolio. Nedideli kiekiai pristatomi į Estiją. Eksportą plėsti įmanoma, bet dėl didelių etanolio pristatymo į kitas šalis kainų jį galime tiekti tik kaimyninėms valstybėms. Priešingu atveju mūsų kaina taps per didelė ir būsime nekonkurencingi.


 

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...