2011 Gegužės 25

Tyrimas dėl pasiklausymo masto virsta detektyvu

BNS

BFL

Europos Komisijai (EK) paskelbus, jog 2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo, politikai pradėjo piktintis, tačiau atsakingi pareigūnai teigia, kad statistika yra netiksli.

Atsakingų institucijų atstovai tvirtina, jog statistika dubliuojama dėl skaičiavimo metodikos, o Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas sako, jog EK paskelbti skaičiai už 2008 metus neatitinka tikrovės, maža to – inspekcija jų tais metais iš viso nepateikė.

Trečiadienį operatyvinių duomenų rinkimo ir saugojimo tvarką Lietuvoje bei pateiktų naujausius duomenis apie privačių asmenų pasiklausymo apimtis bandė aiškintis Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK).

Komiteto posėdyje dalyvavęs VDAI vadovas A. Kunčinas tvirtino, jog Lietuvos duomenis lyginti su kitų valstybių – nekorektiška, nes dalis ES šalių tokios informacijos iš viso nepateikė, be to, net Lietuvoje nėra bendros skaičiavimo metodikos.

“Lietuva pateikė informaciją, kiek buvo užklausų, tačiau visiškai neanalizuota, apie kiek žmonių buvo gauta užklausų, ir skirtingos valstybės skirtingai traktuoja tas užklausas, vieni – kiek žmonių, piliečių buvo domėtasi, o kiti pateikia, kiek buvo užklausų. Kitas dalykas, kad Lietuvoj labai plačiai paplitę išankstinio apmokėjimo kortelės, tokiu atveju, jei įtariamojo kortelė išankstinio apmokėjimo, tai specialiosios tarnybos turi kreiptis bent į keturis operatorius, kad galėtų tiksliai nustatyti, vadinai, skaičius keturis kartus padidėja”, – sakė A. Kunčinas.

“Lietuvoj specialiosios tarnybos pateikė VDAI skirtinga metodika darytus duomenis, ir sumos gavosi, kokios yra, bet, jei atkreipėt dėmesį, kad EK nemažai šalių, apie 10, iš viso nepateikė tokių duomenų, taip kad pasakyt, kokia situacija yra, tikrai neaišku”, – pridūrė A. Kunčinas.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ernestas Vainas tvirtino, jog kai kurie įtariamieji kontrabanda per mėnesį gali pakeisti net keliasdešimt mobiliojo telefono kortelių.

“Rimtas nusikalstamas veikas darantys asmenys, kontrabanda, organizuotos grupės, kiekvienas narys, konspiruodamasis per mėnesį gali keisti nuo keliasdešimt kortelių. Kiekviena tokia užklausa gali būti traktuojama kaip atskiras vienetas”, – komiteto posėdyje sakė E. Vainas.

Tuo tarpu ažiotažą sukėlę EK paskelbti duomenys, jog 2008-aisiais Lietuvos teisėsauga pateikė per 83 tūkst. užklausų dėl asmens duomenų teikimo, pasak VDAI direktoriaus – iš piršto laužti.

“Čia apskritai yra detektyvas –  mes tikrai niekam neteikėm duomenų už 2008 metus, kadangi specialiosios tarnybos tokiu metu nerinko tokių duomenų, negalėjo pateikti, ir iš kur tie skaičiai, kurie Lietuvai priskirti, neaišku. Mes parašėm raštą EK, laukiam atsakymo”, – sakė A. Kunčinas.

Jis taip pat tvirtino, jog niekas daugiau EK be jo vadovaujamos įstaigos tokių duomenų teikti EK negalėjo. “Daugiau niekas tikrai negalėjo tokių duomenų pateikti, kadangi Vyriausybės nutarimu mes buvome paskirti atsakinga institucija, ir tik su mūsų dokumentu pateikti duomenys galėjo būti priimti, ten matyt EK netinkamai papuolė kažkokie skaičiai”.

Tuo tarpu ŽTK sako nenuleisianti rankų, kol nesužinos, kiek asmenų Lietuvoje buvo taikomos operatyvinės priemonės.

“Komitetas nori žinoti tikslų skaičių, įpareigojom vieną iš narių gauti visą statistiką, visas lenteles, ir tos tarnybos, kurios davė leidimus, bus kviečiamos, komitetas tikrai šio klausimo nepaliks, ir mes norime žinoti tikslų skaičių. Mes šnekame, kad 85 tūkst. – fikcinis skaičius, tai mes norime žinoti, jei ne 85 tūkst., tai kiek”, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulikas.

Pasirodžius Europos Komisijos informacijai, kad 2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 kartus kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas irgi pareiškė, kad statistika yra dubliuojama dėl duomenų teikimo metodikos.

A. Anušausko pateiktais duomenimis, Lietuvoje 2008 metais buvo 85,3 tūkst. duomenų užklausų, 2009 metais - apie 71 tūkst. (51,5 tūkst. apie mobilaus ryšio vartotojų duomenis ir 19,5 tūkst. užklausų, susijusių su internetu).

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...