2012 Spalio 24

Tyrimas: 7 iš 10 gyventojų pritaria atliekų deginimui kaip energijos gamybos šaltiniui

veidas.lt


Apie 70 proc. gyventojų pritaria atliekų deginimui kaip energijos gamybos šaltiniui, beveik penktadalis neturi nuomonės, o daugiau nei 13 proc. – pasisako prieš. Trečdalis gyventojų, turinčių neigiamą nuomonę apie atliekų deginimą, ją pakeistų, jeigu jis darytų mažesnį poveikį žmogaus sveikatai, apie 30 proc. – jei atliekų deginimas būtų griežčiau kontroliuojamas atsakingų institucijų, o 26 proc. – jei jis sąlygotų mažesnes šildymo kainas. Tokie duomenys paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Apklausos duomenys parodė, kad atliekų deginimas kaip energijos gamybos šaltinis palaikymo sulaukia visose amžiaus grupėse, tačiau dažniausiai už tai pasisako 30-39 (70 proc.) ir 50-59 m. (71 proc.) didžiųjų miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą (78 proc.) ir gaunantys aukščiausias pajamas per mėnesį vienam šeimos nariui (1001 Lt ir daugiau).

Atliekų deginimui dažniausiai (19 proc.) nepritaria jauniausi (iki 29 m.) gyventojai, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą (17 proc.) ir gaunantys mažiausias pajamas per mėnesį vienam šeimos nariui (iki 400 Lt).

„Tyrimo rezultatai nustebino – viešojoje erdvėje dažnai sklandant neigiamoms nuomonėms apie atliekų deginimą, paaiškėjo, kad net 70 proc. gyventojų pasisako už atliekų deginimą kaip energijos gamybos šaltinį. Nerimą kelia tai kad tie gyventojai, kurie yra nusiteikę prieš, dažniausiai neturi pakankamai žinių šia tema“, – teigia „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad palankesnę nuomonę apie atliekų deginimą 22 proc. gyventojų formuotų mažesnis neigiamas poveikis aplinkai, 20 proc. – atliekų deginimo įrenginių statyba atokiau nuo gyvenamųjų teritorijų, 8 proc. – aktyvesnis visuomenės informavimas ir supažindinimas su planuojamais statyti atliekų deginimo įrenginiais.

Anot „Sweco Lietuva“ prezidento, nerimą kelia tai, kad nuolat eskaluojant atliekų deginimo trūkumus, gyventojai, neįsigilinę į situaciją, tiesiog perima neigiamą informaciją. Pasak jo, atliekų deginimo įrenginiai sėkmingai veikia daugelyje Europos šalių ir nedaro žalos, kadangi juose diegiamos pažangios technologijos,   eksploatavimui taikomi itin aukšti reikalavimai bei užtikrinama efektyvi poveikio aplinkai kontrolė.

„Atliekų deginimo procesas yra griežtai reglamentuojamas – egzistuoja teisės aktų nustatyti aplinkosaugos reikalavimai, kuriuos procesą kontroliuojančios institucijos netgi gali sugriežtinti. Energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų panaudojimas energijos gamybai, lyginant su tradiciniais energijos gamybos būdais, turi daug teigiamų bruožų. Tokiu būdu išgaunant energiją, efektyviai mažinamas sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis. Visuomenei alternatyvaus kuro naudojimas taip pat turi akivaizdžią ekonominę naudą – konkurencija energetikos sektoriuje sąlygoja energijos kainų mažėjimą“, – teigia A. Abromavičius.

Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1004 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...