2013 Kovo 14

Tvarkydami finansus, namų ūkiai į ateitį žiūri drąsiau

veidas.lt


Paskutinį praėjusių metų ketvirtį namų ūkiai toliau didino savo finansinį turtą, daugiausia kaupdami lėšas finansų institucijų indėlių sąskaitose, ir mažino įsipareigojimus, naujų paskolų imdami mažiau negu grąžindami senų, pastebima SEB banko apžvalgoje „Namų ūkių  finansinio turto barometras“.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, analizuojant pastarojo meto gyventojų elgseną, matyti, kad gyventojai jau drąsiau žiūri į ateitį, saugumo motyvai nebeužgožia noro pasinaudoti pelningesnėmis galimybėmis. Metų pabaigos statistika rodo, kad padaugėjo lėšų, investuojamų į ilgesnio laikotarpio priemones. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2013 metų sausį, palyginti su ankstesnių metų sausio mėnesiu, namų ūkiai paėmė jau daugiau naujų paskolų. „Jei aplinkos sąlygos smarkiai nepablogės, 2013 metais galime tikėtis šiek tiek drąsesnių finansų valdymo sprendimų – investicijų į finansinį ar kitokį turtą, drąsesnio skolinimosi“, – sakė J. Varanauskienė.

Pasak šeimos finansų ekspertės, paskutinį metų ketvirtį paprastai būna daugiau išlaidų, bet daugiau gaunama ir pajamų. Didesnių išlaidų reikia prasidėjus šildymo sezonui,  atėjus metų pabaigos šventėms, vykstant  sezono išpardavimui. Daugiau pajamų į gyventojų sąskaitas įplaukia dėl metų pabaigoje tradiciškai išmokamų metinių premijų ir kitų priedų. Vis dėlto šių metų mažmeninės prekybos apyvartos statistika leidžia daryti išvadą, kad metų pabaigoje neišlaidavome labiau negu 2011 metų pabaigoje“, – sakė J. Varanauskienė.

Nepaisant didesnių metų pabaigos išlaidų, paskutinį metų ketvirtį namų ūkių indėlių finansų institucijose vertė padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba 4 proc., ir metų pabaigoje buvo 28,7 mlrd. litų. Įsipareigojimų finansų institucijoms sumažėjo 260 mln. litų (1 proc.). Grynoji finansinio turto vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus įsipareigojimus) pasiekė 12 mlrd. litų, arba maždaug 4 tūkst. litų vienam gyventojui. Daugiausia (1,2 mlrd. litų) ketvirtą metų ketvirtį padidėjo indėlių (terminuotųjų ir neterminuotųjų) suma. „Tokį namų ūkių elgesį galima paaiškinti: pirma, namų ūkiai dar neturi sukaupę pakankamų atsargų nenumatytiems atvejams, antra, namų ūkiai nesiryžta šių pinigų investuoti į rizikingesnes turto laikymo formas, trečia, namų ūkiams buvo sunku apsispręsti, ką daryti su šiais pinigais“, – sakė ekspertė.

Tačiau jau galima įžvelgti požymių, kad be pastaruoju metu labiausiai taupymo elgseną lėmusio saugumo poreikio didėja noras pelningiau tvarkyti santaupas. Tai rodo investicinio gyvybės draudimo įmokų ir investicijų į investicinius fondus statistika. Gruodžio mėnesį   (paskutinį mėnesį, kai dar galima pasinaudoti galimybe gauti pajamų mokesčio lengvatą už tuos metus)  gyventojų įmokų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis vertė buvo 65,9 mln. litų – 21,9 mln. litų, arba perpus didesnė, negu 2011 metų gruodį. „Pagal dabar galiojančią tvarką gyventojai kaip pajamų mokesčio permoką gali susigrąžinti 15 proc. sumokėtų gyvybės draudimo įmokų. Tačiau, kad galėtų tuo pasinaudoti, gyventojai turi turėti daugiau laisvų lėšų metų pabaigoje, nebūti nusiteikę jų išleisti vartojimo reikmėms ir būti pasiruošę sumokėtų įmokų nenaudoti ilgą laiką, t. y.  kol baigs galioti draudimo sutartis (yra išimčių, susijusių su apdraustojo amžiumi). Vadinasi, galime numanyti, kad priimtinas finansų planavimo laikotarpis pamažu ilgėja“, – sakė J. Varanauskienė.

Praėjusių metų paskutinio ketvirčio investicinių fondų rodikliai rodo, kad įmokų į investicinius fondus padaugėjo ir kad paskutinį ketvirtį įmokų į šiuos fondus buvo daugiau negu išmokų. Padidėjusį investicinių fondų populiarumą lėmė pastarąjį pusmetį palankiai besiklostę įvykiai finansų rinkose ir atsiradęs nepasitenkinimas kitų taupymo formų  nepelningumu. „Tačiau žinome, kad investuojantieji į šiuos fondus labai jautrūs kainų svyravimams vertybinių popierių rinkose, todėl dar per anksti būtų šį investicijų į investicinius fondus didėjimą vadinti ilgalaikiu ar stabiliu. Tolesnės tendencijos priklausys nuo įvykių vertybinių popierių rinkose“, – optimizmą dar atsargiai vertino šeimos finansų ekspertė.

Šių metų pradžios skolinimosi statistika rodo, kad naujų paskolų suteikta jau daugiau. Pirmą metų mėnesį naujų vartojimo paskolų ir naujų būsto paskolų vertė buvo maždaug 40 proc. didesnė negu pirmą 2012 metų mėnesį. Kaip didesnio skolinimosi prielaidą galima paminėti ir aktyvesnę gyvenamojo būsto statybos rinką: didėja išduodamų butų statybos leidimų skaičius, pamažu daugėja pastatytų  butų. „Jei aplinkos sąlygos (ekonominės šalies perspektyvos,  padėtis darbo rinkoje), namų ūkių pajamų perspektyvos ir skolinimo sąlygos smarkiai neblogės, naujų paskolų turėtų pradėti daugėti, o paskolų portfelis – liautis mažėti“, – sakė J. Varanauskienė.

Pasak ekspertės, namų ūkių finansinei elgsenai įtaką daro ne tik jų finansinės galimybės, bet ir jų nuotaikos: kai tikimasi blogesnių laikų, namų ūkiai linkę mažinti išlaidas, saugumo sumetimais kaupti santaupas, greičiau grąžinti skolas. Kai manoma, kad blogiausia jau  yra praeityje, dėl artimiausios ateities jau ramiau, namų ūkiai elgiasi laisviau.  Šių metų pradžioje Statistikos departamento apskaičiuojamas vartotojų nuomonių rodiklis pasiekė 2008 metų pavasarį buvusį lygmenį (-14).  Per metus sumažėjo pesimistiškai nusiteikusių respondentų dėl namų ūkių finansinės padėties (nuo 26  iki  22 procentų). „ Nors pesimistų vis dar yra daugiau negu optimistų, daugėja manančiųjų, kad situacija nors ir negerės, bet ir neblogės, o tai svarbi drąsesnių finansinių sprendimų sąlyga“, – sako J. Varanauskienė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...