2010 Gruodžio 29

Invesuotojai

Trys pasaulinės korporacijos pasirinko Lietuvą

veidas.lt

Premjero Andriaus Kubiliaus ir ūkio ministro Dainiaus Kreivio aktyvus darbas viliojant stambias tarptautines korporacijas į Lietuvą davė vaisių – į mūsų šalį per pusantrų metų atėjo trys didžiulės kompanijos.

Mažai Europoje šalių, kuriose stambus užsienio investuotojas kilus nesklandumų galėtų lengvai susitikti su premjeru ar paskambinti telefonu ūkio ministrui. Lietuva – viena tokių. Aukščiausių šalies vadovų asmeninis dėmesys investuotojams – didelis privalumas, juo labiau kad norint pritraukti investicijų neužtenka vien tik užtikrinti tinkamas verslo sąlygas ir išlaikyti stabilią ekonominę padėtį.
Nors ne vienas ekonomistas pabrėžia, jog Lietuvoje verslo sąlygos ir mokesčių aplinka patraukli investuotojams, o viešųjų finansų iššūkiai suvaldyti, premjero patarėjas Mykolas Majauskas apgailestauja, kad Lietuva dažnai nepatenka net į vadinamąjį ilgąjį investicijoms patrauklių šalių sąrašą. Kovose dėl investicijų dažniausiai laimi žinomos šalys, o Lietuva tokiu laimėjimu niekuomet negalėjo pasigirti.
Tad nors iš pradžių premjero ir ūkio ministro kelionės po pasaulį kviečiant į Lietuvą investuotojus skeptikams kėlė kreivą šypsnį, dabar rezultatų jau neįmanoma nepastebėti – šiemet Lietuvoje veiklą pradėjo Didžiosios Britanijos bankas “Barclays”, “Western Union” paskelbė steigianti paslaugų, o IBM – tyrimų centrą.

Intensyvios derybos ir nemigo naktys

Buvęs ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis, tiesiogiai dalyvavęs derybose dėl šių stambių korporacijų atėjimo į Lietuvą, mano, jog per trumpą laiką prisivilioti tiek kompanijų pavyko dėl aukščiausio lygio vadovų požiūrio, kad užsienio investicijos šaliai labai svarbios. “Anksčiau buvo traktuojama, kad Lietuvos investuotojai nėra svarbiausi, ir netgi teigiama, kad užsienio investicijos nereikalingos. Toks požiūris negalėjo būti patrauklus užsienio investuotojams”, – neabejoja A.Burkovskis.
Ūkio ministras Dainius Kreivys šią priežastį “Veidui” taip pat nurodė kaip vieną svarbiausių. “Pirmiausia Lietuva aiškiai paskleidė žinią, kad šalis nori, gali ir yra pasirengusi priimti užsienio investicijas, nes mato abipusę naudą”, – pabrėžia ministras.
Patrauklumo Lietuvai suteikė ir apsisprendimas užsienio investuotojams teikti finansinę paramą iš ES fondų. Rytų ir Centrinės Europos regione investicijos perkamos, tad, D.Kreivio nuomone, šie žingsniai suteikė Lietuvai galimybę dėl investicinių projektų konkuruoti su Lenkija, Čekija, Vengrija ir kitomis šalimis.
“Barclays” atveju labai akivaizdžiai matyti, kad Lietuvoje nėra jiems reikiamos kvalifikacijos žmonių. Vyksta mokymai, ir užsienio investuotojai daro tai, ką savarankiškai turėjome pasidaryti patys. Parama jiems skirta, kad jie galėtų ištaisyti švietimo sistemos profesinio rengimo broką”, – atkreipia dėmesį A.Burkovskis.
Tačiau parama, pasak jo, tikrai nebuvo lemiamas veiksnys, nes kelių milijonų litų parama milijardus svarų uždirbančiai bendrovei yra tik simbolinis žingsnis. A.Burkovskio žiniomis, Lenkija “Barclays” siūlė gerokai didesnę paramą, bet bankas vis dėlto pasirinko Lietuvą.
Tiesa, vien siūlomos paramos ir palankaus aukščiausio lygio vadovų požiūrio nepakako – dėl investavimo vyko ilgas ir intensyvus darbas. Devynis mėnesius trukusios derybos su “Barclays” iš derybininkų pareikalavo ir bemiegių naktų. “Kartą pirmą valandą nakties gulėjau lovoje su nešiojamuoju kompiuteriu ir susirašinėjau su investuotojais elektroniniu paštu”, – pamena A.Burkovskis.

“Barclays” sukėlė sniego gniūžtės efektą

Premjero patarėjas M.Majauskas mano, kad pirmieji pokyčiai dėl užsienio investicijų Lietuvoje prasidėjo nuo stambios tarptautinės kompanijos CSC paslaugų centro Vilniuje atidarymo. O “Barclays” priėmus sprendimą investuoti Lietuvoje įsisuko sniego gniūžtės principas – žinia apie galimybes investuoti mūsų šalyje tapo dar garsesnė, atkreipdama ir kitų didelių tarptautinių kompanijų dėmesį.
“Korporacija “Western Union” tam tikra prasme sekė “Barclays” banką, su kuriuo palaikė aktyvų dialogą, prieš apsispręsdama kurti paslaugų centrą Vilniuje. Mano žiniomis, tai buvo svarbus aspektas “Western Union” priimant sprendimą. O IBM vadovai Niujorke vėlgi rimtai susidomėjo galimybėmis investuoti Lietuvoje tik išgirdę kelis skambius tarptautinių kompanijų vardus”, – užkulisines peripetijas atskleidžia M.Majauskas.
A.Burkovskis pasakoja, kad “Western Union” pirmą kartą Lietuvoje dairėsi prieš trejus metus, tačiau tuomet apsisprendė čia neinvestuoti. Kai lietuviai vėl užmezgė kontaktą su korporacija, ji jau buvo nusprendusi investuoti Bratislavoje. “Teisingiau sakyti, kad “Western Union” ne prisiviliojome, o persiviliojome”, – patikslina A.Burkovskis.
Pasak jo, prisikviesti į Lietuvą šią kompaniją padėjo ir ambasadorius JAV, ir šioje kompanijoje dirbantis lietuvis, o šią įmonę bandžiusiai sudominti komandai Lietuvoje teko imtis netradicinių priemonių – tartis su kolegijomis ir universitetais, kad šie pradėtų rengti reikiamos krypties specialistus, ieškoti “Western Union” specifinių patalpų, o jas suradus derėtis su į jas jau nusitaikiusiais kitais nuomininkais.
Na, o ūkio ministras D.Kreivys sunkiausiomis vadina derybas su IBM. “Gerai žinomas šios kompanijos svoris rinkoje, tačiau mums svarbus bei reikalingas ir jos intelektinis kapitalas. Kitaip nei vien dėl materialių investicijų, derybose su IBM teko atsižvelgti ir įvertinti galiūno intelektinį svorį. Per derybas mums pavyko įrodyti, kad Lietuvos mokslinis potencialas yra vertas dėmesio”, – pasakoja ministras.

Darbuotojų patrigubėjo

Šių naujų užsienio investicijų naudą Lietuva pajuto netrukus. “Barclays” IT centras pradėjo dirbti Lietuvoje sausio 1 dieną, turėdamas 149 darbuotojus, o šiandien įmonėje darbuojasi daugiau nei 500 specialistų. Tuo tarpu paslaugų centrą Lietuvoje steigianti “Western Union” oficialiai veiklą pradės nuo kitų metų pradžios, bet jau šiuo metu yra įdarbinusi apie 200 darbuotojų.
Šių įmonių atėjimas, kaip pabrėžia ūkio ministras D.Kreivys, palengvino ir tolesnes derybas. “Anksčiau kalbantis su kompanijomis tekdavo atsakinėti į klausimus, kodėl Lietuva, turėdama puikią infrastruktūrą, išsilavinusią darbo jėgą, valstybės norą pritraukti investicijų, negali pasigirti turinti daug tarptautinių garsių kompanijų, atradusių mūsų šalį. Dabar tokių klausimų nebebūna. Pastarosios sėkmės istorijos – vienas svarbiausių argumentų, kalbantis su kitais investuotojais”, – tvirtina ministras.
M.Majauskas apibendrina, kad dabar svarbiausia neprarasti pagreičio, nes jau yra pradinis įdirbis pritraukiant investicijų. “Praėjus keleriems metams be apčiuopiamų rezultatų, deja, gali tekti vėl pradėti beveik iš naujo”, – primena M.Majauskas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...