2010 Birželio 07

Elvyra Baltutytė

Trys klausimai Elvyrai Baltutytei

veidas.lt

“Veidas”: Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), birželio 1 d. įsigaliojus Konvencijos 14 protokolui, keičiasi procedūros. Ką turėtų žinoti Lietuvos žmonės, kurie į teismą Strasbūre žvelgia kaip į paskutinę instanciją?

E.B.: Lietuvos žmonės labai aktyviai ieško savo teisių Strasbūre. Jeigu pažiūrėtume į statistiką, daugelio valstybių piliečiai kur kas mažiau skundžiasi EŽTT. Matyt, ten žmonės kur kas daugiau pasitiki savo teismais. O tai, kad EŽTT keičiasi procedūros, susiję su būtinumu suvaldyti didžiulius skundų srautus, leisti EŽTT koncentruotis ties labai svarbiomis žmogaus teisių problemomis. Procedūras mėginama padaryti paprastesnes. Anksčiau trijų teisėjų komitetai nuspręsdavo, kad skundas yra nepriimtinas. Tokie sprendimai priimami maždaug 90 proc. skundų prieš visas valstybes, ne tik prieš Lietuvą, atžvilgiu. Neretai žmonės prašo paaiškinti, kodėl taip yra, nes trijų teisėjų komitetai, priimdami sprendimą, kad skundas neatitiko kriterijų, tik nurodydavo Konvencijos straipsnius. Dabar tokį sprendimą priims nebe trys teisėjai, o vienas. Tik tais atvejais, kai teisėjas negalės pasakyti, kad skundas nepriimtinas, jis bus perduodamas trijų teisėjų komitetui. O šis galės ne tik nuspręsti, ar skundas priimtinas, bet ir nagrinėti bylas iš esmės. Tikėtina, kad gali padaugėti EŽTT nutarimais nepatenkintų pareiškėjų.

“Veidas”: Ar tai, kad iš didelio skundų srauto nagrinėjama tik mažesnė dalis, reiškia, kad žmonės kreipiasi dėl nepagrįstų dalykų?

E.B.: Greta to, kad dažnai skundžiamasi dėl Konvencijos neginamų teisių ar prieš tai net nesikreipus į šalies teismus, reikia pripažinti, kad dalis skundų būna dėl nereikšmingų, smulkmeniškų dalykų. Dėl to įvedamas naujas skundų nepriimtinumo kriterijus. Teismas galės pripažinti nepriimtinu kiekvieną skundą, jeigu pareiškėjas bus nepatyręs didelės žalos, išskyrus tuos atvejus, kai skundą būtų nutarta nagrinėti iš pagarbos žmogaus teisėms.

“Veidas”: Bet esama ir tokių atvejų, kai bylos prieš Lietuvą laimimos, o sprendimų vykdyti nekubama. Kaip į tai ateityje reaguos Strasbūro Teismas?

E.B.: Konvencijos nuostatos, susijusios su sprendimų vykdymu, šiek tiek papildytos ir sugriežtinta atsakomybė. Lietuvai tai irgi aktualu. Kaip žinome, sprendimų vykdymą kontroliuoja Europos Tarybos Ministrų Komitetas. Nuo šiol, jeigu komitetas nuspręs, kad sprendimą atsisakoma vykdyti, jis gali kreiptis į EŽTT.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...