2011 Gegužės 11

Robertas Dargis

Trumpasis interviu su Robertu Dargiu

veidas.lt

"Veido" archyvas

– Net 79 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad verslininkai yra išnaudotojai. Kokia, Jūsų manymu, tokio požiūrio priežastis?

– Kalbėdamas apie požiūrį į verslą, dažnai cituoju, regis, pernai “Veide” spausdintos apklausos, kaip milijonieriai vertinami Amerikoje ir Rusijoje, duomenis. Apie 80 proc. amerikiečių sako, kad būti milijonieriumi yra puiku, ir pats gali juo tapti, jeigu daug, sąžiningai ir kūrybingai dirbsi. Tuo tarpu Rusijoje maždaug 75 proc. žmonių požiūriu, milijonieriai yra vagys ir sukčiai, kurie turi sėdėti kalėjime. Lietuvoje tokio tyrimo nebuvo, bet nemanau, kad požiūris į milijonierius labai skirtųsi nuo rusiškojo. O požiūris į milijonierius atspindi ir požiūrį į verslą.

Kelioms mūsų kartoms buvo kalama į galvą: kapitalas – blogai, nuomonių skirtumas – blogai, laisva kūryba – blogai. Visi turi galvoti vienodai ir gyventi vienodai. Neigiamas požiūris į verslą persikėlė ir į nepriklausomą Lietuvą. Juk dar vos prieš 16 metų tuometė finansų ministrė Elvyra Kunevičienė viešai deklaravo, kad verslas valstybei įdomus tik tiek, kiek mokesčių galima iš jo išsunkti. Toks valdžios požiūris į verslą, viena vertus, atitiko jos rinkėjų požiūrį, kita vertus, persiduodavo visuomenei ir dar stiprino negatyvų požiūrį į verslininkus.

– Ar galima ką nors padaryti, kad požiūris keistųsi?

– Pirmiausia reikia suvokti dabartinio Lietuvos verslo ištakas. Gimė jis, galima sakyti, per pastaruosius kelis dešimtmečius, nes iki Antrojo pasaulinio karo lietuviško verslo iš esmės nebuvo – keturi penktadaliai žmonių gyveno kaime ir vertėsi žemės ūkiu.

Yra keturi pagrindiniai dabartinių verslininkų kilmės šaltiniai:

a) Iš sovietmečio spekuliantų. Koks buvo požiūris į juos, dar prisimename;

b) Iš techninės inteligentijos, privatizavusios savo įmones, atsiradusias dar sovietmečiu. Tokie būtų Bronislovas Lubys su “Achema”, Juozas Raišelis su “Dvarčionių keramika”, Viktoras Butkus su “Fermentu”;

c) Tie, kurie savo verslą nuo nulio sukūrė jau laisvoje Lietuvoje. Tokia būtų “Maximos” grupė, save irgi prie tokių verslininkų priskirčiau;

d) Tie, kurie verslo ėmėsi baigę, vaizdžiai sakant, oksfordus ir kembridžus. Tokie kuria verslą vadovaudamiesi vakarietiškomis tradicijomis, bet dažniausiai yra ne tiek verslo savininkai, kiek verslo įmonių vadovai.

Iš esmės visas Lietuvos verslas dar labai jaunas, verslininkai dar tik kuria savo pirminį kapitalą. Visuomenėje vyksta savotiškas karas, kurio metu visi sėdi užsidarę savo bokštuose, rėkia apie savas problemas, bet visiškai nesiklauso, kas šaukiama iš gretimo bokšto. O kol vyksta karas, tol nekuriama valstybė.

Kaip atrodo verslas ir požiūris į jį ten, kur valstybė jau susiformavusi, rodo Švedijos pavyzdys: Pietų Švedijos statybininkų asociacija vienija 3500 narių, kurių dauguma – vos kelis darbuotojus turinčios įmonės, atliekančios specializuotus darbus, tarkime, gręžiančios skyles. O Lietuvos statybininkų asociacija vienija viso labo 110 įmonių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. čk čk rašo:

    sažiningo verslininko tikrai negalėčiau ivardyt,gal kas galit,būtu įdomu.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...